Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-01-30 · Civilinė byla Nr. 2S-257-622/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-30
Bylos Nr.
2S-257-622/2013
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-01004-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audrius Saulėnas
Skolininkas
T. Z.
Kreditorius
UAB „Snoro lizingas“

Pranešėjas Audrius Saulėnas Civilinė byla Nr. 2S-257-622/2013

Teisėja Lina Jociuvienė (Proceso Nr. 2-24-3-01004-2012-1)
Procesinio sprendimo kategorijos (S) 102.5; 122.4

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. sausio 30 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs skolininkės T. Z. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-10-25 nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Snoro lizingas“ pareiškimą skolininkei T. Z. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012-06-29 kreditorei išdavė teismo įsakymą priteisti iš skolintinės 8 101,90 Lt skolą, 426,73 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 64 Lt žyminį mokestį.

Šalies argumentai

Skolininkė 2012-10-18 pateikė prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pareikšti, nes jį praleido dėl svarbių priežasčių.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012-10-25 nutartimi atmetė skolininkės prašymą dėl termino atnaujinimo prieštaravimams pareikšti. Teismas nurodė, kad kreditorės pareiškimo, teismo įsakymo, teismo pranešimo nuorašai įteikti skolininkei asmeniškai 2012-07-10. Skolininkė nepateikė įrodymų, kad tuo metu buvo išvykusi, skolininkės atlikti mokėjimai bankui tik įrodo, kad skolininkė buvo Lietuvoje. Teismas, įvertinęs skolininkės nurodytas aplinkybes, nepripažino jų svarbiomis, praleistam terminui atnaujinti.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu skolininkė prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-10-25 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pareikšti. Nurodo, kad apie teismo priimtą 2012-06-29 įsakymą sužinojo tik 2012-09-20 gavusi dokumentus iš antstolės. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad teismo siųsti procesiniai dokumentai buvo įteikti jai, nes juos priėmė ir pasirašė jos motina. Teigia, kad tuo metu buvo išvykus iš Lietuvos, o motina apie gautus dokumentus jai nepranešė. Teismas, neteisingai įvertinęs pateiktus mokėjimo pavedimus konstatavo, kad tuo metu ji buvo Lietuvoje ir mokėjo įmokas. Įmokas pagal paskolos sutartis bankui mokėjo motina. Mano, kad teismas nepagrįstai jos nurodytų aplinkybių nepripažino svarbiomis.

Atsiliepimas

Kreditorius pateikė atsiliepimą į atskirąją skundą, su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skolininkė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pareikšti praleido dėl svarbių priežasčių. Be to, skolininkė terminą praleido ženkliai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti pareiškėjai praleistą terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pareikšti.

Procesiniai veiksmai atliekami įstatymų nustatytais terminais (CPK 73 straipsnio 1 dalis). Procesiniu terminu laikomas įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys ir kiti asmenys, privalo ir gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam jiems atlikti terminui (CPK 75 straipsnio 1 dalis), tačiau tai dar nereiškia, kad asmuo iš viso praranda galimybę atlikti tą procesinį veiksmą. Įstatymas numato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Siekdama atnaujinti praleistą terminą, šalis turi pateikti teismui motyvuotą prašymą atnaujinti praleistą terminą, nurodyti aplinkybes, patvirtinančias prašymo pagrįstumą bei įrodymus, patvirtinančius, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 2-4 dalys).

Įstatymas neįvardija, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Įstatymo sąvoka ,,svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl teismas turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę skundo pateikėjui, jo asmenines savybes, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines aplinkybes. Taigi termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 42 straipsnio 5 dalis, Lietuvos apeliacinio teismo 2008-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr.2-292/2008).

CPK 439 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus dvidešimties dienų terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti.

Bylos duomenimis, teismo įsakymas buvo išduotas 2012-06-29. Teismui grįžusi pažyma apie kreditorės pareiškimo, teismo įsakymo, teismo pranešimo nuorašų įteikimą patvirtina, kad teismo procesiniai dokumentai apeliantei buvo įteikti asmeniškai 2012-07-09 (CPK 124 straipsnio 1 dalis), todėl atmestini apeliantės argumentai, kad procesiniai dokumentai buvo įteikti jos motinai. Nors apeliantė teigia, kad ji tuo metu buvo išvykusi iš Lietuvos, todėl nežinojo apie priimtą teismo įsakymą ir negalėjo pareikšti prieštaravimų, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Apeliantės pateiktas raštas iš darbovietės, kad ji dirba pagal slenkantį darbo grafiką ir, kad nuo 2012-09-26 iki 2012-10-24 bus užsienio reise, neįrodo, kad ji laikotarpiu nuo teismo įsakymo išdavimo iki prašymo dėl praleisto termino prieštaravimams teismui pateikimo, buvo išvykusi iš Lietuvos. Priešingai, apeliantės pateiktas įrodymas tik patvirtina, kad ji iki 2012-09-26 buvo Lietuvoje, tačiau prieštaravimų dėl teismo įsakymo nereiškė. Apeliantės pateikti įrodymai, kad ne ji mokėjo įmokas pagal kredito sutartis, o kitas asmuo neįrodo, kad apeliantė nežinojo apie priimtą teismo įsakymą bei tuo metu nebuvo Lietuvoje. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino skolininkės nurodytas aplinkybes ir pagrįstai jų nepripažino svarbiomis, kad būtų pagrindas atnaujinti praleistą terminą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas įpareigoja teismą bei proceso dalyvius laikytis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis). Apeliantė gavusi teismo įsakymą ir su juo nesutikdama, privalėjo būti rūpestinga ir atidi, nepiktnaudžiauti jai priklausančiomis teisėmis, laiku pateikti teismui procesinius dokumentus. Todėl prieštaravimų nepateikimas per įstatyme nustatytą dvidešimties dienų terminą bei jo pateikimas praėjus daugiau kaip trims mėnesiams po teismo įsakymo įsiteisėjimo ir jo pateikimo vykdyti priverstine tvarka, ne tik neatitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, bet pažeidžia kreditoriaus teises bei teisėtus interesus.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 334?339 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-10-25 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Audrius Saulėnas