Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėjas E. Antanauskas Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12396-2016-3

2016 m. lapkričio 3 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio, teisėjų Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. M., R. N. ir V. B. (V. B.) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, T. M. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, BK 65 straipsniu, T. M. paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-24 ir 2016-04-28 baudžiamaisiais įsakymais paskirta arešto bausme, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams ir 5 paroms, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas T. M. sulaikymo nuo 2016-03-15 iki 2016-03-17 (dvi paros) laikas.

R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nubaustas:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, BK 65 straipsniu, R. N. paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-01 ir 2016-03-16 baudžiamaisiais įsakymais paskirta arešto bausme, jas iš dalies sudedant, ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams ir 5 paroms, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas R. N. sulaikymo nuo 2016-03-15 iki 2016-03-17 (dvi paros) laikas bei bausmė, atlikta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-01 ir 2016-03-16 baudžiamuosius įsakymus.

V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nubaustas:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, BK 65 straipsniu, V. B. paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-23 nuosprendžiu paskirta bei 2016-03-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi pakeista į areštą bausme, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį, ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas keturiems mėnesiams ir 10 parų, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas V. B. sulaikymo nuo 2016-03-15 iki 2016-03-17 (dvi paros) laikas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M., R. N. ir V. B. nuteisti už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, būtent: 2016-03-15, apie 12.45 val., veikdami bendrai, iš UAB „Koopverslas“ priklausančios statybinių-ūkinių prekių parduotuvės, esančios adresu Sulupės g. 7, Klaipėdos m., atvirai, matant pardavėjai, pagrobė dvi antklodes ir vieną pagalvę, kurių bendra vertė – 52,40 Eur.

Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai advokatai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliantai nusikalstamos veikos padarymo fakto, nusikalstamos veikos kvalifikacijos iš esmės neginčija, tačiau nesutinka su paskirtomis bausmėmis, jas vertina kaip per griežtas ir prašo sušvelninti, motyvuodami tuo, jog visi jie kaltę dėl veikiant bendrininkų grupe, tyčia pagrobto svetimo turto, esant jų veiką kvalifikuojančiam požymiui, – atvirai pagrobė svetimą turtą, pripažino, dėl savo veiksmų gailisi, išvadas padarė ir nori dorai gyventi, dirbti, išlaikyti nepilnamečius vaikus.

Vagystė yra laikoma atvirąja tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, kurie nėra atvirosios vagystės bendrininkai, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą; kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Apelianto R. N. argumentas dėl galbūt netinkamos veikos kvalifikavimo apygardos teismo vertinamas kaip nepagrįstas, nes apylinkės teismo teisiamajame posėdyje, be kita ko, ištirti nuteistojo R. N. ir V. M. akistatos protokole užfiksuoti duomenys paneigia šio apelianto abejones dėl galbūt netinkamos veikos kvalifikavimo (t. 1, b. l. 31–32). Šios akistatos metu apeliantas sutiko su V. M. (pardavėjos) nurodyta aplinkybe, jog ji dirbo viena ir prieš įvykstant vagystei buvo prekybos salėje prie maišytuvų, atsitūpusi nuo grindų kėlė nukritusią maišytuvo žarną. Be to, apylinkės teismo teisiamajame posėdyje ištirti ir kiti įrodymai – liudytojos V. M. parodymai (t. 1, b. l. 21, 23) bei V. M. akistatos su kitais nuteistaisiais T. M. ir V. B. metu užfiksuoti duomenys – patvirtina, jog V. M. vagystės metu buvo prekybos salėje ir jos šaukimą, bėgdami kartu iš parduotuvės su pavogtomis prekėmis, nuteistieji objektyviai girdėjo, tačiau nekreipė į tai dėmesio (t. 1, b. l. 27–28, 35–36). Be to, akivaizdu, jog parduotuvės darbo metu joje yra ir dirba pardavėjai, todėl netikėti V. M. parodymais, jog ji buvo prekybos salėje, pamatė vagystės faktą, vijosi bei šaukė pagrobtus daiktus nešusiems nuteistiesiems, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo manyti, jog apeliantai nubausti per griežtai.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę, teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Tokių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes apeliantams, įvertino jų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistųjų asmenybes, tai, jog jie anksčiau teisti (T. M. 12 kartų, R. N. 10 kartų, V. B. 1 kartą), teistumai neišnykę, tačiau ir vėl nusikalto – veikdami bendrininkų grupe, padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą nuosavybei. Apylinkės teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgė į BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuotą nuteistųjų atsakomybę lengvinančią (prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padarę nusikaltimą) ir BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą sunkinančią (nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe) aplinkybes.

Atsižvelgdamas į tai, kad nuteistieji kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai ir į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnis), apylinkės teismas pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir apeliantams paskirtas bausmes sumažino vienu trečdaliu ir jas tinkamai subendrino su ankstesniais teismo nuosprendžiais skirtomis bausmėmis (BK 63 str. 1, 4, 9 dalys). Be to, kiekvienam iš apeliantų skundžiamu nuosprendžiu galutinė subendrinta bausmė skirta, taikant palankesnį bausmių subendrinimo būdą, t. y. prie griežtesnės bausmės pridedant tik dalį ankstesniais apylinkės teismo nuosprendžiais skirtas bausmes.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai paskyrė nuteistiesiems griežčiausias bausmes – laisvės atėmimą, nustatė tinkamą jų dydį, nes apeliantų ankstesni teistumai rodo, jog jie išvadų dėl nusikalstamo elgesio nedaro ir toliau nepaiso visuomenėje priimtų elgesio normų, nelinkę taisytis.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo apeliantams bausmes. Bausmės yra teisingos ir atitinka apeliantų padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežtos, todėl jas dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo.

Nuteistųjų argumentai, jog jie prisipažino ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, jog žala nepadaryta ir pan., pirmosios instancijos teismo jau yra įvertinti skiriant jiems bausmes bei pritaikant BK 64¹ straipsnio nuostatas.

Apelianto T. M. argumentai, jog jo sveikata bloga – daug metų serga žmogaus imunodeficito liga (ŽIV), susirgo cukriniu diabetu, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laisvės atėmimo vietoje nuteistiesiems yra suteikiama galimybė nemokamai gydytis ir tai priklauso tik nuo pačių nuteistųjų noro bei motyvacijos. Nuteistiesiems sveikatos priežiūra ir tokios pat kokybės bei lygio gydymas, kaip ir laisvėje esantiems asmenims, yra garantuojami Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir kitais įstatymo įgyvendinamaisiais aktais.

Be to, atkreiptinas nuteistųjų dėmesys į tai, kad jei nuteistieji laisvės atėmimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, jie iš laisvės atėmimo vietos gali būti paleisti anksčiau laiko.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog bausmių skyrimą ir bendrinimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirtos apeliantams bausmės tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežtos, atitinka apeliantų asmenybių pavojingumą, yra adekvačios (proporcingos) jų padarytai nusikalstamai veikai. Apeliantų skundo argumentai nesudaro pagrindo skirtas jiems bausmes dar labiau švelninti, todėl keisti apylinkės teismo nuosprendį nėra jokio pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Klaipėdos apygardos teisme 2016-09-27 ir 2016-09-29 gauti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažymos, jomis prašoma priteisti iš apeliantų, T. M. – 30,92 Eur, R. N. – 28,95 Eur, V. B. 110,01 Eur, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių šioje baudžiamojoje byloje (apeliaciniame procese) dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo. Tokios išlaidos nepriteistinos.

Teismų praktikoje ne kartą atkreiptas dėmesys (taip pat ir Klaipėdos apygardos teismo, nagrinėjusio bylas apeliacine tvarka) į tai, jog BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo pusių dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, kaip jau minėta anksčiau, laikosi ir kasacinės instancijos teismas. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tarnybos patirtos išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistiesiems apeliaciniame procese, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų T. M., R. N. ir V. B. apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymų priteisti iš nuteistųjų T. M. 30,92 Eur, R. N. – 28,95 Eur, V. B. – 110,01 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų netenkinti.