Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2013-12-12 · Byla Nr. A2.6.-10094-817/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2013-12-12
Bylos Nr.
A2.6.-10094-817/2013
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-09408-2013-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ieva Gavelytė-Kalytienė
Pažeidėjas
I. R.
Advokatai
Valdas Kersnauskas
Administracinė byla Nr. A2.6.-10094-817/2013Teisminio proceso Nr. 4-68-3-09408-2013-8
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2013 m. gruodžio 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė - Kalytienė, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. R., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Valdui Kersnauskui, teismo posėdyje išnagrinėjusi I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. R. 2013-07-05, apie 07.46 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Renault M. S., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Škoda Superb, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d.

I. R. 2013-07-05, apie 07.46 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Renault M. S., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvykus eismo įvykiui, kurio metu buvo apgadintas ne tik jos vairuojamas automobilis, bet ir automobilis Škoda Superb, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdama Kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.

I. R. teismo posėdžio metu kaltės dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų nepripažino ir paaiškino, kad ji vairuoja automobilį Renault M. S., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Šį automobilį vairavo ir 2013-07-05, vykdama į darbą. (duomenys neskelbtini) name, ji nuomojasi butą. Automobilį palieka stovėti tarp (duomenys neskelbtini) namų esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Automobilį minėtoje aikštelėje visada pasistato atbula, kad galėtų išvažiuoti priekiu. Automobiliu važiuoja tik penktadieniais į darbą. Išvažiuoja maždaug 7.15-7.20 val., o po darbo važiuoja tiesiai namo į (duomenys neskelbtini). Iš aikštelės išvažiuodama priekiu, visada suka į kairę ir iš aikštelės po truputį išvažiuoja. Ji niekada nejautė, kad aikštelėje būtų kliudžiusi kokį nors kitą automobilį. Ant jos automobilio yra nedidelis įbrėžimas, kokių 6 cm, bet ten nėra jokio įlenkimo, tik nubraukta juoda bamperio emalė, daugiau nieko nepaliesta. Iki šio įvykio, emalė nebuvo nubraukta. Minėtą įbrėžimą ant savo automobilio pamatė 2013-07-05 išėjusi iš darbo, pamanė, jog kažkas prie darbo esančioje stovėjimo aikštelėje jai nubraukė. Pažymėjo, kad jos automobilis aikštelėje stovėjo labiau per vidurį, tačiau tikrai ne trečias, kaip nurodoma eismo įvykio schemoje, nuo dešinės aikštelės krašto. Kadangi automobilis buvo pastatytas atbulai, ji iš aikštelės išvažiavo sukdama į kairę pusę ir važiavo tiesiai link išvažiavimo. Sustojusi nebuvo, važiavimo krypties nekeitė, todėl tokios važiavimo trajektorijos kaip nurodoma schemoje nebuvo. Aikštelėje prieš ją buvo stovinčių automobilių, tačiau vietos jai išsisukti buvo pakankamai. Apgadinimų matavimai buvo atliekami (duomenys neskelbtini). Buvo nufotografuoti jos automobilio sugadinimai. Fotografuojant jos automobilį, automobilio Škoda nebuvo, todėl padarytų apgadinimų pastarajam automobiliui nematė. Girdėjo kaip policijos pareigūnas fotografavęs apgadinimus, kito automobilio savininkui sakė, kad apgadinimai neatitinka. Ji stato savo automobilį prie (duomenys neskelbtini) namo ir tikrai nei liepos, nei kokį kitą mėnesį nejautė, kad būtų kokį nors kitą automobilį užkabinusi. Prašo jos atžvilgiu administracinio teisė pažeidimo bylą nutraukti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Valdas Kersnauskas teismo posėdžio metu prašė administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. I. R. atžvilgi nutraukti. Atstovo manymu administracinio teisės pažeidimo byla I. R. atžvilgiu paruošta nekvalifikuotai dėl ko šios bylos nagrinėjimas teisme užtruko pusę metų, siekiant nustatyti eismo įvykio aplinkybes, kurios patvirtintų administracinio teisės pažeidimo protokole išdėstytas aplinkybes. Atstovo teigimu, 2013-08-09 Vilniaus apskrities VPK KPV patrulio R. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra nepagrįstas, nes jame neteisingai nurodomas laikas, vieta, kur įvyko administracinis teisės pažeidimas, jeigu jis iš viso įvyko su asmeniu kuriam jis surašytas. Dėl aplinkybės, jog automobiliui Škoda Superb buvo padaryti apgadinimai, ginčo nėra. Protokole nurodoma, kad įvykis įvyko 2013-07-05 apie 7.46 val., (duomenys neskelbtini), tačiau iš šioje byloje esančių duomenų, eismo įvykis įvyko prie (duomenys neskelbtini) namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, o ne kaip nurodoma protokole, t. y. buvo padaryta techninė klaida. Dėl protokole nurodomo laiko, kada apie įvykį buvo informuota policija, atstovo manymu, galbūt jis yra tikslus, tačiau pareigūnai į įvykio vietą atvyko po geros valandos, o pildydami dokumentus, nurodė tą patį pranešimo laiką, todėl, atstovo manymu, realaus įvykio laiko nėra. Be to, atvykę į teismą policijos pareigūnai painiojosi parodymuose, nurodydami, kad turi rašyti tą laiką, kada gautas pranešimas apie įvykį, tačiau teisės aktuose yra aiškiai nurodyta, kad policijos pareigūnai turi nurodyti savo tarnybiniuose pranešimuose tai ką rado ir ką matė atvykę į eismo įvykio vietą. Minėti duomenys turi būti nurodyti tiek pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, tiek administracinio teisės pažeidimo protokole. Byloje pateikta eismo įvykio schema, kurioje pasak atstovo, yra skirtingai nurodomi automobiliui Škoda Superb padaryti apgadinimai, nei policijos pareigūno tarnybiniame pranešime. Taip pat byloje nebuvo apžiūrėti automobiliai juos sugretinus. Automobilis Škoda Superb nebuvo policijos pareigūnų fotografuotas, jo fotonuotraukas pateikė draudimo kompanija. Pagal byloje esančių liudytojų parodymus, matyti, kad kuomet automobiliu Renault Megane buvo atsitrenkta į automobilį Škoda Superb buvo girdimas garsas, jog lūžtų plastmasė. Taip pat nurodoma, kad vairuotoja po kontakto bandė manevruoti, kas rodo, kad kontakto metu automobilis buvo apibrozdintas, jam žymių apgadinimų padaryta nebuvo, todėl vairuotoja galėjo ir nesuprasti padariusi eismo įvykį, ir tik išmanevravusi išvažiavo. Atstovo manymu, šioje byloje yra labai daug prieštaravimų, kurių išnagrinėjus bylą pašalinti nepavyko, todėl visi jie turėtų būti vertintini I. R. naudai. Darant prielaidą, jog jo atstovaujamoji dalyvavo minėtame eismo įvykyje, jokiu būdu negalima teigti, kad ji tai suvokė ir specialiai pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. R. paaiškino, kad I. R. yra jo dukra. Automobilis Renault M. S., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jam, jis registruotas jo vardu, tačiau juo naudojasi jo dukra. 2013-07-05 ji taip pat naudojosi automobiliu. Kuomet įvyko eismo įvykis, jis nedalyvavo, kadangi gyvena (duomenys neskelbtini). Apie automobiliui atsiradusi apgadinimą sužinojo tik dukrai grįžus penktadienį po darbo į (duomenys neskelbtini). Dukra jam pasakė, kad išėjusi iš darbo pastebėjo, kad dešinėje priekinio automobilio bamperio pusėje labai švelnus įbraukimas, t. y. buvo nubraukti juodi bamperio dažai, pačios plastmasės pažeidimų nebuvo. Jis pats paprastai, kai dukra grįžta namo, apžiūri automobilį. Iki to karto jokių pažeidimų ant automobilio nebuvo pastebėjęs. Automobilio neremontavo, nes ten nėra ko remontuoti. Dukrai jokių pretenzijų dėl automobilio apgadinimo neturi. Pažymėjo, kad įbrėžimas, pridėjus liniuotę, yra maždaug 42-48 cm aukštyje. Yra trys nežymūs įbrėžimai. Įbrėžimas ištisinis, ir yra ant paties bamperio kampo. Minėto įbrėžimo ilgis apie 6 cm. Automobilio bamperis 2 spalvų. Bamperio apsauginė dalis juoda, o bamperio apatinė dalis – mėlyna, kaip ir automobilis. Ant mėlynos spalvos jokių pažeidimų nebuvo. Įbrėžimas matyti tik ant juodosios bamperio dalies, nubrauktas švelniai tik pats dažų paviršius. Apgadinimas matomas tik priekiniame dešiniame bamperio kampe.

Teismo posėdžio metu liudytoja G. P. paaiškino, kad ji administracinėn atsakomybėn traukiamos I. R. nepažįsta. 2013 m. liepos mėnesį, ryte, apie 8 val., gal šiek tiek ankščiau, per savo balkoną, esantį 5 aukšte, matė kieme vykusį eismo įvykį. Matė kaip mėlynos, žaliai mėlynos spalvos Renault Megane vienatūris, išvažiuodamas iš savo stovėjimo vietos įvažiavo į kitą, šviesiai pilkos, sidabrinės spalvos automobilį Škoda Superb. Įvykį matė nuo pradžios iki pabaigos. Automobilis Škoda Superb stovėjo viduryje kiemo, o Renault Megane išsisukinėjo. Ten buvo tarpas vienam automobiliui pravažiuoti, ir jis išsukdamas dešiniuoju priekiniu kampu, užkabino Škoda Superb galinį sparną. Liudytojos vertinimu, automobiliu susilietimo garsas buvo gan didelis. Ji šį garsą įvertintų kaip garsų trakštelėjimą. Jos manymu, nepajusti ar negirdėti garso nebuvo galima. Ji įvykį matė maždaug iš 70 metrų atstumo, todėl nei vieno automobilių valstybinių numerių nematė. Apie eismo įvykį pranešė policijai. Kadangi Renault Megane automobilis pasišalino, pareigūnai jai patarė nueiti iki apgadinto automobilio Škoda Superb ir patikslinti jo valstybinį numerį. Ji nusileido į kiemą, nuėjo prie apgadinto automobilio, matė ant jo dešinio galinio bamperio, ne visai kampe, o šone, arčiau rato, ilgą brūkšnį, maždaug 20-30 cm, gal daugiau, ilgio ir 5-6 cm pločio, su mėlynų dažų likučiais. Dažų buvo nemažai, nes gana iš toli buvo matyti mėlynas dryžis. Plastmasė buvo grubiai nudrėksta ir tuose nudrėskimuose buvo matyti mėlyni dažai. Ant automobilio ji paliko raštelį su savo telefono numeriu. Pasižiūrėjusi automobilio Škoda Superb valstybinius numerius, antrą kartą paskambino policijai. Tuo metu prie jos priėjo dvi moterys iš šalia esančios laiptinės, pamaniusios, jog ji yra apgadinto automobilio savininkė, ir pasakė, jog ji skambintų policijai, nes vienos iš jų vyras matė eismo įvykį ir galės paliudyti, bei nurodė vyro telefoną, kurį ji taip pat nurodė policijai. Liudytoja pažymėjo, kad automobiliui Renault Megane atsirėmus į Škoda Superb automobilį, nebuvo taip, kad automobilis sukosi ir išvažiavo. Renault atsirėmė, pasitraukė atgal, dar kartą darė posūkio manevrą, sustojo ties apgadintu automobiliu, ir liudytoja tikrai matė, kaip vairuotoja pasuksi galvą žiūrėjo į apgadintą automobilį. Tuomet pradėjo lėtai važiuoti, stabtelėjo, vėl pradėjo važiuoti, dar kelis kartus stabtelėjo ir lėtai išvažiavo iš kiemo. Antrą kartą vairuotoja nebekliudė Škoda Superb automobilio, bet važiavo ta pačia krytimi. Kai atsitraukė, vairuotoja negrįžo į tą pačią vietą, kur stovėjo, tiesiog atsitraukė šiek tiek, kad galėtų išsisukti ir vėl važiavo ta pačia krytimi. Liudytoja negali patvirtinti, ar vairuotoja tikrai matė kaip apgadino kitą automobilį, tačiau jos manymu, vairuotoja tai turėjo matyti. Liudytoja matė, kad automobilį Renault Megane vairavo moteris, rudais, tamsiais kaštoniniais plaukais, maždaug iki pečių, tačiau jos atpažinti negalėtų. Renault Megane automobilis stovėjo statmenai apgadintam automobiliui ir priekiu išsukinėjo iš savo stovėjimo vietos. Sukdamasis savo priekiu, dešiniu kampu, gal bamperiu, gal sparnu, tiksliai pasakyti negali, kliudė Škoda Superb. Po įvykusio įvykio, ji namie buvo apie valandą, bet policijos pareigūnų į kiemą atvažiavusių nematė, jų nesulaukė ir išvyko savo reikalais. Pranešdama apie įvykį, kadangi gerai nematė automobilio markės, iš pradžių ji pareigūnams minėjo, kad tai sidabrinis universalas, gali būti VW Passat, tačiau nebuvo tuo tikra. Pareigūnams paprašius nueiti ir patikslinti automobilio modelį bei valstybinius numerius, ji nusileido į kiemą ir paskambinus pareigūnams patikslinimo stovėjusio automobilio markę ir jo valstybinį numerį. Policija neprašė jos pasilikti įvykio vietoje, tiesiog paklausė, ar ji galės paliudyti. Ji atsakė teigiamai, ir jai buvo nurodyta, kad pareigūnai su ja susisieks. Rugpjūčio mėnesį jai paskambino pareigūnas ir paprašė telefonu paaiškinti įvykio aplinkybes. Pastarajam aiškinant Renault Megane automobilio judėjimo trajektoriją, jis paprašė atvykti ir duoti paaiškinimus raštu. Ji taip ir padarė. Pažymėjo, jog Renault Megane vairuotoja po įvykio nebuvo išlipusi iš savo automobilio. Pirmojo skambučio laikas policijai buvo įvykio laikas, kadangi skambindama policijai, ji dar matė judantį automobilį Ranault Megane. Taip pat tuo metu, kai ji antrą kartą skambino policijai, perskambino ir kitam liudytojui, kurio telefono numerį jai davė minėtos moterys. Ji kitam liudytojui skambino pasakyti, kad jo numerį nurodė policijai, tačiau jis ją informavo, kad policija su juo jau susisiekė. Taip pat liudytoja pažymėjo, kad policijos pareigūnams pranešdama apie įvykį skambino ne vieną kartą, pirmą kartą, kai būdama balkone matė įvykį, antrą kartą nusileidus prie automobilio, trečią kartą gavus kito liudytojo telefono numerį. Liudytoja nurodė, kad Škoda Superb automobilį Renault Megane automobilis apvažiavo iš galo, Renault Megane pradėdamas manevruoti važiavo priekiu.

Teismo posėdžio metu liudytojas M. M. paaiškino, kad jis I. R. asmeniškai nepažįsta. Ją porą kartų yra matęs kaip kaimynas. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), I. R. matyt gyvena kažkur šalimais, kadangi ją jam teko porą kartų susitikti kieme. Šių metų vasarą, liepos mėnesį, ryte, balkone stovėdamas gėrė kavą ir matė, kad žalias Renault Scenic kliudė automobilį Škoda, sidabrinės spalvos, universalą. Matė, kad už automobilio Renault Scenic vairo buvo moteris, bet jos atpažinti negalėtų. Ji atsitrenkė į Škoda, dar atsitrenkusi bandė truputį pavažiuoti toliau, bet, matyt, supratusi, kad neišeina, truputį pavažiavo atgal ir išvažiavo iš aikštelės. Jis pastebėjo automobilio Renault Scenic valstybinį numerį ir paskambino policijai, tik suklydo dėl vienos vidurinės valstybinio numerio raidės, ten jam atrodo buvo „D“, o jis pasakė „O“, ar atvirkščiai, dabar jau nepamena, nes žiūrėdamas aukštai iš balkono, gerai neįžiūrėjo, kadangi žiūrint iš viršaus minėtos raidės labai panašios. Automobilio markę ir spalvą jis nurodė gerai, tačiau policijos pareigūnai pasižiūrėję pagal jo nurodytą valstybinį numerį, nustatė kad nurodytas valstybinis numeris neatitinka nurodytos automobilio markės. Renault automobilis buvo žalias, gal net galima sakyti žaliai melsvas. Policijai paskambino ir su atvykusiais pareigūnais bendravo jis pats. Atvykus policijos pareigūnams jis perdavė popieriaus lapą, kur buvo užrašytas pasišalinusio automobilio valstybinis numeris. Taip pat pareigūnams nurodė, jog matė kaip pasišalinęs automobilis kliudė Škoda automobilį. Apie pasišalinusio automobilio manevravimą nepasakojo, nes jie to ir neklausė. Kaip pildė eismo įvykio schemą nematė, nes tuo metu nuėjo namo. Pareigūnams pasiteiravus, ar jis galės paliudyti įvykio aplinkybes, jis atsakė teigiamai ir paliko savo kontaktinį telefoną. Daugiau jie nieko jo neklausė. Pastebėjo, kad automobilis Renault Scenic stovėjo aikštelėje, tačiau kadangi kiemai labai užkimšti, viena automobilių eilė eina per vidurį. Renault Scenic automobiliui pajudėjus iš stovėjimo vietos, buvo kliudytas Škoda automobilis. Jį kliudė dešinės pusės dalimi. Greičio nebuvo. Smūgio taip pat nebuvo, tačiau garsas buvo toks, lyg būtų lūžusi kokia nors plastmasė. Išvažiuodamas Renault Scenic automobilis atsirėmė į Škoda automobilį, bandė išvažiuoti, bet pamačius, jog neišeina pavažiavo atbulai ir išvažiavo iš aikštelės. Renault Scenic iš savo stovėjimo vietos išvažiavo priekiu, suko į kairę ir atsirėmė į Škoda automobilį savo priekine dešinės pusės dalimi. Paskui pavažiavo atbula, išmanevravo ir išvažiavo, ta pačia kryptimi. Automobiliui Škoda buvo apgadintas galinis bamperis, dešinės pusės galinis sparnas. Sugadinimai buvo akivaizdžiai matyti, buvo likę pasišalinusio automobilio dažų. Jis girdėjo atsirėmimo garsą. Dėl šio įvykio jam taip pat skambino viena kaimynė, tačiau jis jos nepažįsta. Pažymėjo, kad Renault Scenic vairuotoja iš automobilio neišlipo, ji tiesiog išmanevravo ir išvažiavo. Išvažiavus minėtam automobiliui, jis užsirašė valstybinį numerį ir paskambino policijai.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. P. paaiškino, kad jis yra Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulis. Šioje byloje, jis apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą I. R., taip pat buvo apklausti liudytojai, sulyginti apgadinimai ant abiejų automobilių ir surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Automobilio Renault Megane fotonuotraukos buvo darytos pas juos, (duomenys neskelbtini), o automobilio Škoda Superb nuotraukos gautos iš draudimo bendrovės. Kokiu būdu buvo nustatyti automobilių apgadinimo aukščiai, dabar tiksliai pasakyti negali, tačiau aukščiai buvo nurodyti policijos patrulio, nes jis apžiūrėjo nukentėjusiojo automobilį. Patruliai buvę įvykio vietoje matė ir apžiūrėjo nukentėjusiojo automobilį, nurodė apgadinimus ir jų aukštį. Apgadinimai esantys ant Renault Megane automobilio yra maždaug nuo 39 iki 50 cm aukštyje. Kiek jis matė pagal nuotraukas, aukščiai, sulyginus bamperius, atitiko. Patruliai fiksuoja visus išoriškai matomus apgadinimus, kuriuos nurodo nukentėjusioji pusė ir jam jokių klausimų dėl užfiksuotų apgadinimų nekilo, kažkokių neatitikimų nepastebėjo. Byloje esančią eismo įvykio schemą braižė patruliai buvę eismo įvykio vietoje. Braižant eismo įvykio schemą, patruliai galėjo suklysti nurodydami kažką, galėjo ir nesuklysti. Paprastai yra pranešimų kortelė, kurioje yra nurodytas įvykio laikas, kuris fiksuojamas kai gaunamas pranešimas apie įvykį, bei atvykimo laikas. Ant schemos patruliai dažniausiai rašo įvykio laiką ir schemoje surašomi apgadinimai, tačiau pirminė informacija ne visada būna tiksli. Tarkim jei liudytojas nurodo, kad buvo apgadintas tas ir anas, pareigūnai surašo jiems nurodytus apgadinimus, bet paskui tie duomenis gali visiškai pasikeisti, betarpiškai apžiūrėjus automobilį.

Teismo posėdžio metu liudytojas J. K. nurodė, kad jis yra Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulis. Teismo posėdžio metu perskaičius policijos pareigūno D. A. 2013-07-05 tarnybinį pranešimą (b. l. 7), liudytojas paaiškino, kad fiksuojant įvykį priėjęs neprisistatęs asmuo, nurodė automobilio, kuris pasišalino iš įvykio vietos valstybinį numerį. Vėliau atsirado ir nukentėjusiojo automobilio savininkas, iš kurio buvo paimtas paaiškinimas. Atvykus nurodytu adresu, negalėjo nustatyti vietos, kur įvyko eismo įvykis, todėl buvo susisiekta su budėtoju, kad šis susisiektų su įvykį mačiusiu liudytoju ir paprašytų, jog jis išeitų į lauką ir juos pasitiktų. Netrukus prie jų priėjo neprisistatęs liudytojas ir nurodė pasišalinusio automobilio valstybinius numerius. Daugiau liudytojas nelabai ką norėjo aiškinti. Byloje pateiktą schemą braižė pagal neprisistačiusio liudytojo duotus paaiškinimus. Liudytojas nurodė, kad automobilis Renault Megane atsirėmė į automobilį Škoda Superb, paskui pavažiavo atgal atbuline eiga truputį, kadangi kitaip išsisukti nebuvo vietos, nes kiti automobiliai stovėjo aikštelės viduryje, o paskui priekiu išvažiavo iš aikštelės, apvažiavo Škoda Superb ir išvažiavo į pagrindinę gatvę. Kitaip išvažiuoti nebuvo įmanoma, nes trukdė kiti automobiliai. Renault Megane automobilio judėjimo trajektorija buvo sudaryta pagal neprisistačiusio liudytojo parodymus. Bebaigiant forminti įvykį, atėjo Škoda Superb vairuotojas, kurį jie apklausė. Automobilio Škoda Superb bamperis buvo užkabintas, matėsi apibraižymai, sulankstymų nebuvo.

Teismo posėdžio metu liudytojas D. A. nurodė, kad jis yra Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulis. Teismo posėdžio metu perskaičius policijos pareigūno D. A. 2013-07-05 tarnybinį pranešimą, liudytojas paaiškino, kad šio eismo įvykio aplinkybes pamena blankiai, nepamena, ar su neprisistačius liudininku bendravo tiesiogiai ar telefonu, tačiau tarnybinį pranešimą surašė vadovaudamiesi pastarojo asmens parodymais ir tuo ką matė įvykio vietoje. Byloje esančią eismo įvykio schemą braižė ir automobilio Renault Megane judėjimo trajektoriją nurodė, pagal neprisistačiusio liudytojo paaiškinimus, o nukentėjusiojo automobilio apgadinimus apžiūrėjo patys. Pranešimą apie įvykį gavo iš budėtojų dalies 7.46 val., kada atvyko į įvykio vietą tiksliai pasakyti negali. Laiką, kuris nurodytas eismo įvykio schemoje nurodė Operatyvaus valdymo skyriaus budintysis. Renault Megane duomenis nurodė pagal liudytojo parodymus.

Iš D. A. 2013-07-05 tarnybinio pranešimo nustatyta, kad jame nurodoma, jog 2013-07-05 apie 7.46 val. pareigūnui dirbant kartu su patruliu J. K. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), namo kieme buvo apgadintas automobilis Škoda, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) o jį apgadinęs Renault Megane, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) pasišalino. Nuvykus nurodytu adresu, rastas apgadintas automobilis Škoda ant kurio galinio bamperio matėsi likę žalių dažų žymės. Atėjęs įvykio liudytojas, paaiškino, kad apie 7.30 val. iš savo buto esančio (duomenys neskelbtini), penktame aukšte pro langą matė, kaip žalios spalvos automobilis Renault Megane, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo moteris, važiuodamas atbula, savo galiniu bamperiu kliudė Škodos galinį bamperį. Apgadinus automobilį, moters vairuojamas automobilis pasišalino. Liudytojas neprisistatė, paaiškinimą parašyti atsisakė. Išvažiuojant iš įvykio vietos atsirado automobilio savininkas A. M., kuris paaiškino, jog nieko nematė ir nežino (b. l. 7).

Iš A. M. 2013-07-05 paaiškinimo nustatyta, kad 2013-07-05 apie 9.00 val. išėjęs į kiemą iš savo buto, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, rado apgadintą automobilį Škoda Superb, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Minėtas automobilis priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Automobiliui apgadintas ratlankis, galinė sparno dešinė pusė bei galinis bamperis. Jam atėjus prie automobilio, prie jo jau buvo atvykęs policijos ekipažas (b. l. 10).

Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo nustatyta, kad 2013-07-05, 07.46 val. gautas pranešimas, kuriame nurodyta, jog (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis – automobilis Renault Megane, pasak liudininko, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (netikslus), tikriausiai bus (duomenys neskelbtini) (mėlynos elektrik spalvos) kieme įvažiavo į stovintį automobilį, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir pasišalino (b. l. 11).

Iš fotolentelės nustatyta, kad automobiliui Renault M. S., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nubrozdintas priekinis bamperis dešinėje pusėje. Automobiliui Škoda Superb, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nubrozdintas galinis bamperis dešinėje pusėje (b. l. 3).

Iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2013-07-05 pažymos nustatyta, kad 2013-07-05 apie 7.46 val. (duomenys neskelbtini), automobiliui Škoda Superb, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo sugadinta užpakalinė dalis, galinis dešinės pusės ratlankis (b. l. 71).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo Vilniaus apylinkės teismui nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti transporto priemonė Škoda Superb, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra suremontuota (b. l. 56-60).

Iš Bendrojo pagalbos centro 2013-10-31 pranešimo nustatyta, kad 2013-07-05 Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užregistruoti keturi skambučiai apie eismo įvykį Taikos g. 109, Vilniuje: 1 skambutis – 07:40:23, iš telefono Nr. +370 650 69901, 2 skambutis – 07:47:34, iš telefono Nr. +370 650 69901, 3 skambutis – 07:50:13, iš telefono Nr. +370 650 69901, 4 skambutis – 07:53:33, iš telefono Nr. +370 650 69901 (b. l. 83).

Vertindamas byloje surinktus ir teismo posėdyje išnagrinėtus įrodymus, teismas pirmiausia pažymi, kad I. R. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo skiltyje „Pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės“ nurodoma, kad 2013-07-05, apie 07.46 val. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti du automobiliai ir su eismo įvykiu susijęs asmuo pasišalino iš įvykio vietos, tuo pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Tačiau iš byloje esančių duomenų, o taip pat ir iš administracinio teisės pažeidimo protokolo skilties „Pažeidimo data, laikas, vieta“ matyti, kad eismo įvykis įvyko ne (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina liudytojų duoti parodymai teismo posėdžio metu, kiti byloje esantys duomenys, t. y. policijos registruojamų įvykių registro išrašas, Bendrojo pagalbos centro pranešimas, policijos pareigūno D. A. 2013-07-05 tarnybinis pranešimas. Atsižvelgiant į tai, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo padaryta techninė klaida, o šiuo konkrečiu atveju teisingam įstatymo pritaikymui svarbios faktinės aplinkybės, patikslinant įvykio vietą, iš esmės nekeičiamos, dėl to nepasikeičia traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens padėtis, administracinių teisės pažeidimų sudėtis, todėl laikoma, kad eismo įvykis, kurio metu 2013-07-05 buvo apgadintas automobilis Škoda Superb, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvyko (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta administracinio teisė pažeidimo protokolo skiltyje „Pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės“ ir šioje dalyje pažeidimo padarymo vieta tikslintina.

Teismo posėdžio metu I. R. atstovas išreiškė abejones, dėl protokole nurodomo pažeidimų padarymo laiko, nurodydamas, kad realus pažeidimų padarymo laikas taip ir nebuvo nustatytas. Teismas iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo nustatė, kad eismo įvykio registravimo data yra 2013-07-05, 07.46 val., iš Bendrojo pagalbos centro 2013-10-31 pranešimo nustatyta, kad 2013-07-05 sistemoje buvo užregistruoti keturi skambučiai apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini), atitinkamai 07.40 val., 07.47 val., 07.50 val. ir 07.53 val. Teismo posėdžio metu liudytojas M. M. nurodė, kad eismo įvykis įvyko ryte, liudytojos G. P. teigimu, eismo įvykis įvyko apie 8.00 val. ryte, pirmą kartą į policiją ji skambino tuomet, kai dar matė automobilį Renault Megane. Pastebėtina, kad dėl tam tikrų priežasčių eismo įvykio pastebėjimo, pranešimo policijos pareigūnams, jo registravimo atitinkamoje informacinėje sistemoje, pranešimo atitinkamam policijos ekipažui, policijos pareigūnų atvykinimo į įvykio vietą, įvykio registravimo baigimo laikas gali nežymiai skirtis, tačiau šie laiko fiksavimo skirtumai nepaneigia administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto laiko, įrodymų, patvirtinančių padarytus administracinius pažeidimus, todėl teismas, remdamasis surinktais įrodymais, daro išvadą, kad pažeidimai, kaip ir nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, padaryti apie 7.46 val.

Dėl administracinio teisės pažeidimo byloje pateiktos eismo įvykio schemos, teismas pažymi, kad joje užfiksuoti duomenys dėl automobilio Renault M. S., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atliktų manevrų, judėjimo trajektorijos, yra paneigti liudytojų G. P. ir M. M. parodymais teisme, todėl teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, nesivadovauja šiais eismo įvykio schemoje užfiksuotais duomenimis.

ATPK 127 str. 2 d. yra numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Kelių eismo taisyklių 9 p. numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Kelių eismo taisyklių 132 p. numato, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

Iš I. R. paaiškinimų nustatyta, kad ji buvo įvykio vietoje, tačiau, jos teigimu, jokio kontakto su kitu automobiliu nejuto. Tačiau teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad I. R. vairuojamas automobilis Renault M. S., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2013-07-05, apie 7.46 val. išvažiuodamas iš stovėjimo vietos, dešinės pusės priekine dalimi kliudė automobilį Škoda Superb, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriam įvykio metu buvo apgadintas užpakalinis dešinės pusės bamperis, galinis dešinės pusės ratlankis. Darydamas šią išvadą teismas remiasi policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, papildomais duomenimis apie eismo įvykį, liudytojų parodymais teismo posėdžio metu, fotolentele, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2013-07-05 pažyma, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ pateikta medžiaga. Taip pat teismas pastebi, kad tiek pati I. R., tiek R. R. teisme aiškino, kad 2013-07-05 automobilį Ranault M. S., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo I. R., o jokių apgadinimų iki 2013-07-05 ant automobilio Ranault M. S., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nebuvo, atsiradusį nubrozdinimą ant dešinės pusės bamperio pamatė 2013-07-05 vakare. Šių byloje surinktų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad automobilis Renault M. S., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dalyvavo eismo įvykyje, kurio metu buvo apgadintas automobilis Škoda Superb, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Visų šių byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina viena kitą ir leidžia spręsti, kad I. R. veikoje yra visi ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėties požymiai. I. R. veika pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai, kadangi ji pažeidė Kelių eismo taisykles, kas nulėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą).

ATPK 130 str. 1 d. numato, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Įrodinėjant ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Kelių eismo taisyklių 3 punkte numatyta, jog eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Kelių eismo taisyklių 234 punkte įtvirtinta, jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

I. R. pripažino ir neginčijo aplinkybių, kad vairavo automobilį Renault M. S., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tačiau neigė pajutusi kontaktą su kitu automobiliu. Tokius I. R. parodymus teismas atmeta ir juos vertina kaip siekimą išvengti ar sušvelninti gresiančią administracinę atsakomybę, nes juos akivaizdžiai paneigia kiti bylos duomenys. Iš liudytojų G. P., M. M. parodymų teisme nustatyta, kad automobilio Renault M. S., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoja, atsitrenkusi į Škoda Superb automobilį, nebegalėjo judėti toliau, todėl turėjo pavažiuoti atgal ir dar kartą sukti pro apgadintą automobilį, ką nagrinėjamu atveju I. R. ir padarė. Pabrėžtina ir tai, kad į automobilį Škoda Superb ji atsitrenkė priekine savo automobilio dalimi, t.y. vairuotojo matomumo zonoje esančia vieta, ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad I. R. minėtą kontaktą, būdama atsakinga ir rūpestinga vairuotoja, turėjo pajusti, be to liudytoja G. P. teisme nurodė, kad Renault Megane vairuotoja pasitraukusi atgal ir antrą kartą darydama posūkio manevrą, sustojo ties apgadintu automobiliu ir pasukusi galvą žiūrėjo į apgadintą automobilį, tačiau po to išvažiavo. Liudytoja G. P. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad automobilių kontakto garsas buvo gan didelis, primenantis garsų trakštelėjimą, ji šį garsą girdėjo būdama apie 70 metrų atstumu nuo eismo įvykio vietos, liudytojos vertinimu, negirdėti tokio garso nebuvo galima. Iš liudytojo M. M. parodymų nustatyta, kad jis automobilių kontakto garsą girdėjo net būdamas šalia aikštės, kurioje įvyko eismo įvykis, esančio namo 5 aukšto balkone. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad liudytojai G. P., M. M. būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar siektų apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, todėl netikėti jų parodymais nėra jokio pagrindo. Be to, teismo vertinimu, aplinkybę, kad automobilių kontaktas buvo pakankamai žymus patvirtina ir automobiliui Škoda Superb padarytų apgadinimų mastas. Šios aplinkybės bei padarytų sugadinimų pobūdis, lokalizacija ir mastas, teismo vertinimu, paneigia I. R. parodymus ir patvirtina, kad ji žinojo ir suprato apie kilusį eismo įvykį, tačiau tyčia iš įvykio vietos išvažiavo, taip pasitraukdama iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijusi, vietos, pažeisdama minėtas Kelių eismo taisykles. Teismo vertinimu, visų byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina viena kitą ir leidžia spręsti, kad I. R. veikoje yra visi ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai.

Teismas nenustatė I. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas nuobaudą už pažeidimo numatyto ATPK 127 str. 2 d., teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei daro išvadą, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti I. R. skiriant minimalią ATPK 127 str. 2 d., sankcijoje nustatyta baudos dydžio baudą

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

ATPK 30¹ str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ATPK 30¹ str. nuostatas. Nagrinėjamoje administracinėje byloje teismas atsižvelgia į tai, kad I. R. įvykdytas administracinės teisės pažeidimas yra vienkartinio pobūdžio, teismui nebuvo pateikta duomenų, nurodančių, kad iki 2013-07-05 įvykdyto administracinio teisės pažeidimo I. R. būtų pasišalinusi iš eismo įvykio, pažeisdama KET reikalavimus ir, kad už tai jai buvo taikytos administracinės nuobaudos ar įvykdė kitokius šiurkščius administracinius pažeidimus. Teismo vertinimu, ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas trejiems metams – šiuo atveju būtų akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga I. R. padaryto pažeidimo pavojingumui. Teismas atsižvelgdamas į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę (administracine tvarka nebausta, vairuotojo pažymėjimą turi nuo 2005-04-29, dirbanti), į tai, kad įvykdytas administracinės teisės pažeidimas yra vienkartinio pobūdžio, pagal savo pobūdį nesukėlęs sunkių pasekmių ar didelių nuostolių, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti I. R. taikant ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas bei skiriant ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytą minimalią piniginę baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą mažesniam nei sankcijoje nurodytam minimaliam terminui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 286 - 288 str., teismas

nutarė:

I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., paskirti 100 Lt (vieno šimto litų) baudą.

I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., paskirti 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti galutinę nuobaudą - 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Išaiškinti pažeidėjai, kad skirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o jam apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, įmokos mokesčio kodas 6030.

Išaiškinti pažeidėjai, kad atsižvelgdamas į patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė