- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-30
- Bylos Nr.
- 1A-365-290-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Jonas Furmanavičius
- Nuteistasis
- J. K., A. K.
- Advokatai
- Vytautas Gustas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jurgio Kiškio, teisėjų: Jono Furmanavičiaus, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Genovaitei Ročienei, nuteistiesiems J. K. ir A. K., gynėjui advokatui Vytautui Gustui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. ir A. K. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir BK 290 str., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu Kauno miesto apylinkės teismo 2007-05-16 išteisinamasis nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo
J. K. pripažintas kaltu ir nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. 4 MGL (500 litų) dydžio bauda, pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str.3 MGL (375 litų) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., bausmes subendrinus, iš dalies sudedant, paskirta bausmė - 6 MGL (750 litų) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. 2 d., į bausmę įskaičiavus kardomąjį kalinimą 2006 11 16 – 2006 11 17, prilyginant 4 MGL dydžio baudai, paskirta galutinė bausmė - 2 MGL (250 litų) dydžio bauda.
A. K. pripažintas kaltu ir nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. laisvės atėmimu penkiems mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. laisvės atėmimu keturiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., šias bausmes subendrinus, iš dalies sudedant, paskirta bausmė - laisvės atėmimas šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d., prie Kauno rajono apylinkės teismo 2006-11-15 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės iš dalies pridėjus bausmę pagal šį nuosprendį, paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams dešimčiai mėnesių, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nuosprendis panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Skundžiamu nuosprendžiu J. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. išteisintas, kai jis buvo kaltintas tuo, kad 2006-11-15 apie 22.20 val. (duomenys neskelbtini), keikdamasis necenzūriniais žodžiais, panaudodamas fizinį smurtą - spirdamas vieną kartą K. V. į krūtinę ir vieną kartą M. M. į koją, pasipriešino valstybės tarnautojams - savo pareigas einantiems Kauno m. VPK VP PER 2-ojo būrio vyresniajam patruliui K. V. bei patruliui M. M..
Be to, jis išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str., kai buvo kaltintas tuo, kad tą pačią dieną, apie 22.40 val., policijos pareigūnams J. K. pristatant į Kauno m. Santakos policijos komisariatą, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, grasindamas plūsdamas L. M. ir D. G., neetiškais, necenzūriniais žodžiais įžeidė valstybės tarnautojus - savo pareigas einančius Kauno m. VPK VP PER 4-ojo būrio patrulius L. M. ir D. G., toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2006-11-15 apie 23.05 val., policijos pareigūnams jį pristačius į Kauno m. VPK Santakos policijos komisariatą, keikdamasis, grasindamas, plūsdamas R. M., D. P. bei Narimantą F. T. neetiškais, necenzūriniais žodžiais bei apspjaudamas R. M., įžeidė valstybės tarnautojus - savo pareigas einančius Kauno m. VPK Santakos policijos komisariato operatyvaus valdymo poskyrio vyresnįjį postinį R. M., specialistą D. P. bei Kauno m. VPK Santakos PK KP tyrėją Narimantą F. T..
A. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. išteisintas, kai jis buvo kaltintas tuo, kad 2006-11-15 apie 22.20 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, panaudodamas fizinį smurtą, t.y. bandydamas įspirti nukentėjusiesiems K. V. ir M. M., pasipriešino valstybės tarnautojams - savo pareigas einantiems Kauno m. VPK VP PER 2-ojo būrio vyresniajam patruliui K. V. bei patruliui M. M..
Be to, jis išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str., kai buvo kaltintas tuo, kad 2006-11-16, apie 0.00 val., pareigūnams sulaikius A. K. ir pristačius į Kauno m. Santakos policijos komisariatą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasindamas, plūsdamas R. M., D. P. bei Narimantą F. T. necenzūriniais žodžiais įžeidė valstybės tarnautojus - savo pareigas einančius Kauno m. VPK Santakos policijos komisariato operatyvaus valdymo poskyrio vyresnįjį postinį R. M., specialistą D. P. bei Kauno m. VPK Santakos PK KP tyrėją Narimantą F. T..
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 05 16 išteisinamajame nuosprendyje nurodyta, kad konfliktinė situacija tarp A. K., J. K. ir atvykusiųjų policijos pareigūnų K. V. ir M. M. kilo po to, kai policijos pareigūnų atlikti veiksmai jų atžvilgiu buvo ne visiškai adekvatūs nagrinėjamai situacijai. Pareigūnai K. V. ir M. M. iš karto siekė A. ir J. K. atžvilgiu panaudoti specialiąsias priemones ir kovinius veiksmus, kai jų atžvilgiu nebuvo išreikštas joks nepaklusimas ar priešinimasis. Liudytojai J. S. teisme nepatvirtino kaltinamųjų priešinimosi fakto. Liudytojas A. K. nurodė, kad J. K. priešinosi policijos pareigūnams po to, kai jam jau buvo uždėti antrankiai, o koridoriuje A. K. buvo sužalota galva.
Iš byloje esančių įrodymų nenustatyta, kad J. K. tarnybiniame policijos automobilyje, o pristatytas į Santakos policijos komisariatą, tarnybinėse patalpose, tiek J. K., tiek A. K. keikdamiesi necenzūriniais žodžiais, grasindami ir plūsdami įžeidė nukentėjusiuosius. Neįrodyta, kad pašaliniai asmenys juos girdėjo. Nustatyta, kad pareigūnų veiksmai - kovinių ir specialiųjų priemonių panaudojimas sulaikant, sukėlė kaltinamųjų nepasitenkinimą, todėl buvo išsakyti nukentėjusiųjų nurodyti žodžiai. Jie nebuvo skirti pareigūnams įžeisti. Nors kaltinimas grindžiamas, kad jie policijos pareigūnams grasino, necenzūriniais, neetiškais žodžiais juos įžeidė, tačiau kaltinime nenurodyta kokiais veiksmais buvo grasinama, kokiais žodžiais juos įžeidė. Šios aplinkybes neįvardytos ir bylos nagrinėjimo metu. Nukentėjusysis L. M. savo parodymuose teigė, kad J. K. vežamas į policijos komisariatą koliojosi, o po to atsiprašinėjo. Kokius žodžius sakė J. K. jis nurodyti negalėjo. R. M. ir N.F. T. tvirtino, kad J. K. vartojo necenzūrinius žodžius po to, kai į komisariatą buvo pristatytas A. K..
Šalies argumentai
Vyriausiojo prokuroro pavaduotoja apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 16 d. nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį: J. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir paskirti 4 MGL dydžio (600 Lt) baudą, pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. - 3 MGL (375 Lt) dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str., bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę bausmę paskirti 6 MGL (750 Lt) baudą. A. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir paskirti 6 mėn. laisvės atėmimo, pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. - 8 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str., bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti 7 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str., šią bausmę subendrinti su Kauno rajono apylinkės teismo 2006-11-15 nuosprendžiu paskirta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinę bausmę paskirti 2 metus laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose.
Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Teismas iš esmės rėmėsi tik kaltinamųjų parodymais ir neatsižvelgė į nukentėjusiųjų K. V. ir M. M. parodymus. Nukentėjusysis M. M. parodė, jog atvykęs su K. V. į apsaugos darbuotojų patalpas, J. ir A. K. prisistatė, paaiškino, dėl ko jie bus pristatomi į Santakos PK, tačiau K. į komisariatą savanoriškai vykti atsisakė, fiziniais veiksmais aktyviai priešinosi tam, todėl jų atžvilgiu ir buvo panaudotos specialiosios priemonės ir koviniai veiksmai. A. K. nevykdė teisėtų (teismas nenustatė, kad policijos pareigūnų veiksmais K. atžvilgiu buvo neteisėti) pareigūnų reikalavimo vykti į policijos įstaigą dar prieš jo sužalojimą. Tai, kad K. aktyviais veiksmais priešinosi pareigūnams, anot apeliantės, rodo ir tas faktas, kad pareigūnams į pagalbą buvo iškviesti pareigūnai L. M. ir D. G.. Nukentėjusysis K. V. taip pat patvirtino, kad A. K., jam su M. M. atvykus, apsaugos darbuotojų patalpose miegojo, o J. K. stovėjo. A. K. pradėjo agresyviai elgtis po to, kai buvo prikeltas. Specialiąsias priemones ir kovinius veiksmus K. atžvilgiu teko panaudoti po to, kai nukentėjusiajam J. K. spyrė į krūtinę, M. M. į koją, o A. K. nesileido surakinamas antrankiais ir smarkiai priešinosi išvedimui iš tarnybinių patalpų. Nukentėjusieji D. G. ir L. M. taip pat patvirtino faktą, kad kaltinamieji pareigūnams priešinosi, bandydami kojomis įsispirti į duris, ištrūkti, bandydami smūgiuoti juos vedusiems pareigūnams.
Vyriausiojo prokuroro pavaduotojos teigimu, J. K. veiksmai visiškai atitiko Lietuvos Respublikos BK 290 str. dispozicijoje numatytos veikos sudėtį. Teismas nenustatė, kad policijos pareigūnų veiksmai A. K. atžvilgiu buvo neteisėti, todėl piktintis, būti nepatenkintam jų nurodymais J. K. neturėjo pagrindo. Atvirkščiai, iš nukentėjusiųjų K. V., M. M. parodymų matyti, kad A. K. galva buvo sužalota, nes jis buvo neramus, priešinosi pareigūnams, bandė įsispirti į duris, dėl ko ir atsitrenkė galva į durų atramą. Tai, kad J. K. intensyviai plūdo, keikė policijos pareigūnus, ir šie žodžiai buvo skirti būtent įžeisti pareigūnus, kad komisariato patalpose (beje, abu kaltinamieji savo parodymais patvirtino, kad komisariato patalpose buvo ir pašalinių žmonių) apspjovė R. M. striukę ir plaukus, kas savaime yra įžeidžiantis veiksmas, patvirtina nukentėjusiųjų M. M.. L. M., D. G., N. F. T., R. M. parodymai. A. K. tiek PC (duomenys neskelbtini), tiek vežant jį į komisariatą, tiek pačiame komisariate, plūdo neetiškais, necenzūriniais žodžiais pareigūnus, ir tai buvo skirta būtent įžeisti juos kaip pareigūnus. Beje, A. K. neneigia keikęsis, tačiau nurodė, jog taip piktinosi pačia situacija. Šie jo parodymai, anot apeliantės, vertintini kritiškai, nes taip jis siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. A. K. kaltė įrodyta R. M., D. P., N. F. T., K. V., M. M., D. P., D. G., J. S., A. K. parodymais.
Teismas kaip išteisinimo motyvą nurodė ir tai, kad kaltinime nebuvo nurodyti veiksmai, kuriais kaltinamieji grasino pareigūnams, bei žodžiai, kuriais kaltinamieji juos įžeidė. Apeliaciniame skunde teigiama, kad bylos nagrinėjimo metu teismui buvo visos galimybės detaliai išsiaiškinti minimas aplinkybes, tačiau to padaryta nebuvo.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės prašymą apeliacinį skundą patenkinti, išteisintųjų ir jų gynėjo prašymus apeliacinį skundą atmesti bei ištyrusi byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas, nes yra nepagrįstas.
Išteisintųjų nekaltumą pavirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai. Priešingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, o tai akivaizdžiai matosi iš pačios bylos, pirmosios instancijos teismas tyrė visas, tiek išteisintuosius kaltinančias, tiek juos teisinančias bylos aplinkybes. Tuo tarpu Justino ir A. K. kaltumą prokuroras grindžia iš esmės vien tik nukentėjusiųjų parodymais, kurie nėra visiškai nuoseklūs, be to paneigti kitais, objektyviais įrodymais.
Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuojau pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.
Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Šiais atvejais labai reikšmingas yra nukentėjusiojo statusas bei jo atliekamos funkcijos.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad broliai Justinas ir A. K. 2006-11-15 buvo sulaikyti PLC (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotojų po susistumdymo su nenustatytu asmeniu ir nuvesti į jų tarnybines patalpas. Ten patikrinti jų asmens dokumentai, nustatytos asmenybės, apie įvykį pranešta policijai.
Kaltinamasis J. K. savo kaltę neigė. Jis parodė, kad 2006 11 15 vakare jis kartu su broliu, A. K. ir draugais šventė susitikimą PC (duomenys neskelbtini), esančioje kavinėje. Apie 22 val. jis išėjo į lauką, paskui savo brolį A. K.. Prie išėjimo durų matė, kaip nepažįstamas vaikinas sudavė A. K.. Jam pribėgus visi trise susistumdė. Prekybos centro(duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotojai jį ir A. K. nuvedė į tarnybines patalpas, o vaikiną paleido. Atvykę policijos pareigūnai liepė laikyti rankas už nugaros ir uždėjo antrankius. A. K. paklausus kodėl dedami antrankiai, policijos pareigūnas V. jam užlaužė ranką, paguldė veidu ant stalo, trenkė alkūne į galvą. Po to jį tempė į koridorių. Jis eidamas pamatė gulintį A. K., jo galva buvo kraujuota. Įpykęs bandė įspirti šalia A. K. stovėjusiam K. V., bet jis pasitraukė. Po to atvykęs kitas policijos ekipažas jį nuvežė į Santakos PK. Vėliau į komisariatą buvo atvežtas ir A. K.. Policijos pareigūnai neleido jų nueiti į tualetą. Jis koliojosi reikšdamas savo jausmus, tai nebuvo skirta konkrečiam pareigūnui.
Kaltinamasis A. K. savo kaltę neigė. Jis parodė, kad 2006 11 15 nuo 21 val., jis kartu su savo broliu J. K. ir su draugais šventė susitikimą prekybos centre esančioje kavinėje. Vėliau jam išėjus į lauką parūkyti, prie PC (duomenys neskelbtini), įėjimo, prie jo prikibo iš matymo pažįstamas vaikinas. Jie tarpusavyje susimušė. Jam į pagalbą buvo atbėgęs J. K.. Nepažįstamas vaikinas pabėgo. Jį ir J. K., prekybos centro apsaugos darbuotojai nuvedė į tarnybines patalpas. Darbuotojams jie nesipriešino. Atvykus policijos darbuotojams, jie jam norėjo uždėti antrankius, užsukus rankas už nugaros. Prašęs policijos darbuotojų, kad antrankius uždėtų priekyje. Pareigūnas K. V. pradėjo jam laužti dešinę ranką, prispaudė jo galvą prie stalo, alkūne sudavė smūgį. Po gauto smūgio jis pradėjęs rėkti. Tik tada keiksmažodžiais įvardijo pačią situaciją, tačiau nieko neįžeidinėjo. Tada jam trenkė smūgį į galvą ir traukė jį koridoriumi iš apsaugos darbuotojų tarnybinės patalpos. Koridoriuje jis krito ir susižalojo galvą. Vėliau jis buvo policijos darbuotojų pristatytas į Kauno Medicinos Universiteto Klinikinę ligoninę, kur jam buvo susiūta žaizda. Po to jis buvo pristatytas į Kauno m. Santakos PK. Policijos komisariate niekam nespyręs. Kodėl jam buvo uždėti antrankiai bei pristatytas į policijos komisariatą nežino, jam niekas neaiškino. Policijos komisariate nieko neįžeidinėjo.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą, pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos apeliacinį skundą, įvykdė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-06 nutartyje išdėstytą nurodymą ir peržiūrėjo byloje esančius vaizdo įrašus, kaip vieną svarbiausių ir objektyviausių įrodymų.
Vaizdo įrašas patvirtina, kad iki atvykstant policijos pareigūnams A. K. ir J. K. elgėsi ramiai, pateikė savo dokumentus asmenybėms nustatyti. Atvykus policijos pareigūnams J. K. ramiai kalbėjosi su pareigūnais, A. K.– miegojo, galvą parėmęs ant stalo. M. M. uždėjo antrankius J. K., K. V. bandant dėti antrankius A. K., pastarasis traukė rankas. A. K. atžvilgiu buvo panaudojami koviniai veiksmai, prievarta uždedami antrankiai. A. ir J. K. buvo išvesti. J. K. grįžęs atgal į tarnybines patalpas bandė išeiti į koridorių, tačiau jam to padaryti neleido policijos patruliai. Vaizdo įraše nėra užfiksuota jokių duomenų, kad iki A. ir J. K. atžvilgiu panaudotos fizinės prievartos, būtų naudojami įspėjimai, įtikinėjimai. Konfliktas tarp išteisintųjų ir pareigūnų kilo tada, kai pastarieji be jokio pagrindo ir būtinumo pradėjo taikyti prievartą-dėti antrankius, prieš tai nieko nepaaiškinę ir neįspėję. Policijos pareigūnai neįspėjo sulaikytuosius nesipriešinti, nes priešingu atveju bus panaudota prievarta.
Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 23 ir 24 straipsniai nustato prievartos rūšis, jos panaudojimo sąlygas ir pagrindus. Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui galimas tik tada, kai šie asmenys savo tarnybines pareigas atlieka neperžengdami įstatymo (kompetencijos) ribų t. y. veikia teisėtai. Prieš naudodamas fizinę prievartą ,tame tarpe ir antrankius, policijos pareigūnas privalo įspėti apie tokį ketinimą, sutekdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus. Policijos pareigūnas turi teisę panaudoti fizinę prievartą tik esant bent vienam LR Policijos veiklos įstatymo 24 straipsnyje numatytam pagrindui. Šiuo konkrečiu atveju kolegija tokių pagrindų nenustatė. Visos bylos aplinkybės patvirtina , kad policijos pareigūnai specialiąsias priemones ir fizinę prievartą panaudojo nepagrįstai, neproporcingai ir neteisėtai.
Pirmos instancijos teismas išsamiai ir objektyviai ištyręs visus įrodymus, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas A. K. ir J. K., dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojams- policijos pareigūnams K. V. ir M. M., panaudojant jų atžvilgiu fizinį smurtą, neturėjo jokio objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad J. K. ir A. K. veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 286 str. požymiai. Konfliktinė situacija tarp A. K., J. K. ir atvykusiųjų policijos pareigūnų K. V. ir M. M. kilo po to, kai policijos pareigūnų atlikti veiksmai jų atžvilgiu buvo visiškai neadekvatūs nagrinėjamai situacijai. Pareigūnai K. V. ir M. M. iš karto siekė A. ir J. K. atžvilgiu panaudoti specialiąsias priemones ir kovinius veiksmus, nors jų atžvilgiu nebuvo išreikštas joks nepaklusimas ar priešinimasis.
Pagal kaltinimą, pareikštą J. K., kad policijos pareigūnams jį pristatant į Kauno m. Santakos PK, jis keikdamasis necenzūriniais žodžiais, grasindamas, plūsdamas patrulius L. M. ir D. G., neetiškais, necenzūriniais žodžiais, juos įžeidė, o jį pristačius į komisariatą, keikdamasis, grasindamas, plūsdamas vyresnįjį postinį R. M., specialistą D. P. bei tyrėją N. F. T. neetiškais, necenzūriniais žodžiais bei apspjaudamas R. M., įžeidė valstybės tarnautojus, išteisintinas. J. K. paaiškino, kad jis koliojosi reikšdamas savo jausmus tik po to, kai pastebėjo sužalotą savo brolį, A. K., kai jis buvo vedamas su antrankiais, komisariate, kai suteikus medicininę pagalbą ir pristačius A. K., su juo, jo manymu, buvo netinkamai elgiamasi ir tai nebuvo skirta konkrečiam pareigūnui. Visa tai rodo, kad J. K. žodžiais, kuriuos nurodė nukentėjusieji, išreiškė nepasitenkinimą dėl jo brolio, A. K. sužalojimo po to, kai jų atžvilgiu buvo panaudota fizinė prievarta juos sulaikant, bet ne dėl nukentėjusiųjų atliekamų pareigų.
Kauno miesto apylinkės teismo išvada, jog A. K. atžvilgiu kaltinimas, kad jis Kauno m. Santakos policijos komisariate, grasindamas, plūsdamas vyresnįjį postinį R. M., specialistą D. P. bei tyrėją N. F. T. necenzūriniais žodžiais, įžeidė valstybės tarnautojus, ištyrus visus įrodymus, kuriais grindžiamas šis kaltinimas, nepasitvirtino - yra teisinga ir pagrįsta bylos medžiaga.
Ištirtų įrodymų visuma nenustatyta, kad J. K. tarnybiniame policijos automobilyje, o pristatytas į Santakos policijos komisariatą, tarnybinėse patalpose, tiek J. K., tiek A. K. keikdamiesi necenzūriniais žodžiais, grasindami ir plūsdami įžeidė nukentėjusiuosius. Nėra jokių įrodymų, kad pašaliniai asmenys juos girdėjo. Teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad būtent pareigūnų veiksmai- kovinių ir specialiųjų priemonių panaudojimas juos sulaikant, sukėlė kaltinamųjų nepasitenkinimą, todėl buvo išsakyti nukentėjusiųjų nurodyti žodžiai. Jie nebuvo skirti konkretiems pareigūnams įžeisti, todėl jų veiksmai negali būti traktuojami kaip valstybės tarnautojų įžeidimas. Nukentėjusysis L. M. savo parodymuose teigė, kad J. K. vežamas į policijos komisariatą koliojosi, o po to atsiprašinėjo, kokius žodžius sakė J. K. jis nurodyti negalėjo. R. M. ir N. F. T. patvirtino, kad J. K. vartojo necenzūrinius žodžius tik po to, kai į komisariatą buvo pristatytas A. K..
Esant tokioms aplinkybėms kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismo sprendimas J. K. ir A. K. pagal BK 286 str. ir BK 290 str. išteisinti Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p. numatytu pagrindu, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas.
Kolegijos nuomone, nei keisti, nei tuo labiau naikinti išteisinamąjį nuosprendį skundo motyvais, pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. kolegija
nutarė:
Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos apeliacinį skundą atmesti.