- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-28
- Bylos Nr.
- 1S-137/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svajūnas Knizleris
- Advokatai
- Gintaras Platūkis
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo V. L. gynėjo Gintaro Platūkio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria V. L. pareikšti įtarimai dėl galimai padaryto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas dviem mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2009 m. rugsėjo 17 d.
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
V. L. įtariamas tuo, kad 2009 m. kovo 17 d., apie 19 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, tarpusavio ginčo metu, tyčia, ne mažiau kaip du kartus šovė iš nenustatyto šaunamojo ginklo į A. Ž., taip padarydamas šautines žaizdas krūtinės ląstos kairėje pusėje, kairėje šlaunyje bei juosmens srityje, nuo kurių A. Ž. mirė.
2009 m. kovo 17 d., 21 val. 55 min. įtariamasis V. L. sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartimi V. L. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, vėliau to paties teismo nutartimis suėmimo terminas V. L. atžvilgiu buvo tęsiamas iki 2009 m. rugsėjo 17 d.
Skundžiama Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2009 m. rugsėjo 17 d.
Kauno apygardos teismas nurodė, kad byloje esantys faktiniai duomenys leidžia manyti, jog V. L. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Įtariamajam inkriminuojama labai sunki nusikalstama veika už kurią sankcijoje numatyta reali ir ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Be to, V. L. praeityje buvo teistas (nors teistumai išnykę), taip pat atsižvelgtina, jog 2007 m. gruodžio 11 d. jam buvo taikytas Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo perspėjimas, neturi realaus pragyvenimo šaltinio, turi ryšių užsienyje, nesaistomas jokiais darbiniais ryšiais. Todėl pratęsdamas įtariamojo V. L. suėmimo terminą dar dviem mėnesiams, Kauno apygardos teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo) ir 3 punkte (darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus).
Šalies argumentai
Įtariamojo V. L. gynėjas skunde prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartį panaikinti.
Gynėjas nurodo, kad Kauno apygardos teismas spręsdamas suėmimo pratęsimo klausimą, vadovavosi formaliais pagrindais, abstrakčiais išsireiškimais bei nepagrįstai motyvavo, jog būdamas laisvėje V. L. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas.
Pažymima, jog kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta pažeidžiant jo skyrimo pagrindus, numatytus BPK normose bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne vienoje byloje akcentavo, kad argumentai už ir prieš suėmimo skyrimą negali būti bendro ir abstraktaus pobūdžio.
Skunde nurodoma, jog pareikšti V. L. įtarimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, remiantis bylos medžiaga yra niekuo nepagrįsti, todėl jo suėmimas prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatoms, kuriose reikalaujama pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą. Be to, nebuvo atsižvelgta į BPK 122 straipsnio 7 dalį, nustatančią, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys, jog teismas neatsižvelgė, kad įtariamasis V. L. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, tvirtus ryšius su Lietuvos Respublikos valstybe. Nurodoma, jog turėjimas ryšių užsienyje, kai Lietuvos Respublika yra Europos Sąjungos narė, negali būti ta aplinkybė, kuri patvirtintų slėpimosi pavojų, nes užsienyje gyvena suaugę įtariamojo vaikai, su kuriais jis bendrauja kaip tėvas.
Be to, skunde nurodoma, jog teismas visiškai neatsižvelgė į įtariamojo V. L. sveikatos būklę. Nurodoma, kad įtariamasis sunkiai serga, turi antrą invalidumo grupę, nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, reikalinga pastovi medicininė priežiūra, kurios negali užtikrinti kardomojo kalinimo sąlygos.
Teismo posėdžio metu įtariamojo gynėjas prašė jo skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamojo V. L. gynėjo skundas atmetamas.
Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pagrįstai įtariamajam V. L. pratęsė kardomąją priemonę – suėmimą dviem mėnesiams. Kauno apygardos teismas pratęsdamas kardomąją priemonę – suėmimą, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.
Suėmimo kaip ir kitų kardomųjų priemonių privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad asmeniui pareikšti įtarimai turi būti pagrįsti, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, jog šioje proceso stadijoje nesprendžiama, ar įtariamasis iš tikrųjų padarė veiką, dėl kurios jam pareikšti įtarimai. Skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį.
Teismas mano, jog šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis V. L. padarė nusikalstamą veiką, numatyta BK 129 straipsnio 1 dalyje. Pagrįstai manyti, jog V. L. padarė įtarime nurodytą nusikaltimą, leidžia duomenų visuma, kurie užfiksuoti įvykio vietos apžiūros protokole, įvykio vietoje dalyvavusių specialistų išvadose, pačio įtariamojo V. L. parodymuose, liudytojų parodymuose, teismo medicinos, specialistų išvadose bei kituose ikiteisminio tyrimo metu surinktuose dokumentuose.
Šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas negali pateikti išankstinio įrodymų vertinimo. Tai gali ir turi padaryti pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, priešingu atveju būtų pažeistas teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principas. Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu.
Taip pat pažymėtina, jog šioje proceso stadijoje negali būti sprendžiamas ir klausimas dėl V. L. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šio klausimo sprendimas bet kokiu atveju yra susijęs su įrodymu vertinimu, o teismas, tiek pratęsdamas suėmimo terminą, tiek nagrinėdamas skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, to daryti negali.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą, nes už nusikaltimą, dėl kurio padarymo pareikšti įtarimai V. L., įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios.
Pratęsdamas įtariamojo V. L. suėmimo terminą dar dviem mėnesiams, Kauno apygardos teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir 3 punkte – darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Įtariamojo V. L. gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, tvirtus ryšius su Lietuvos Respublikos valstybe, turi rimtų sveikatos problemų, reikšmingi nustatant, ar įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo, tačiau siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą byloje negali būti vertinamos išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, kad pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo nutartyje nurodytas pagrindas, jog įtariamasis V. L. būdamas laisvėje galimai darys naujas nusikalstamas veikas, yra pagrįstas.
Veika, kurios padarymu įtariamas V. L., yra priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, ji numatyta Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodoma, jog kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. L. praeityje teistas, charakterizuojamas neigiamai, 2007 m. gruodžio 11 d. buvo taikytas Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo perspėjimas, niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, turi artimų asmenų užsienyje, su kuriais nuolat palaiko glaudžius ryšius.
Šios aplinkybes leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, V. L. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
Taip pat atmetamas gynėjo skundo argumentas, kad ilgalaikis laikymas suimto gali būti žalingas įtariamojo sveikatai. Tai tėra gynėjo prielaida, o byloje nėra duomenų, jog suimtajam negali būti taikoma ši kardomoji priemonė. Be to, iškilus grėsmei įtariamojo sveikatai, jam gali būti suteikta reikiama medicinos pagalba.
Gynėjo skunde nurodyti argumentai, kad Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartyje pateiktos išvados nepagrįstos jokiais argumentais, prieštarauja teismo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.
Skunde deklaratyviai teigiama, jog tęsiant suėmimo terminą, teismas neatsižvelgė į BPK nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, jog suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas tarptautiniuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose žmogaus teises, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK numatytų tikslų, o V. L. teisės suvaržytos laikantis BPK nustatytų reikalavimų. Kauno apygardos teismas suėmimo terminą pratęsė pagrįstai, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir BPK nustatytų reikalavimų nepažeidė.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
įtariamojo V. L. gynėjo skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.