Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

susipažinusi su Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-046-12, kurioje

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini). Šiaulių m., LR pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., teistas Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį 8 MGL (1 040 Lt) dydžio bauda (bausmė neatlikta), yra kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2012 m. sausio 19 d. apie 14⁰⁰ val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., virtuvėje, stūmė savo motiną B. K., dėl ko ši nugriuvo ant grindų; toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, gyvenamojo namo kambaryje pargriovė B. K. ant lovos ir kumščiu du kartus sudavė jai į pilvą, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, t. y. padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo (įtariamojo) A. K. apklausos protokole (b. l. 78-79) užfiksuota, kad A. K. su sugyventine gyveno pas savo motiną B. K. (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. Tarp kaltinamojo ir B. K. retkarčiais vyksta konfliktai, nes B. K., būdama girta, pradeda prie jo kabinėtis, jam tai nepatinka, jis nenusileidžia, taigi prasideda kivirčai. 2012 m. sausio 19 d. apie 12 val. kaltinamasis po darbų su draugu P. B. grįžo į B. K. namus. Namuose tuo metu buvo jo sugyventinė L. S. ir B. K.. Jis su P. B. ir L. S. savo kambaryje gėrė alkoholinius gėrimus, po kurio laiko prie jų prisijungė ir B. K.. Paskui B. K. su L. S. nuėjo į virtuvę. Kaltinamasis išgirdo motiną sakant: „eik lauk kartu su Alvydu“, suprato, jog ji dėl kažko priekaištauja L. S.. Pasak A. K., B. K. dažnai kabinėjasi prie L. S., todėl, norėdamas ją užstoti, jis nuėjo į virtuvę, čia tarp jo ir B. K. kilo konfliktas - jie vienas ant kito šaukė, vienas kitą koneveikė; konflikto metu A. K. stumtelėjo B. K., kuri nuo smūgio ir/ar dėl girtumo nugriuvo ant grindų, po to atsistojo ir iš virtuvės nuėjo į savo kambarį. Kaltinamasi nuėjo jai iš paskos. Kambaryje jie toliau pykosi, kaltinamasis pastūmė B. K., ši nugriuvo ant lovos. A. K. gulinčiai motinai du kartus kumščiu trenkė, bet negali tiksliai pasakyti kur. Sudavęs smūgius, A. K. išėjo iš motinos kambario, girdėjo, kaip B. K. telefonu kvietė policiją. Pasak A. K., jis nuoširdžiai gailisi, kad sudavė smūgius B. K., sukeldamas jai fizinį skausmą; motinos atsiprašė, ji jam atleido ir jie susitaikė.

Nukentėjusiosios B. K. apklausos protokolu (b. l. 15, 17-19), kuriame užfiksuota, kad sūnus A. K., jo sugyventinė L. S. ir B. K. gyveno jai priklausančiame name. 2012 m. sausio 19 d. iš ryto ji išėjo pas kaimynę parsinešti pieno, pas ją truputį išgėrė degtinės ir grįžo namo; matė, kad pas sūnų A. K. į svečius yra atėjęs kaimynas P. B.. Po kurio laiko B. K. nuėjo į virtuvę, čia atėjo ir A. K. sugyventinė L. S.. L. S. norėjo įsijungti dujinę viryklę, bet buvo pasibaigusios dujos, L. S. apie tai garsiai pasakė. Tada į virtuvę iš savo kambario atėjo A. K., pradėjo šaukti ant motinos, priekaištauti, kad tai ji išdegino dujas, koneveikti ją necenzūriniais žodžiais. B. K. bandė paaiškinti, jog ji ne viena gyvena namuose ir naudojasi virykle. A. K. toliau šaukė, reikalavo duoti jam cigarečių, priėjo prie motinos, griebė už rūbų, stumdė, dėl ko ji nugriuvo ant žemės. B. K., atsikėlusi nuo žemės, nuėjo į savo kambarį, o sūnus nusekė jai iš paskos, toliau koneveikdamas necenzūriniais žodžiais, vėl pastūmė, B. K. nugriuvo ant kambaryje esančios lovos, o A. K. trenkė kumščiu du kartus į pilvą. Į kambarį įėjusi L. S. išsivedė A. K., B. K. apie įvykį pranešė policijai. Atvykę policijos pareigūnai išsivežė A. K.; nuo A. K. suduotų smūgių ji nebuvo sužalota, patyrė tik fizinį skausmą; civilinio ieškinio byloje nereiškia.

Liudytojos L. S. apklausos protokolu (b. l. 29-31), kuriame teigiama, kad L. S. su A. K. gyvena apie pusę metų jo motinos B. K. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. Jos ir B. K. santykiai, kai pastaroji yra blaivi, yra geri, kai ji būna neblaivi - prasideda konfliktai: B. K. ima kabinėtis prie sūnaus A. K., L. S. užstoja sugyventinį, tada B. K. supyksta ir ant šios. 2012 m. sausio 19 d. apie 12 val. baigę darbą sugyventinis A. K. ir jo draugas P. B. atėjo į B. K. namus, su savimi jie atsinešė du butelius degtinės ir du plastikinius butelius alaus. Pradėjus gerti alkoholinius gėrimus, po kurio laiko prie jų prisijungė B. K.. Iš pradžių viskas buvo gerai, bet, A. K. paprašius, kad B. K. išeitų į savo kambarį ir leistų jiems, jauniems, pabendrauti, B. K. supyko, pasakė, jog čia yra jos namai ir ji darysianti, ką nori. A. K. pradėjo koneveikti B. K., kuri jam taip pat nenusileido: šaukė, išėjo į virtuvę, liepė visiems eiti iš jos namų. Paskui B. K. (į jos kambarį) išėjo ir A. K.. A. K. liepė motinai užsičiaupti. Liudytoja su P. B. nuėjo į virtuvę, matė, kad B. K. stovi savo kambaryje prie lango, šalia lovos, o A. K. stovi arčiau spintos, maždaug metro atstumu nuo jos, jie šaukė vienas ant kito. Pamačiusi, kad A. K. ir B. K. nesimuša, liudytoja su P. B. grįžo į A. K. kambarį, kur po maždaug 0,5 minutės grįžo ir A. K.. Jie toliau gėrė alkoholinius gėrimus; po kurio laiko liudytoja pamatė, kad į namus atėjo policijos pareigūnai. Jie A. K. ir B. K. išvežė į policijos nuovadą. L. S. nematė, kad A. K. būtų sudavęs B. K. smūgius.

Liudytojo P. B. apklausos protokolu (b. l. 26-28), kuriame nurodyta, kad 2012 m. sausio mėn. viduryje (tikslios datos neatsimena) liudytojas su A. K. remontavo automobilį, už darbą gavo du butelius degtinės. Apie 13-14 val. jis ir A. K. nuėjo į pastarojo motinos namus ir kartu su A. K. sugyventine L. S. A. K. kambaryje gėrė atsineštą degtinę. Vėliau šiek tiek išgėrusi atėjo A. K. motina B. K., ji prisijungė prie jų kompanijos. Begeriant B. K. pradėjo kabinėtis prie L. S., koneveikti ją necenzūriniais žodžiais. A. K. užstojo sugyventinę, liepė motinai eiti į savo kambarį miegoti. Tai išgirdusi B. K. supyko, išėjo iš A. K. kambario. Po kelių minučių A. K. išėjo į virtuvę, o liudytojas su L. S. liko A. K. kambaryje. Liudytojas išgirdo, kaip B. K. ir A. K. šaukia, todėl jis su L. S. nuėjo į virtuvę. Nuėję pamatė, kad A. K. stovi virtuvėje, B. K. - savo kambaryje netoli durų. Jie pykosi, jokių grumtynių, muštynių ar sužalojimo žymių ant B. K. veido liudytojas nepastebėjo. L. S. ėmė raminti A. K. ir liepė jam eiti į savo kambarį. Liudytojas su L. S. išėjo į A. K. kambarį; netrukus ten atėjo A. K. ir jie visi toliau gėrė alkoholinius gėrimus. Tuo pat metu B. K. virtuvėje šaukė, kad iškvies policiją, po kurio laiko atvažiavo policininkai. Anot P. B., konfliktą pradėjo B. K., jis nematė, kad A. K. būtų sudavęs jai smūgius, girdėjo ir matė tik tarp jų vykusį žodinį konfliktą.

Liudytojo Rolando Jankevičiaus apklausos protokolu (b. l. 24-25), kuriame teigiama, kad jis 2012 m. sausio 19 d. dirbo kartu su patruliu A. Pekarsku. Apie 14 val. iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., sūnus muša motiną. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko nukentėjusioji B. K. ir paaiškino, kad girtas sūnus iškoneveikė necenzūriniais žodžiais, pargriovė ant lovos ir kumščiu sudavė kelis kartus į pilvą, be to, sūnus ištraukė spintos stalčius, išmėtė daiktus. Įėjęs į namą, liudytojas matė išmėtytus daiktus, netvarką. Neblaivus A. K. paaiškino, kad konfliktas tarp jo ir motinos įvyko, nes ji nedavė jam išgerti. Išorinių sužalojimų ant B. K. kūno nesimatė, jai medikų pagalbos neprireikė. Nukentėjusioji ir jos sūnus pristatyti į Kuršėnų policijos nuovadą, kur abiems patikrintas blaivumas.

Taip pat nukentėjusiosios B. K. protokolu-pareiškimu (b. l. 3), Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės patrulio R. Jankevičiaus tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 10-12), įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 4-5), kaltinamojo, nukentėjusiosios bei liudytojos L. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolais (b. l. 20-23, 32-35, 71-74), kaltinamojo ir nukentėjusiosios asmens blaivumo testo duomenimis (alkotesterio parodymais) (b. l. 14, 48).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes A. K., pastumdamas motiną, suduodamas jai du smūgius, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą; nėra duomenų, kad nukentėjusiajai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Kaltinamojo veiksmai padarius jam inkriminuotą nusikalstimą įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu nėra pagrindo.

Prokurorė siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį padarymą skirti kaltinamajam 1 m. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį būti namuose nuo 24 val. iki 6 val., išskyrus tuos atvejus, kai nebuvimas susijęs su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Remiantis BK 64 straipsnio 1-2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme - 8 MGL (1 040 Lt) dydžio bauda, bausmes visiškai sudedant, ir skirti galutinę bausmę – 1 m. laisvės apribojimą, įpareigojant A. K. būti namuose nuo 24⁰⁰ val. iki 6⁰⁰ val., išskyrus, kai nebuvimas susijęs su darbu, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, ir 8 MGL (1 040 Lt) dydžio baudą. Įskaityti į atliktos bausmės laiką, kai A. K. buvo laikinai sulaikytas, t. y. nuo 2012 m. sausio 19 d. iki 2012 m. sausio 20 d. Tokį siūlymą prokurorė grindžia tuo, kad, viena vertus, A. K. yra recidyvistas, nes naują tyčinį nusikaltimą padarė bausmės atlikimo laikotarpiu (nesumokėjo Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 8 MGL baudos), o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). Antra vertus, turint omenyje tai, kad nusikalstamus A. K. veiksmus iš dalies lėmė nukentėjusiosios provokuojantys veiksmai (ji pradėjo konfliktą), kad nukentėjusioji B. K. susitaikė su kaltinamuoju, jam pretenzijų neturi, prašė nutraukti ikiteisminį tyrimą jai ir kaltininkui A. K. susitaikius (BK 38 str., b. l. 98-99), į tai, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kužių seniūnija nusiskundimų dėl A. K. elgesio nėra gavusi, kaltinamajam, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

Kaltinamasis neprieštarauja Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės siūlymui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės dydžiu ir rūšimi (b. l. 104).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine (neapibrėžta) tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybė laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančia aplinkybe - tai, kad jis nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tiesioginės įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaip minėta, kaltinamasis teistas (b. l. 80-81, 93-95), be to, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, pagal ATPK 50³, 174, 178, 181, 183 straipsnius, turi dvi galiojančias administracines nuobaudas (b. l. 89-91). Kaltinamasis neįrašytas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registrą (b. 1. 97). Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kužių seniūnija nurodo nusiskundimų dėl A. K. elgesio nėra gavusi (b. l. 47), oficialiai kaltinamasis niekur nedirba (b. l. 84).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad nukentėjusioji provokavo kaltinamąjį (be pagrindo kibo prie kaltinamojo artimo žmogaus, keikė ją, kaltinamąjį), teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmės rūšį, o būtent: 1 m. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį būti namuose nuo 24⁰⁰ val. iki 6⁰⁰ val., išskyrus atvejus, kai nebuvimas susijęs su darbu, ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje (BK 48 str. 2 d., 3 d. 2 p., 4 d., 6 d. 1 ir 3 p.).

Remiantis BK 64 straipsnio 1-2 dalimis, paskirtą laisvės apribojimo bausmę subendrinti su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme - 8 MGL (1 040 Lt) dydžio bauda, bausmes visiškai sudedant ir galutinę bausmę paskirti 1 m. laisvės apribojimą, įpareigojant kaltinamąjį būti namuose nuo 24⁰⁰ val. iki 6⁰⁰ val., išskyrus, kai nebuvimas susijęs su darbu, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, ir 8 MGL (1 040 Lt) baudą (BK 65 str. 2 d.).

Kaltinamasis šioje byloje buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2012 m. sausio 19 d. 15⁰¹ val. iki 2012 m. sausio 20 d. 14¹⁵ val. (1 parą) (b. l. 49-50, 57). Į atliktą laisvės apribojimo bausmę įskaityti vieną laikino sulaikymo parą, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (mutatis mutandis BK 66 str. 2 d.).

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartimi A. K. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios - baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinama (b. l. 66).

Daiktų, turinčius reikšme šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. K. būti namuose nuo 24⁰⁰ val. iki 6⁰⁰ val., išskyrus tuos atvejus, kai nebuvimas susiję su darbu, ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Remiantis BK 64 straipsnio 1-2 dalimis, paskirtą laisvės apribojimo bausmę subendrinti su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme - 8 MGL (1 040 Lt) dydžio bauda, bausmes visiškai sudedant ir galutinę bausmę skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, įpareigojant A. K. būti namuose nuo 24⁰⁰ val. iki 6⁰⁰ val., išskyrus, kai nebuvimas susijęs su darbu, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, ir 8 MGL (1 040 Lt) baudą.

Į atliktos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laiką nuo 2012 m. sausio 19 d. 15⁰¹ val. iki 2012 m. sausio 20 d. 14¹⁵ val. (1 parą), kai A. K. buvo laikinai sulaikytas, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartimi A. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios B. K..

Išaiškinti A. K., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ar jos dydžiu jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.

Išaiškinti A. K., kad pagal Bausmių kodekso 22 straipsnio 2 dalį jis privalo sumokėti paskirtą baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 2 (du) mėnesius, skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Priešingu atveju paskirta bauda bus išieškota priverstinai.