Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2014-01-08 · Civilinė byla Nr. 2-3697-861/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-01-08
Bylos Nr.
2-3697-861/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18708-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donata Kravčenkienė
Ieškovas
D. Z.
Atsakovas
Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui
Trečiasis asmuo
UAB „Matavimo poligonas“, Natalijai Zarudnievienei, N. Z.
Advokatai
Paulius Vinkleris, Edita Bartulevičiūtė
Kategorijos
  • 26.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 26.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 26.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-3697-861/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18708-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 26.6; 26.7; 26.8; 44.2.4.2.; 116.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė,sekretoriaujant Romai Railianienei,dalyvaujant ieškovei D. Z., ieškovės D. Z. atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui,

atsakovo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus atstovei advokatei Editai Bartulevičiūtei,

trečiojo asmens UAB „Matavimo poligonas“ atstovei R. L.,trečiajam asmeniui Natalijai Zarudnievienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Z. ieškinį atsakovui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys – N. Z., UAB „Matavimo poligonas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius ieškovės naudai 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2012-01-09 įsidarbino UAB „Matavimų poligonas“ matininke. Pažymėjo, jog įsidarbindama pasirašė darbo sutartį, jos priedus ir darbo saugos taisykles, UAB „Matavimų poligonas“ vadovei pateikė prašymą, kad atlyginimas būtų pervestas į ieškovės banko sąskaitą, esančią DNB banke, jokių papildomų pageidavimų ir sutikimų darbdaviui nedavė. Nurodė, jog UAB „Matavimų poligonas“ dirbo vos porą mėnesių. Paaiškino, kad 2012-03-02 UAB „Matavimų poligonas“ vadovė R. L. SMS žinute atsiuntė pranešimą, kad atlyginimas pervestas į Nordea Bank Finland Plc Lietuvos filialą. Nurodė, kad ieškovės vardu Nordea Bank Finland Plc Lietuvos filiale buvo atidarytos dvi banko sąskaitos, tačiau pati ieškovė Nordea Bank Finland Plc niekada nesinaudojo šio banko paslaugomis. Pažymėjo, kad kreipėsi į banką, norėdama sužinoti, kokios finansinės operacijos ieškovės vardu buvo atliekamos, prašė pateikti sąskaitų išrašus ar bet kokius kitus duomenis, kurie padėtų suprasti, kodėl ieškovės vardu buvo atidarytos banko sąskaitos ir kokie veiksmai naudojantis ieškovės vardu atidarytomis sąskaitomis buvo atliekami, tačiau raštiško išsamaus aplinkybių paaiškinimo nesulaukė. Paaiškino, jog 2012-03-05 bankui pateikė raštišką prašymą pateikti visų dokumentų kopijas, informaciją, kuriais vadovaujantis buvo atidarytos minėtos banko sąskaitos. Nurodė, kad bankas pažymėjo, jog jų atsakingas darbuotojas atidarė ieškovės vardu sąskaitas po to, kai buvo sudaryta banko ir UAB „Matavimų poligonas“ bendradarbiavimo sutartis dėl kortelių išleidimo ir darbo užmokesčio pervedimo. Ieškovė 2013-04-25 kreipėsi į banką pakartotinai, prašydama suteikti duomenis apie banko veiksmus ir už neteisėtą sutarčių sudarymą atsakingus asmenis, tačiau bankas vėl pateikė tik abstrakčius teiginius. Nurodė, kad bankas sąmoningai nepateikia jokių duomenų, kadangi buvo padarytos klaidos, ir nenori, jog tokia informacija iškiltų į viešumą. Paaiškino, jog apie tai, kad buvo procedūrinių trūkumų, padaryti banko vidaus taisyklių pažeidimai, pripažino pats bankas 2012-03-13 atsakyme į ieškovės 2012-03-05 prašymą – skundą. Nurodė, jog UAB „Matavimų poligonas“ direktorė savavališkai nusprendė kreiptis į banką ir, neturėdama juridinio pagrindo, atidarė banko sąskaitas ieškovės vardu. Nurodė, jog atsakovo veiksmai buvo netinkami, neatsargūs, atsakovas neužtikrino tinkamai teikiamų paslaugų kokybės, duomenų apsaugos. Pažymėjo, jog dėl neatsakingų banko veiksmų ieškovė patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, stresą, moralinius nuostolius (b. l. 1-9).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės ieškinį atsakovas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, skirti ieškovei 5 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas ir ieškovės buvęs darbdavys UAB „Matavimų poligonas“ 2012-01-11 sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. SUT-2012-20 dėl kortelių išleidimo ir darbo užmokesčio pervedimo, kurios pagrindu susitarė, kad atsakovas išleis ir aptarnaus UAB „Matavimų poligonas“ darbuotojų korteles, UAB „Matavimų poligonas“ pervedant į banko sąskaitas savo darbuotojams darbo užmokestį ir kitas susijusias sumas. Pažymėjo, jog tokios sutarties sudarymas sąlygoja tai, kad naudą gauna tiek darbdavys, tiek darbuotojas, kadangi priklausomai nuo darbuotojų, besinaudojančių banko sąskaitomis, skaičiaus ir kitų reikalavimų yra taikomi mažesni bankų mokesčiai, darbdavys už savo darbuotojus rūpinasi visų dokumentų surinkimu bei pateikimu bankui, kad kiekvienam darbuotojui nereikėtų atskirai eiti į banką, o beliktų tik pasirašyti pateiktas banko sąskaitos sutartis, kurias į banką paprastai grąžina pats darbdavys. Nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Matavimų poligonas“ kreipėsi į banką dėl ieškovės (darbuotojos) banko sąskaitos darbo užmokesčiui pervesti atidarymo ir pateikė ieškovės duomenis (asmens kodą ir adresą) sąskaitos atidarymo sutarčiai parengti, o atsakovas, veikdamas pagal Bendradarbiavimo sutartį, parengė sutartį, iš savo pusės pasirašė ir pateikė UAB „Matavimų poligonas“ direktorei R. L., kad pastaroji pateiktų ieškovei du iš atsakovo pusės pasirašytus sutarties egzempliorius ir vėliau grąžintų vieną egzempliorių su ieškovės parašu arba tą padarytų pati ieškovė. Pažymėjo, kad ieškovės darbdavys pateikė ieškovės duomenis (asmens kodą ir adresą) bankui tam, kad pagal Bendradarbiavimo sutartį būtų atidaryta tikslinė banko sąskaita darbo užmokesčiui pervesti, todėl bankas neturėjo pagrindo abejoti, kad ieškovė nesutinka su sąskaitos atidarymu, banko sąskaita buvo atidaryta ieškovės naudai, tačiau ieškovė atsisakė įgyvendinti savo teises ir naudotis atidaryta sąskaita, todėl ta sąskaita buvo uždaryta, o apie šiuos veiksmus ieškovė buvo informuota. Pažymėjo, kad pats sąskaitos ieškovės naudai atidarymo faktas net ir nesant ieškovės parašo ant sutarties jokių ieškovės interesų nepažeidė ir nepažeidžia, kadangi ieškovei nesukūrė jokių pasekmių (teisių ir pareigų), pati ieškovė nurodė, kad sąskaitos atidarymas jai jokių pasekmių nesukėlė, o tai, kad darbuotojas atsisako priimti darbdavio veikimą darbuotojo naudai, nėra pagrindas reikalauti priteisti neturtinę žalą. Paaiškino, jog ieškovės duomenys buvo gauti iš buvusio ieškovės darbdavio, bankas šiuos duomenis įrašė į banko sąskaitos sutartį ir atidarė banko sąskaitą, kas realiai jokių pasekmių ieškovei nesukėlė, todėl negali būti jokių neteisėtų veiksmų. Nurodė, kad ieškovės teiginiai apie tai, kad tariamai bankas nėra jai pateikęs jos informacijos, yra nepagrįsti ir prieštaringi, kadangi ieškovė kartu su ieškiniu pateikė banko 2012-03-13 ir 2013-05-08 atsakymus į jos raštus. Nurodė, kad ieškovės teiginiai, jog jos sąskaita disponavo kiti asmenys, yra neįrodyti ir akivaizdžiai neteisingi, kadangi banko sąskaita gali disponuoti tik asmuo, prie jos prisijungęs, ieškovė sąmoningai siekė ne išspręsti situaciją tinkamai, bet konfliktuoti su banku. Pažymėjo, jog ieškovei turtinė žala nekilo, ji jos neįrodė, iš ieškinyje nurodytų niekuo neparemtų teiginių akivaizdu, kad ieškovė nepatyrė išskirtinių išgyvenimų, o už bendro pobūdžio jausmus (stresas, nerimas, baimė, nesaugumas, susierzinimas ir kt.), jeigu jie ir būtu buvę patirti, neturtinė žala neatlyginama, nes tai natūralūs kasdienio gyvenimo reiškiniai. Pažymėjo, kad ieškovės teiginiai apie tariamai iki šiol patiriamus dvasinius išgyvenimus neatitinka realybės, yra nepagrįsti, neįrodyti ir net negalintys kilti nagrinėjamojoje situacijoje. Paaiškino, kad banko operatyvi bei adekvati reakcija bei atsiprašymas ir sąskaitos uždarymas ieškovei nepareiškus ketinimo ta sąskaita naudotis savaime yra pakankama moralinė satisfakcija už ieškovės patirtus nepatogumus. Nurodė, kad nėra įrodyto priežastinio ryšio tarp banko darbuotojos veiksmų bei ieškovės nurodytos, kaip tariamai patirtos, neturtinės žalos ir tarp banko ir banko darbuotojos veiksmų (b. l. 27-37).

Trečiasis asmuo N. Z. atsiliepimu prašė ieškovės ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog nei N. Z. kaip atsakovo darbuotoja, nei atsakovas nepadarė jokių neteisėtų veiksmų atidarant ieškovės banko sąskaitą, ieškovės duomenys sąskaitos atidarymui buvo gauti iš ieškovės darbdavio UAB „Matavimų poligonas“ pagal banko ir UAB „Matavimų poligonas“ sudarytą bendradarbiavimo sutartį dėl banko kortelių išleidimo ir darbo užmokesčio pervedimo. Paaiškino, jog neturėjo jokio pagrindo manyti, kad ieškovė neturi ketinimų atsidaryti banko sąskaitą, kadangi darbdaviui pateikus ieškovės duomenis buvo laikyta, kad UAB „Matavimų poligonas“ ir ieškovė susitarė dėl sąskaitos atidarymo banke. Nurodė, kad banko sąskaitos atidarymas nesukūrė jokių pasekmių ieškovei, kadangi ieškovei nepageidaujant naudotis sąskaita, ta sąskaita buvo uždaryta, bankas geranoriškai atsiprašė ieškovės, nors jokių neteisėtų veiksmų nepadarė, kas buvo konstatuota ir nutraukus ikiteisminį tyrimą. Pažymėjo, jog jai tariamai kilusios neturtinės žalos ieškovė neįrodė, be to, jokios pasekmės negalėjo kilti dėl sąskaitos atidarymo, kadangi ta sąskaita nebuvo naudojamasi, o tik vieną kartą pervestas 66,18 Lt ieškovės darbo užmokestis, kurį ieškovė pati atsisakė pasiimti, todėl ši suma buvo grąžinta UAB „Matavimų poligonas“ (b. l. 49-51).

Šalies argumentai

Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Patikslintą ieškinį grindė tais pačiais argumentais kaip ir ieškinį. Papildomai pažymėjo, kad ieškovė nedavė sutikimo disponuoti jos asmenine informacija su trečiaisiais asmenimis, kurie nėra susiję su darbo santykių įgyvendinimu, UAB „Matavimų poligonas“ be pagrindo atskleidė bankui ieškovės asmens duomenis, panaudojo juos sukuriant ieškovės prievoles bankui, o bankas neteisėtai atidarė sąskaitas, panaudodamas ieškovės duomenis, tačiau neturėdamas jokios informacijos, kad leidžiama juos naudoti. Pažymėjo, kad nesant nei rašytinio, nei žodinio ieškovės sutikimo, jos vardu atidarytomis banko sąskaitomis buvo atlikinėjamos finansinės operacijos: pinigų priėmimo, pavedimo, asmens duomenų neteisėtas panaudojimas sudarė virtinę teisinių ir faktinių veiksmų, kai tariamai ieškovė sudarė ar ketino sudaryti sutartį dėl banko sąskaitos atidarymo. Pažymėjo, jog pasinaudojimas ieškovės vardu yra neteisėtas veiksmas, dėl kurio kilo neturtinė žala (b. l. 92-102).

Atsiliepimas

Atsakovas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė patikslintą ieškinį atmesti, skirti ieškovei 5 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad byloje neįrodyta, jog ieškovės vardą, pavardę sąskaitos atidarymo ieškovės naudai tikslu bankui pateikęs trečiasis asmuo UAB „Matavimų poligonas“ siekė panaudoti šiuos duomenis savanaudiškais tikslais, priešingai, UAB „Matavimų poligonas“ siekė atidaryti banko sąskaitą tam, kad galėtų ieškovei pervesti darbo užmokestį, kadangi ieškovė nenurodė kitos savo banko sąskaitos, o darbo užmokesčio sumokėjimas laiku yra darbdavio atsakomybė. Paaiškino, jog ieškovė neįrodė, kad bankas ar banko darbuotojai būtų turėję kokių nors savanaudiškų ketinimų ieškovės atžvilgiu. Pažymėjo, kad sąskaitos atidarymas jokių teisių ir pareigų trečiųjų asmenų vardu nesukuria, jeigu asmuo neketina naudotis sąskaita, o šiuo atveju UAB „Matavimų poligonas“ pateikus ieškovės duomenis banko sąskaitos atidarymui, bankas pagrįstai tikėjosi, kad ieškovė ketina atidaryti banko sąskaitą ir ja naudotis, be to, banko sąskaitos buvo atidarytos ir sėkmingai naudojamos ne vieno UAB „Matavimų poligonas“ darbuotojo. Nurodė, kad atsakovas už neturtinę žalą gali būti atsakingas tik įstatymo nustatytais atvejais jo veiksmuose nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, o banko veiksmai negalėjo sukurti ir nesukūrė jokios neturtinės žalos (b. l. 118-121).

Atsiliepimu į patikslintą ieškinį trečiasis asmuo N. Z. patikslintą ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad ieškovės duomenis surinko ne pats bankas, o UAB „Matavimų poligonas“. Pažymėjo, kad nei N. Z., nei bankas nesiekė panaudoti duomenis neteisėtiems veiksmams atlikti, nebuvo sudarytos kokios nors kitos sutartys ieškovės vardu ar atlikti kokie nors kiti veiksmai, kurių atlikimu ar galimybe juos atlikti ieškovė kaltina atsakovą. Paaiškino, jog vien tik atidarius sąskaitą banke, tačiau niekam nesuteikus prisijungimo prie sąskaitos nuotoliniu būdu kodų, vienintelė galima tretiesiems asmenims atlikti per tokią sąskaitą operaciją yra sąskaitos papildymas, o Lietuvoje bet kuris asmuo, kuris žino kito asmens sąskaitą, gali laisvai tokiam asmeniui bet kada pervesti pinigų. Pažymėjo, jog sąskaitoje buvusios lėšos buvo gautos pagrįstai, jei kas nors norėtų banke atlikti bet kokias operacijas su sąskaitoje esančiomis lėšomis, pirmiausia toks asmuo turėtų būti identifikuojamas ir įsitikinama, kad toks asmuo turi teisę disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis, taigi tik pati ieškovė banke būtų galėjusi atlikti bet kokias kitas operacijas su sąskaitoje esančiomis lėšomis (b. l. 125-126).

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo UAB „Matavimų poligonas“ atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė ieškovės patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, jog UAB „Matavimų poligonas“ 2012-01-11 su Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriumi, sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. SUT-2012-20 dėl kortelių išleidimo ir darbo užmokesčio pervedimo, kuria buvo susitarta dėl banko kortelių išleidimo ir aptarnavimo trečiojo asmens darbuotojams iš banko pusės bei trečiojo asmens darbuotojų darbo užmokesčio ir kitų mokėtinų sumų pervedimo į šias darbuotojų sąskaitas iš trečiojo asmens pusės. Nurodė, kad pagal šią sutartį atsakovas prisiėmė pareigą atsakovo nustatyta tvarka atidaryti trečiojo asmens darbuotojams banko sąskaitas, kai jam bus pateikti reikalaujami dokumentai. Pažymėjo, jog pagal minėtą sutartį atsakovas įsipareigojo trečiajam asmeniui pateikti banko pasirašytų sutarčių su trečiojo asmens darbuotojais egzempliorius su visais jų priedais ir aktyvuoti korteles ne vėliau kaip kitą darbo dieną, gavęs trečiojo asmens darbuotojų, kuriems buvo išduotos kortelės, sutartis su parašais ir kitus reikalingus dokumentus ir/ar informaciją. Nurodė, kad 2012-01-09 ieškovė parašė prašymą pas trečiąjį asmenį dėl priėmimo į darbą, su ja buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 27, pagal kurią ieškovė buvo priimta į darbą matininkės pareigoms ir supažindinta su trečiojo asmens darbo tvarkos taisyklėmis, pareiginėmis instrukcijomis, o taip pat buvo informuota apie tai, kad trečiasis asmuo darbo užmokestį savo darbuotojams perveda į darbuotojų sąskaitas, esančias Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, todėl buvo pageidaujama, kad ieškovė atsidarytų sąskaitą tame banke. Paaiškino, jog ieškovė žodžiu sutiko dėl sąskaitos atsidarymo minimame banke, todėl net nebaigė iki galo užpildyti prašymo dėl darbo užmokesčio pervedimo, su ieškove buvo susitarta, kad trečiojo asmens vadovė pateiks atsakovui duomenis, būtinus sutarties sudarymui, o atsakovui suruošus dokumentus, juos trečiojo asmens vadovė pateiks ieškovei pasirašymui ir ieškovė juos pasirašytus grąžins bankui bei pasiims banko kortelę, tačiau ieškovė darbo sutartyje nurodytą pirmą darbo dieną darbe nepasirodė, nes susirgo jos vaikas, todėl atsakovo parengtus dokumentus, susijusius su banko sąskaita, trečiojo asmens vadovė nuvežė darbuotojai į namus adresu Sodų g. 50, Palangoje. Nurodė, kad ieškovei buvo perduoti atsakovo parengti dokumentai, paaiškinta, kaip ir ką reikia užpildyti ir pasirašyti, o po to pasirašytus nuvežti ir grąžinti atsakovui. Pažymėjo, jog trečiasis asmuo gavo duomenis iš atsakovo apie atidarytą banko sąskaitą ieškovės vardu ir suprato, kad ieškovė pateikė atsakovui jos pasirašytą sutartį, kurią ieškovei buvo nuvežusi trečiojo asmens vadovė, todėl į minėtą sąskaitą ieškovei buvo pervestas darbo užmokestis, o kadangi ieškovė jai pervesto darbo užmokesčio iš banko sąskaitos nepasiėmė, 2012-04-02 lėšos buvo grąžintos trečiajam asmeniui, o sąskaitos uždarytos. Paaiškino, jog ieškovė neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto ir nepagrindė žalos dydžio jokiais įrodymais (b. l. 128-133).

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinyje nurodytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad banko vadovas siūlė pasirašyti sutartį atbuline data, darė spaudimą, todėl ieškovė patyrė emocinę, moralinę žalą, lankėsi pas psichologą, buvo nusiųsta pas psichiatrą. Nurodė, kad įsidarbindama su darbų sauga ir įmonės taisyklėmis susipažino pasirašytinai (b. l. 207-212).

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepimuose išsakytus argumentus. Pažymėjo, jog jokių neigiamų nesėkmių ieškovė nepatyrė, neįrodė, kad pažeista jos teisė į vardą ir nepateikė jokių rašytinių įrodymų, ieškinį grindžia tik argumentais (b. l. 207-212 ).

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo N. Z. pažymėjo, kad įvykus klaidai, praleido, jog trūksta vienos bylos, vėliau buvo išsiaiškinta, kad bankui turėjęs sugrįžti sutarties egzempliorius nebuvo grąžintas, kadangi ieškovė jo nepasirašė, pinigai buvo grąžinti trečiajam asmeniui „Matavimų poligonas“. Paaiškino, jog sutartyje tarp darbdavio ir darbuotojo bankas nedalyvauja, gauti duomenys yra neviešinami, jie niekur nefigūravo (b. l. 207-212).

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Matavimų poligonas“ atstovė paaiškino, jog ieškovė buvo supažindinta su informacija, kad UAB „Matavimų poligonas“ turi sutartį su Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriumi ir darbo užmokestis yra pervedamas į minėtą banką. Nurodė, kad ieškovė žodžiu sutiko su darbo užmokesčio pervedimu į atsakovo banką, pildė prašymą, tačiau jo pildyti nebaigė. Paaiškino, jog ieškovė darbe nepasirodė, o kai atvyko į darbą su prašymu ją atleisti, trečiojo asmens vadovės darbe nebuvo. Pažymėjo, jog trečiojo asmens atstovė patyrė didelį stresą, kadangi ieškovė iniciavo ikiteisminį tyrimą ir ji turėjo duoti parodymus (b. l. 207-212).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų teisme, nustatyta, kad ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Matavimų poligonas“ 2012-01-09 pasirašė darbo sutartį (b. l. 103-104, 105). Trečiasis asmuo UAB „Matavimų poligonas“ yra sudaręs bendradarbiavimo sutartį su atsakovu Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriumi ir darbuotojų darbo užmokestį perveda į minėtame banke esančias jų sąskaitas, todėl buvo pageidaujama, kad ieškovė taip pat atsidarytų sąskaitą Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje. Ieškovės vardu Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje buvo atidarytos dvi banko sąskaitos, tačiau pati ieškovė Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus paslaugomis niekada nesinaudojo (b. l. 1-5). Ieškovė 2012-03-05 bankui pateikė raštišką prašymą pateikti visų dokumentų kopijas, informaciją, kuriais vadovaujantis buvo atidarytos minėtos banko sąskaitos (b. l. 11-12). 2012-03-13 rašte Nr. OUT-7053 bankas pažymėjo, kad jų atsakingas darbuotojas atidarė ieškovės vardu sąskaitas po to, kai buvo sudaryta banko ir UAB „Matavimų poligonas“ bendradarbiavimo sutartis dėl kortelių išleidimo ir darbo užmokesčio pervedimo (b. l. 13, 41-44). Ieškovė 2013-04-25 su prašymu kreipėsi į banką pakartotinai, prašydama suteikti duomenis apie banko veiksmus ir už neteisėtą sutarčių sudarymą atsakingus asmenis (b. l. 14). Bankas 2013-05-08 raštu Nr. OUT-9163 pakartotinai informavo ieškovę, kad atsakovo atsakingas darbuotojas atidarė ieškovės vardu sąskaitas po to, kai buvo sudaryta banko ir UAB „Matavimų poligonas“ bendradarbiavimo sutartis dėl kortelių išleidimo ir darbo užmokesčio pervedimo, o šiuo metu sąskaitos yra uždarytos ir jokie tretieji asmenys minėtomis banko sąskaitomis ir jose esančiomis lėšomis nedisponavo (b. l. 20). Dėl minėtų sąskaitų atidarymo ieškovė kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą ir 2012-03-27 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (b. l. 15-17). Ieškovė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui, tačiau 2012-10-08 nutartimi teismas skundo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo netenkino (b. l. 18-19). Ieškovės teigimu, UAB „Matavimų poligonas“ direktorė savavališkai nusprendė kreiptis į banką ir, neturėdama teisinio pagrindo, atidarė banko sąskaitas ieškovės vardu, o atsakovo veiksmai ieškovės atžvilgiu buvo neteisėti, kadangi atsakovas neužtikrino teikiamu paslaugų kokybės, ieškovės duomenų apsaugos, todėl ieškovė patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, stresą, moralinius nuostolius ir prašo atlyginti 50 000 Lt neturtinę žalą.

Dėl teisės į vardą pažeidimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.20 straipsnis įtvirtina teisę į vardą. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas fizinis asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. Neleidžiama įgyti teisių ir pareigų prisidengiant kito asmens vardu. Fizinis asmuo turi teisę naudoti savo pilną ar sutrumpintą vardą (vardus) ir reikalauti iš kitų asmenų nesinaudoti ir neveikti jo vardu be leidimo (CK 2.20 str. 2 d.). CK 2.21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog fizinis asmuo, kurio teisė į vardą yra pažeista dėl to, kad kitas asmuo neteisėtai veikia jo vardu ar kitokiu būdu neteisėtai pasisavina svetimą vardą, ar kliudo juo naudotis, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti, kad teismas įpareigotų kaltą asmenį nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti tokiais neteisėtais veiksmais padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Teisė į vardą pirmiausia yra ginama ne nuo bet kokio kėsinimosi. Kaip teisės į vardą pažeidimas turi būti traktuojamas siekimas panaudoti vardą savanaudiškais tikslais, kurie suprantami plačiai – kaip piniginė, ekonominė, populiarumo, ar kitokia komercinė ir nekomercinė nauda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2006).

Ieškovė įrodinėja, kad atsakovas savanaudiškais tikslais, neturėdamas teisės naudoti ieškovės duomenis, jos vardu atidarė banko sąskaitas, kurios buvo naudojamos trečiųjų asmenų, tačiau nepateikia jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, jog atsakovas, dėl suklydimo atidaręs banko sąskaitas, siekė gauti piniginės, ekonominės ar kitokios komercinės ir nekomercinės naudos iš ieškovės. Trečiasis asmuo UAB „Matavimų poligonas“ siekė atidaryti banko sąskaitą tam, kad galėtų ieškovei pervesti darbo užmokestį, kadangi ieškovė nenurodė kitos savo banko sąskaitos (b. l. 145). Iš byloje esančios bendradarbiavimo sutarties dėl kortelių išleidimo ir darbo užmokesčio pervedimo matyti, jog atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Matavimų poligonas“ sudarė sutartį, kuria buvo susitarta dėl banko kortelių išleidimo ir aptarnavimo trečiojo asmens darbuotojams bei trečiojo asmens darbuotojų darbo užmokesčio ir kitų mokėtinų sumų pervedimo į darbuotojų sąskaitas, esančias Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, iš trečiojo asmens pusės. Pagal šią sutartį atsakovas prisiėmė pareigą atsakovo nustatyta tvarka atidaryti trečiojo asmens darbuotojams banko sąskaitas, kai jam bus pateikti reikalaujami dokumentai ir įsipareigojo trečiajam asmeniui pateikti banko pasirašytų sutarčių su trečiojo asmens darbuotojais egzempliorius su visais jų priedais ir aktyvuoti korteles ne vėliau kaip kitą darbo dieną, gavęs trečiojo asmens darbuotojų, kuriems buvo išduotos kortelės, sutartis su parašais ir kitus reikalingus dokumentus ir/ar informaciją (b. l. 41-44). Atsakovas, vykdydamas minėtos sutarties sąlygas ir gavęs iš trečiojo asmens reikiamus dokumentus, atidarė ieškovės vardu sąskaitas, tačiau dėl suklydimo ir didelio darbo krūvio įvyko atsakovo klaida ir sąskaitos buvo atidarytos nesant ieškovės parašo, tačiau ši banko klaida neįrodo fakto, jog bankas ar banko darbuotojai būtų turėję kokių nors savanaudiškų ketinimų ieškovės atžvilgiu (CPK 178 str.). UAB „Matavimų poligonas“ pateikus ieškovės duomenis banko sąskaitos atidarymui bankas pagrįstai tikėjosi, kad ieškovė kaip ir kiti UAB „Matavimų poligonas“ darbuotojai ketina atidaryti banko sąskaitą ir ja naudotis. Pažymėtina, kad sąskaitos atidarymas jokių teisių ir pareigų trečiųjų asmenų vardu nesukuria, jeigu asmuo neketina naudotis sąskaita. Sąskaita gali disponuoti tik asmuo, turintis prisijungimą prie sąskaitos (PIN kodą), kuris yra išduodamas tik asmeniui, kurio vardu sąskaita yra atidaryta. Atsakovas, ieškovei atsisakius naudotis banko sąskaita, sąskaitas per pakankamai trumpą laiko tarpą uždarė ir ieškovė jokių neigiamų pasekmių dėl banko klaidos nepatyrė. Sąskaitos buvo naudojamos tik darbo užmokesčio mokėjimui. Iš byloje esančių sąskaitų išrašų matyti, kad 2012-02-14 UAB „Matavimų poligonas“ pervedė 66,18 Lt dydžio darbo uždarbį, kuris 2012-04-02 buvo grąžintas UAB „Matavimų poligonas“ dėl klaidingai atidarytų sąskaitų (b. l. 46). Daugiau su minėtomis sąskaitomis nebuvo atlikta jokių operacijų (b. l. 46, 47). Taip pat pažymėtina, jog atsakovas savo iniciatyva ieškovės duomenų nerinko ir neieškojo, jie buvo pateikti trečiojo asmens UAB „Matavimų poligonas“ vykdant bendradarbiavimo sutartį. Ieškovės teiginys, jog bankas su ja nebendradarbiavo ir nepateikė jai informacijos, kodėl buvo atidarytos minėtos banko sąskaitos, yra nepagrįstas, kadangi pati ieškovė teismui pateikė 2012-03-13 ir 2013-05-08 atsakovo raštus ieškovei, kuriuose paaiškinta, jog buvo suklysta, atsakovas oficialiai atsiprašė ieškovės už įvykusią klaidą ir informavo, jog sąskaitos yra uždarytos (b. l. 13, 20).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ieškovės ieškinys yra nepagrįstas jokiais įrodymais, ieškovės teisė į vardą nebuvo pažeista, kadangi ieškovės duomenų panaudojimas atidarant banko sąskaitas ieškovei nesukėlė jokių neigiamų padarinių, o atsakovas, dėl suklydimo atidaręs banko sąskaitą, nesiekė ir negavo piniginės, ekonominės ar kitokios komercinės ir nekomercinės naudos iš ieškovės.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kai viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Reikalavimą atlyginti žalą pareiškusi šalis turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį taip neteisėtų veiksmų ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2013).

CK 6.250 straipsnyje neturtinė žala apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas. Juo siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2013).

Nagrinėjimu atveju ieškovė nurodo, kad patyrė didelį išgyvenimą, stresą, kad tai palietė jos šeimos asmeninį gyvenimą, ieškovei teko lankytis pas psichologą ir psichiatrą, tačiau ieškovė nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Tokie ieškovės teiginiai nėra pagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 str.). Atsakovas už neturtinę žalą būtų atsakingas tik įstatymo nustatytais atvejais jo veiksmuose nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. teisės į vardą pažeidimo, atsakovui civilinė atsakomybė nekyla. Pažymėtina, jog atsakovo veiksmai ieškovės vardu atidarant banko sąskaitas negalėjo sukelti ir nesukėlė ieškovei jokių neturtinio pobūdžio praradimų. Ieškovės teiginys, jog ji buvo šmeižiama internetinėje erdvėje, taip pat yra nepagrįstas. Iš byloje esančio www.15min.lt 2012-04-17 patalpinto straipsnio „“Nordea“ kliente palangiškė tapo pati to nežinodama“ teismas nenustatė, kad ieškovė minėtame straipsnyje būtų kaip nors žeminama ar šmeižiama, be to, tai neturi nieko bendro su nagrinėjamos bylos medžiaga (b. l. 112-113), o už straipsnio komentarus internetiniai portalai neatsako, tai tėra žmonių nuomonė viešoje erdvėje (b. l. 122-124). Taip pat pažymėtina, jog ieškovė prašė jai paskirti psichiatrinę teismo ekspertizę, bet nepateikė jokių duomenų, apie tai, kad ieškovė patyrė, turi ar turėjo tam tikrų psichikos sutrikimų, byloje nėra nei medicininių, nei liudytojų parodymų, todėl teismas 2013-11-06 nutartimi ieškovės prašymą dėl ekspertizės skyrimo atmetė (b. l. 180-181). Teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad ieškovė per du metus neprašė siuntimo nei pas psichiatrą, nei pas psichologą, nesikreipė į šiuos specialistus privačiai ir nepateikė įrodymų net ir atstovaujama advokato, taip pat neprašė jų rinkti teismo. Teismas sprendžia, jog byloje nesant įrodymų, jog ieškovė dėl per klaidą atidarytų dviejų banko sąskaitų Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje patyrė psichologinį spaudimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją ir kita, nėra pagrindo atlyginti neturtinę žalą.

Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas prašo priteisti 9 346,04 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą, atsiliepimą į patikslintą ieškinį, už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdžiuose (b. l. 201-203). Trečiasis asmuo UAB „Matavimų poligonas“ prašo priteisti 605 Lt bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas ir kelionės išlaidas, patirtas už vykimą į teismo posėdžius iš Klaipėdos į Vilnių (b. l. 142). Remiantis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo patvirtintais mokesčių dydžiais, taip pat protingumo, būtinumo, sąžiningumo principais, atsižvelgiant į rengtų procesinių dokumentų apimtį, jų turinį, bylos sudėtingumą, teismas atsakovo 9 346,04 Lt išlaidas laiko nepagrįstomis, todėl minėta suma mažintina ir iš ieškovės atsakovo naudai priteisia 4 000 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų. UAB „Matavimų poligonas“ nepateikė įrodymų apie patirtas kelionės išlaidas, todėl iš ieškovės trečiojo asmens UAB „Matavimų poligonas“ naudai priteisiama 605 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius prašė teismo skirti ieškovei 5 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę baudos sumos priteisiant atsakovui. Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai pateikė ieškinį atsakovui dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdama nepagrįstai praturtėti. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad ieškovės pateiktas ieškinys yra nepagrįstas ir ieškinį atmetė, tačiau nenustatė, kad jis pareikštas nesąžiningai, kadangi ieškovė siekė apginti savo interesus, todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo skirti ieškovei baudą.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (46,67 Lt), yra didesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ IK-355 nustatyta minimali 10,00 Lt suma, todėl iš ieškovės priteistina 46,67 Lt pašto išlaidų (CPK 99 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, į. k. 112025592, naudai 4 000 Lt (keturis tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens UAB „Matavimų poligonas“, į. k. 302343132, naudai 605 Lt (šešis šimtus penkis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 46,67 Lt (keturiasdešimt šešis litus 67 ct) pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Donata Kravčenkienė