Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Henrichas Jaglinskis Civilinė byla Nr. 2A42-190/2008

121.15.;121.18.;121.21.;62.1.;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2008 m. vasario 14 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Henricho Jaglinskio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Č. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 05 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Č. K. ieškinį atsakovams 39 - laikinųjų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Karoliniškės“, ir S. Ž., dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovų solidari atsakomybė yra preziumojama, nes atsakovas S. Ž. priėmė saugoti automobilį į bendrijos saugomą aikštelę, kurioje bendrijos sargai nuolat keisdamiesi pamainomis saugo aikštelėje esančias transporto priemones. Tiek S. Ž., tiek bendrijos sargai savo elgesiu veikė bendrai ir leido pilnai įsitikinti, kad jų bendra veikla yra veikiant išvien saugoti bendrijos teritorijoje esantį turtą, tame tarpe ir automobilių saugojimo aikštelėje saugoti jo transporto priemonę. Dėl atsakovų kaltės – aplaidaus, netinkamo ir nekokybiško jo automobilio saugojimo paslaugos jis neteko automobilio ir patyrė minėtą žalą, kuri solidariai priteistina iš abiejų atsakovų. Prašo priteisti solidariai iš S. Ž. ir 39 laikinųjų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Karoliniškės“ jo naudai 9720 Lt. žalos atlyginimo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagal LR CPK 185 str. 2 d. jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialius rašytinius įrodymus. Reikia įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, tačiau ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Bendra taisyklė, kad įrodymų pakankamumo klausimas civiliniame procese sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu. Šis principas leidžia teismui pripažinti faktą įrodytu, jeigu pateikti įrodymai suformuoja didesnę fakto buvimo, negu jo nebuvimo, tikimybę. Teismas iš esmės netaikė įrodymų tikimybių pusiausvyros principo. Teismas apsiribojo faktu, kad nėra tiesioginių įrodymų dėl pasaugos sutarties sudarymo. Juk iš pateiktų įrodymų ir iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo yra akivaizdu, kad atsakovas niekam ir niekada neišduodavo pasaugos kvitų. Tokios įprastos praktikos taikymas suponuoja didesnės tikimybės buvimą, kad automobilis buvo perduotas saugojimui, nei atvirkščiai.

Faktas, kad bendrijos įstatuose ir pareigybėse instrukcijose nėra pasaugos funkcijų niekaip neatleidžia nuo faktiškai susiklosčiusių pasaugos santykių. Be to, LR CK 2.47 str. numato, kad įstatuose privalo būti nurodyta juridinio asmens teisinė forma, buveinė, veiklos tikslai ir dalyvių kompetencija, t.y. įstatymas nereikalauja nurodyti veiklos sričių, todėl pasaugos neįvardinimas niekaip nepanaikina atsakovo atsakomybės už faktinius apsaugos santykius. Be to, nebuvo niekaip iš atsakovo pusės viešai išreikšta, kad ji neteikia pasaugos funkcijų, atvirkščiai - sargų būdelė, pakeliamas atitvaras, sargų buvimas visą parą, žurnalas automobilių registravimui, atlyginimo priėmimas iš automobilių savininkų leidžia pagrįstai būti įsitikinus, kad automobilis yra perduodamas saugoti. Sargų nuolatinis buvimas, kurie nevykdo jokios kitos paslaugos išskyrus budėjimą, visą parą leidžia daryti vienareikšmišką prielaidą ir teisėtą įsitikinimą, kad jie veikia kaip profesionalūs saugotojai arba yra jiems prilyginami (LR CK 6.845 str. 3 d.).

Teismo atmetė įrodymus nepagrįstai ir nemotyvuotai., todėl pažeidė LR CPK 176-178 str. reikalavimus, kas leidžia daryti išvadą, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.

Atsakovų solidari atsakomybė yra preziumuojama (LR CK 6.6 str. 3 d.), nes atsakovas S. Ž. priėmė saugoti automobilį į bendrijos saugomą aikštelę, kurioje bendrijos sargai nuolat keisdamiesi pamainomis saugo aikštelėje esančias transporto priemones. Tiek S. Ž., tiek bendrijos sargai savo elgesiu veikė bendrai ir leido suprasti, kad jų bendra veikla yra veikiant išvien saugoti bendrijos teritorijoje esantį turtą, tame tarpe ir automobilių saugojimo aukštelėje saugoti ieškovo transporto priemonę. Dėl atsakovų kaltės - aplaidaus, netinkamo ir nekokybiško mano automobilio saugojimo paslaugos ieškovas neteko automobilio ir patyrė žalą, kuri solidariai priteistina iš abiejų atsakovų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas 2005-10-27 įsigijo automobilį Audi C4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo pastatytas 39 - laikinųjų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Karoliniškės“ bendrijos teritorijoje. Ieškovas 2005-03-03 atvykęs į aikštelę automobilio nerado. Vilniaus miesto VPK KP NTT Autotransporto priemonių grobimo tyrimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad automobilis buvo paliktas atsakovo teritorijoje, iš kur buvo pavogtas. Ieškovas reikalavimą atlyginti 9720 Lt žalą grindžia tarp šalių sudaryta atlygintine pasaugos sutartimi, nurodydamas, kad dėl atsakovų aplaidaus, netinkamo ir nekokybiško automobilio saugojimo jis patyrė žalą, dėl ko atsakovams kyla pareiga ją atlyginti. Atsakovas nepripažįsta, jog su ieškovu buvo sudaryta atlygintinė pasaugos sutartis. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai.

Pagal LR CPK 6.830 str. pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas įsipareigoja sumokėti atlyginimą, jeigu tai nustatyta sutartyje. Pagal šalių susitarimą pasaugos sutartis gali būti atlygintinė arba neatlygintinė, ir laikoma sudaryta nuo daikto perdavimo saugotojui momento. Jeigu pasaugos sutartis numato saugotojo pareigą priimti daiktą saugoti ateityje, ji turi būti rašytinė visais atvejais, tačiau paprastos rašytinės formos nesilaikymas neatima iš šalių teisės remtis liudytojų parodymais kilus ginčui dėl perduoto saugoti ir grąžinto daikto tapatybės (LR CK 6.831 str.). Jeigu saugojimo sąlygos sutartyje nenustatytos ar nustatytos ne visos, saugotojas privalo saugoti daiktą tokiomis sąlygomis, kurios maksimaliai užtikrintų daikto išsaugojimą (LR CK 6.836 str.). Jeigu pasauga neatlygintinė, saugotojas privalo rūpintis saugomu daiktu taip pat kaip savo daiktais ir atsako tik esant jo kaltei daikto ar jo trūkstamos dalies verte (LR CK 6.845 str.). Jeigu pasaugos sutartis atlygintinė, saugotojas atsako už turto praradimą, trūkumą ar sugedimą visais atvejais, išskyrus, kai tai įvyko dėl nenugalimos jėgos ir privalo atlyginti davėjui visus nuostolius, susijusius su daikto praradimu, trūkumu ar sugedimu (LR CK 6.846 str.).

Pirmos instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovas ieškovui teikė kokias nors paslaugas, ir, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę sutartiniai pasaugos teisiniai santykiai.

Pagal bendrijos įstatų 1.1 punktą, 39 - laikinųjų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Karoliniškės“ yra fizinių asmenų susivienijimas, siekiantis aprūpinti jos narius laikinaisiais garažais ir juos eksploatuoti. Atsakovo įstatuose saugojimo paslaugų teikimas nėra numatytas. Tokiu atveju, nustatant šalių santykių pobūdį, reikia atsižvelgti į kitas reikšmingas bylos aplinkybes, nesusijusias su oficialiu teikiamų paslaugų įforminimu, t. y. teikiamų paslaugų įforminimu įstatuose, sutarčių sudarymu, automobilių apskaitos vedimu. Teismas turėtų vertinti tikruosius šalių ketinimus bei konkliudentinius veiksmus, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie šalių valią dėl sudarytos sutarties pobūdžio ir pasekmių.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl automobilio pasaugos, nes automobilis buvo neįregistruotas, su tranzitiniais numeriais, be signalizacijos. Atsakovas bendrijos pirmininko nurodymu turėjo automobilį pastatyti prie budėtojų namelio. Bendrijoje dirbo 17 darbuotojų, kurie pagal bendrijos pareigybinės instrukcijos 1.1 p. įsipareigojo saugoti bendrijos bendro naudojimo patalpas. Jeigu budėjimo metu kas nors įsigavo į saugomas patalpas, darbuotojas turėjo pranešti policijos budėtojui, bendrijos atstovui ir garažo savininkui, imtis priemonių įsibrovusiam asmeniui sulaikyti įvykio vietoje iki atvyks policijos pareigūnai (1.3 p.). Pareigybinėje instrukcijoje numatyta, kad darbuotojas atsako už bendrijos teritorijoje esančio inventoriaus priežiūrą, kontroliuoja įvažiuojančių ir išvažiuojančių mašinų leidimus (1.4. p.). Pirmos instancijos teismas išvadas padarė vadovaudamasis bendrijos įstatais, kad bendrija neįsipareigoja saugoti bendrijos teritorijoje paliktų automobilių, tačiau neįvertino darbuotojų pareigybinės instrukcijos, nenustatė kokias bendrijos bendro naudojimo patalpas pagal pareigybinę instrukciją turi saugoti 17 pamainomis dirbančių bendrijos darbuotojų, ar bendrijos teritorijoje yra automobilių stovėjimo aikštelė, ir už kokį bendrijoje esantį inventorių darbuotojai atsako.

Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad sprendžiant klausimą dėl pasaugos teisinių santykių turi būti įvertinos visos reikšmingos bylai aplinkybės iš kurių būtų galima daryti išvadą apie šalių valią dėl sudaromos sutarties pobūdžio, nes pagal įstatymą sutartis gali būti sudaroma ne tik raštu bet ir konkliudentiniais veiksmais. Byloje nustatyta, jog ieškovas kreipėsi į bendrijos darbuotojus prašydamas leisti pasistatyti neįregistruotą, be numerių automobilį bendrijos teritorijoje. Bendrijos pirmininkas nurodė, jog šis automobilis turėtų būti pastatytas prie budėtojų namelio. Pirmos instancijos teismas nevertino tikrųjų šalies ketinimų ir dėl jų nepasisakė. Atmetė atsakovo argumentus, kad šalių sudaryta pasaugos sutartis turėjo būti rašytinė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepateikė rašytinės pasaugos sutarties, t. y. kvito, žetono, ar kito dokumento, laikė, kad ieškovas neįrodė jog tarp šalių susiklostė atlygintiniai pasaugos teisiniai santykiai. LR CPK 270 str. 4 d. 3,4 p. numatyta, kad priimant sprendimą, motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodyti teisiniai sprendimo pagrindai, kurie negali prieštarauti vienas kitam.

Ieškovas nurodo, kad už automobilio saugojimą jis sumokėjo bendrijos pirmininkui 3 Lt, tačiau bendrijos pirmininkas šio fakto nepripažįsta. Liudytojų apklausos protokoluose bendrijos darbuotojai I. P. ir V. A. nurodė, kad budėtojų būdelėje buvo sąsiuvinis, kuriame buvo rašomi duomenys apie paliktus bendrijos teritorijoje automobilius (b.l.44,50). Pasibaigus mėnesiui lapai su nurodytais automobiliais buvo išplėšiami. Po automobilio vagystės darbuotojas I. P. ieškojo šio sąsiuvinio, tačiau jo nerado (b.l.40). Baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-01160-05 saugoma popieriaus skiautė su numeriais - (duomenys neskelbtini) - 3; 28 (duomenys neskelbtini) 3; 25-28 (duomenys neskelbtini) 12; 24 (duomenys neskelbtini) kurią ieškovas pateikė kaip įrodymą, jog toks registracijos sąsiuvinis buvo, ir kad bendrija teikė atlygintinę pasaugą. Pirmos instancijos teismas konstatavo, jog ši popieriaus skiautė nėra tinkamas įrodymas, nes iš joje įrašytų skaičių ir raidžių jokių aplinkybių konstatuoti negalima (LR CPK 177 str.), tačiau atsižvelgiant, kad popieriaus skiautėje yra išlikę numeriai, turėjo nustatyti ar šie automobiliai buvo atlygintinai saugoti bendrijos teritorijoje. LR CPK 263 str. 2 d. nustatytas draudimas teismui grįsti sprendimą įrodymais ir aplinkybėmis, kurios nebuvo ištirtos teismo posėdyje. Byloje pateikti 2007-04-27 ir 2007-06-01 antstolio D. S. faktinių aplinkybių protokolai patvirtina, kad atsakovas verčiasi atlygintine pasauga, todėl pirmos instancijos teismas turėjo įvertinti visas bylos aplinkybes ir padaryti pagrįstą išvadą dėl susiklosčiusių teisinių santykių.

Pagal bendrijos pareigybinę instrukciją darbuotojas privalėjo pranešti policijai apie įsibrovusius asmenis, imtis priemonių įsibrovusiam asmeniui sulaikyti įvykio vietoje iki atvyks policijos pareigūnai, taip pat privalėjo kontroliuoti įvažiuojančių ir išvažiuojančių mašinų leidimus. Atsižvelgiant į šias pareigybinės instrukcijos nuostatas turėtų būti nustatyti vagystės metu budėję darbuotojai ir įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis.

Ieškovas prašydamas priteisti 9 720,00 Lt žalą, remiasi 2005-10-27 Pažyma- sąskaita LAL Nr.000184, tačiau reali žala galėjo būti ir kito dydžio, kuri liko nenustatyta.

Kadangi pagal šalių susitarimą pasaugos sutartis gali būti, atlygintinė ir neatlygintinė (LR CK 6.830 str., 6.845 str. 2 d., 6.846 str. 2 d. 1 p.), o paprastos sutarties rašytinės formos nesilaikymas neatima iš šalių teisės remtis liudytojų parodymais kilus ginčui dėl perduoto daikto saugoti ir grąžinto daikto tapatybės (LR CK 6.831 str.), o byloje nėra apklausti visi liudytojai, nenustatytos visos faktinės aplinkybės ir reali žala, apeliacinės instancijos teismas negali daryti pagrįstų išvadų dėl susiklosčiusių teisinių santykių. Jeigu apeliacinės instancijos teisme reikia bylą nagrinėti iš naujo pilna apimtimi ir naujais aspektais, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą, ir perduoda bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui nes neatskleista bylos esmė. Kadangi pagal esančius byloje įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, kolegija panaikina pirmos instancijos teismo spendimą ir perduodą bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui (LR CPK 329 str. 1 d.).

Nagrinėjant bylą iš naujo teismas turėtų įvertinti bendrijos pareigybinės instrukcijos nuostatas, įtraukti trečiuosius asmenis, nustatyta realų žalos dydį, nustatyti kokios bendro naudojimo patalpos turėjo būti saugomos, ar bendrijos teritorijoje yra automobilių stovėjimo aikštelė, už kokį bendrijoje esantį inventorių darbuotojai buvo atsakingi. Taip pat nustatyti baudžiamojoje byloje saugomoje popieriaus skiautėje įrašytų automobilių savininkus, bei įvertinti jų parodymus dėl teikiamų pasaugos paslaugų.

Vadovaujantis išdėstytu, kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, neatskleidė bylos esmės, priėmė sprendimą, neišnagrinėjęs bylos faktinių aplinkybių, galinčių turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nenagrinėjo sutarties šalių tikrųjų ketinimų sudarant sutartį, apklausė ne visus liudytojus, sprendime padarytos išvados prieštarauja viena kitai. Atsižvelgiant į tai, kad neatskleista bylos esmė ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, yra pagrindas panaikinti Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 05 d. sprendimą ir perduodi bylą tam pačiam pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 327 str. 1d. 2 p., 179 str., 329 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 4 d. kolegija

n utarė:

Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 05 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.