- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-03
- Bylos Nr.
- II-133-271/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00179-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pareiškėjas
- B. P.
- Suinteresuotas asmuo
- G. J.
- Advokatai
- Augustinas Vaičiūnas, Vladislavas Latušinskis
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus atstovei J.S. (2019-03-15 teismo posėdyje),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo B. P. (toliau - Pareiškėja) skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus (toliau – VPK KPV NVESTS) tyrėjas V. T. 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimu nutarė nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, nenustačius vairuotojo G. J. veiksmuose nusižengimo pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK ) 426 straipsnį požymių.
Nutarime nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ANK 426 str. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, t.y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Iš medžiagos, surinktos atlikus ikiteisminį tyrimą Nr.01-1-60695-17, matyti, kad G. J. veiksmuose nėra tyčios: iš įvykio vietos jis pasišalino nesuvokęs, kad sužalojo nukentėjusiąją, tyrimui netrukdė, išvengti atsakomybės nebandė, kviečiamas iš karto atvyko pas tyrėją ir pateikė apžiūrai savo automobilį.
Šalies argumentai
Pareiškėja B. P. dėl 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimo pateikė teismui skundą. Nurodo, kad Vilniaus apskr. VPK KP NVESTS buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-600695-17 pagal LR BK 281 str. 1 d. dėl to, kad 2017-11-20, apie 17.16 val., (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, G. J., vairuodamas automobilį Porsche Panamera Turbo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir prieš pradėdamas važiuoti į priekį bei keisdamas važiavimo kryptį, buvo neatidus ir neatsargus, neįsitikino, kad tai daryti saugu, automobilio priekiniu dešiniuoju ratu užvažiavo ant jos dešinės kojos pėdos, dėl ko jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-12-13 d. nuosprendžiu (baudžiamosios bylos Nr. 1-3166-988/2018) pripažino G. J. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str., ir, vadovaudamasis LR BK 40 str. 1 d. atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės bei perdavė pagal laidavimą T. J.. Baudžiamojoje byloje teismas konstatavo, kad G. J. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 101 punktų reikalavimus.
Byloje, kaip nurodo Pareiškėja, yra nustatyta, kad G. J. po to, kai partrenkė ją ir pervažiavo per jos koją, iš eismo įvykio vietos pasišalino, t. y. savo veiksmais pažeidė KET 219 punktą ir tokiais savo veiksmais padarė ANK 426 str. numatytą pažeidimą. Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme buvo pateiktas prašymas pakeisti kaltinimą, nurodant, kad G. J. savo veiksmais pažeidė ir minėtą KET 219 punktą. Nuosprendžiu teismas palaikė prokuroro nuomonę, kad baudžiamajai atsakomybei atsirasti reikšmingi tik tokie padaryti KET punktų pažeidimai, dėl kurių atsirado pasekmės, t.y. buvo padarytas sveikatos sutrikdymas. 2018-11-07 d. buvo pateiktas prašymas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorui patraukti G. J. administracinėn atsakomybėn pagal LR ANK 426 str. už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs, vietos. Prokuroras persiuntė šį prašymą nagrinėti Vilniaus apskr. VPK KP NVESTS. 2018-12-05 buvo gautas minėto skyriaus tyrėjo nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną. Nutarimas - neteisėtas, neargumentuotas, todėl naikintinas. Kaip pagrindą nepradėti administracinės teisenos tyrėjas nurodė ištrauką iš administracinės bylos Nr. 2AT-11-2012, kur nurodoma, kad duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. To, pagal tyrėją, vairuotojo veiksmuose nenustatyta.
Pareiškėja ginčija 2018-12-05 nutarimą. Nurodo eismo įvykio faktines aplinkybes: 2017-11-20, apie 16.50 val., norėdama važiuoti namo, priėjo prie savo automobilio ir pamatė, kad jis yra užstatytas automobilio Porsche Panamera Turbo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Spaudė garsinį signalą, mirksėjo šviesomis. Kadangi niekas nereagavo,16.59 val. pranešė policijai apie situaciją ir laukė policijos ekipažo atvykimo. Apie 17.10 val. į aikštelę atėjo vairuotojas G. J., kurį informavo, jog dėl jo padaryto pažeidimo iškviesta policija, prašė jo paskambinti policijai ir atšaukti kvietimą, nes pati to padaryti negalėjo dėl nusėdusio telefono akumuliatoriaus. Vairuotojas atsisakė tai daryti, nes tai yra jos problema, sėdo į automobilį ir ketino išvažiuoti. Stovėjo aikštelėje, tikėdamasi, kad jis vis tik sustos ir padarys, ko prašomas. Jis apsuko automobilį, privažiavo prie jos ir sustojo priešais. Ji buvo prie automobilio priekinės dalies dešinės pusės pasisukusi veidu į vairuotoją. Automobilis Porsche pradėjo važiuoti ir užvažiavo jai ant dešinės kojos. Nuo skausmo pradėjo šaukti ir atsisėdo ant asfalto. Tada automobilis sustojo, pavažiavo šiek tiek atgal, pasuko į dešinę ir išvažiavo. Apklaustas tyrimo metu G. J. nurodė, kad turi naują automobilį, kuriame iš visų pusių yra atstumo jutikliai ir net dvi vaizdo kameros (priekyje ir gale). Nurodė, kad aikštelėje, prie jo automobilio buvusi moteris reikalavo sulaukti policijos. Tačiau jis į ją nekreipė dėmesio ir sėdo į automobilį. Važiuodamas matė, kad ji atsistojo ties jo automobiliu, pyptelėjo mašinos garsiniu signalu. Tuo metu ji atsisėdo ant asfalto. Jis pavažiavo atbulas, po to apvažiavo ją ir išvažiavo. Pravažiuodamas pro ją matė jos veidą, jokių ženklų iš veido, kad jai buvo padaryta trauma, tikrai nebuvo. Tokie G. J. parodymai ir paaiškinimai - neįtikėtini ir neatitinka tikrovės bei sveiko proto. Apklaustas teisme ir atsakydamas į proceso dalyvių klausimus G. J. parodė, kad tuo metu, kai jis privažiavo prie jos, atstumas tarp automobilio ir žmogaus buvo apie 0,5 m, todėl vairuotojas negalėjo nesuvokti, kad žmogus stovi pavojingai arti jo automobilio. Pažymėtina, kad eismo įvykis įvyko lapkričio 11 d. po 17 val. Vairuotojas matė, kad esantis ties jo automobiliu žmogus sėda ant asfalto ir tai vairuotojui nesukėlė jokių minčių ar noro išlipti iš automobilio ir įsitikinti, ar žmogui nieko neatsitiko. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 27/2018(01), nurodoma, kad jai nustatyti dešinės pėdos išorinės ir vidinės kulkšnies lūžiai, blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžis, dešinės pėdos V-o piršto pamatinio pirštakaulio lūžis. Tokie lūžiai susidaro pėdai esant fiksuotoje padėtyje, o blauzdą lenkiant atgal ir sukant į išorę. Natūralu, kad po tokios traumos ji pradėjo šaukti nuo skausmo ir pravažiuojantis vairuotojas negalėjo to nematyti. Pateikti argumentai visiškai paneigia tiek kalto asmens G. J. teiginius, tiek policijos pareigūno, priėmusio nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, išvados toje dalyje, kad G. J. nesuvokė ir negalėjo suvokti, kad sukėlė eismo įvykį, kad būtent jis, vairuodamas automobilį užvažiavo ant jos kojos, tačiau vengdamas atsakomybės už neteisingą parkavimą ir sukeltą eismo įvykį sąmoningai nutarė pasitraukti iš eismo įvykio vietos. Prašė pripažinti, kad G. J. pažeidė KET 219 str. reikalavimus ir tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 426 str., t.y. įvykus eismo įvykiui, su kuriuo jis buvo susijęs, iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Skirti G. J. administracinę nuobaudą, numatytą ANK 426 straipsnyje.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyrius atsiliepime nurodo, kad su skundu nesutinka. Skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-60695-17 dėl eismo įvykio, įvykusio 2017-11-20 apie 17.16 val. (duomenys neskelbtini), kurio metu G. J., vairuodamas automobilį Porsche Panamera Turbo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užvažiavo pėsčiajai B. P. ant kojos. VšĮ RVU ligoninėje B. P. nustačius dešinės čiurnos kulkšnių lūžimą su poslinkiu, nukentėjusioji buvo paguldyta į traumatologijos skyrių. Vilniaus miesto apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-60695-17 priėmė nuosprendį, kuriuo nustatyta, kad G. J., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kai buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2017-11-20, apie 17.16 val., (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį Porsche Panamera Turbo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir prieš pradėdamas važiuoti į priekį bei keisdamas važiavimo kryptį, buvo neatidus ir neatsargus, neįsitikino, kad tai daryti saugu, automobilio priekiniu dešiniuoju ratu užvažiavo ant pėsčiosios B. P. dešinės kojos pėdos, dėl ko pėsčiajai B. P. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Savo veiksmais G. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 punktų reikalavimus. G. J. teismas atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei paskyrė 30 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. 2018-11-07 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje buvo gautas advokato Vladislavo Latušinskio prašymas dėl G. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR ANK 426 str. už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, su kuriuo jis buvo susijęs. Šį prašymą 3-ojo skyriaus prokuroras S. J. persiuntė nagrinėti Vilniaus apsk. VPK KP NVEST skyriui. 2018-12-05 tyrėjas V. T. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, ROIK 18095226900. Įvertinus faktinių įrodymų visumą, kad tarp G. J. ir B. P. buvo kilęs konfliktas dėl užstatyto automobilio, G. J. išvažiuojant automobiliu iš stovėjimo aikštelės, kelią jam pastojo B. P.. Jis paspaudė garsinį signalą, pavažiavo atbulas, apvažiavo B. P. ir iš aikštelės išvažiavo. 2018-03-30 G. J. paaiškino, kad panaudojo garsinį signalą, tuo metu moteris atsisėdo, jis suprato, jog ją išgąsdino garsinis signalas, sėdinti B. P. jo pagalbos neprašė. G. J. žodžius patvirtino liudininkė G. V., kuri iš kiemo išvažiavo po to, kai išvažiavo G. J.. G. V. išvažiuojant iš kiemo B. P. sėdėjo ramiai ir pagalbos neprašė. Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad G. J. veiksmuose tyčios nėra. Iš įvykio vietos jis pasišalino nesuvokęs, kad sužalojo nukentėjusiąją, nepajuto ir nesuprato, kad kliudė ar užvažiavo ant nukentėjusiosios kojos, todėl iš įvykio vietos išvažiavo. Sutinka, kad važiuodamas galėjo užvažiuoti ant jos kojos, todėl sutinka su kaltinimu, dėl to gailisi, tyrimui netrukdė, išvengti atsakomybės nebandė, kviečiamas iš karto atvyko pas tyrėją ir pateikė apžiūrai savo automobilį, todėl nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 str., požymių G. J. administracinėn atsakomybėn netrauktinas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, policijos institucija nurodo, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas G. J. atžvilgiu nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo naikinti šį nutarimą nėra.
Teisiamojo posėdžio metu pareiškėja B. P. palaikė skundo argumentus ir paaiškino, kad visi vairuotojo veiksmai ir logika rodo, kad tai buvo padaryta tyčia. Tarp jos ir G. J. įvyko smulkus konfliktas, kadangi pastarasis užstatė aikštelėje jos automobilį. Apie šį įvykį ji pranešė policijai. G. J. turėjo patraukti automobilį, bet buvo užmiršęs raktus savo kontoroje, kuri yra viršutiniame aukšte. Kai vairuotojas grįžo, prašė jo paskambinti policijai ir pasakyti, kad automobilis jau patrauktas ir atšaukti kvietimą. Jos telefono baterija buvo nusėdusi. Vairuotojas arogantiškai pasakė, kad čia yra jos problema, sėdo į automobilį. Ji tuo metu stovėjo iš dešinės pusės išvažiavimo, jis privažiavo tiesiai prieš ją, sustojo. Po ko G. pradėjo važiuoti ir ji pajuto skausmą kojos apačioje. Jo automobilio ratas pervažiavo per pėdą, prispaudė ją ir stūmimo metu sulaužė kaulus. Pradėjo šaukti, vairuotojas tikrai negalėjo nematyti jos reakcijos, bet jis pavažiavo atgal, apvažiavo ją iš kairės pusės ir išvažiavo. Kai jis išvažinėjo, ji buvo atsisėdusi ant žemės. Todėl negalima vertinti, jog jis nepasišalino tyčia. G. J. automobilyje pilna kamerų, tyrimo metu nebuvo apie tai nei žodžio pasakyta. Be to, kuo arčiau kliūties privažiuoji – tuo garsėja atstumo jutiklio signalas automobilyje. Bet kuris vairuotojas, matydamas, kad prieš jo automobilį atsisėda ar nukrenta žmogus, išliptų ir pažiūrėtų. Tuo metu buvo pakankamai šalta, sveiko proto žmogus nesisėstų šiaip sau ant žemės, nesiteptų savo drabužių. Pašalinis asmuo iškvietė medikus. Tuo tarpu G. žinodamas, kad ji neturi telefono, paliko ją sužalotą. Iš jo nebuvo jokios atgailos bei noro atlyginti padarytą žalą. Pareiškėjos nuomone, vairuotojas puikiai viską suvokė ir tyčia pasišalino iš įvykio vietos. Jis turi daug pažeidimų, todėl ir pasišalino.
Vairuotojas G. J. teismo posėdyje nurodė, kad su skundu nesutinka. Situacija -nemaloni. Paaiškėjo, kad jis užstatė moters automobilį, dėl ko jis nusileido iš pastato prie mašinų. Jo automobilis aikštelėje stovėjo galu į išvažiavimą. Pareiškėja (B. P.) atsistojo iš galo automobilio ir pasakė, kad jo neišleis. Nenorėjo konfliktuoti, todėl nuvažiavo per kitą aikštelės pusę. Ji perėjo į kitą pusę ir tuo metu jam neužteko manevro apsisukti. Jis privažiavo arčiau jos, padavė automobilį atgal ir išvažiavo. Tikrai nepastebėjo, kad kliudė moterį, kad sužalojo jai koją. Kitaip tikrai nebūtų išvažiavęs. Nebuvo išgėręs, automobilis Porsche 2017 metų gamybos, yra techniškai tvarkingas. Girdėjo atstumo jutiklio signalą. Jeigu priartėji prie kliūties, tai sistema pradeda signalizuoti. Esant labai arti kliūties signalas stiprėja. Jutikliai padeda saugiai išvažiuoti. Yra tam tikras atstumas, nuo kuriuo prasideda jutiklių veikimas. Galimai apie 30 cm atstumu iki kliūties garsas stiprus, tačiau tai dar nereiškia, kad įvyko kontaktas. Žino pasekmes dėl pasišalinimo iš įvykio vietos. Kai jam paskambino iš policijos, iš karto atvyko aiškintis. Buvo lapkritis, automobilis buvo apdulkėjęs. Jeigu būtų buvę kas padaryta - matytųsi apgadinimai, rankų antspaudai. Kaip atsitiko, kad pervažiavo moteriai koją, paaiškinti negali, galimai dėl to, kad ji nenorėjo jo išleisti iš aikštelės. Jis to niekaip nepajuto ir nesuprato. Aikštelėje buvo pakankamai tamsu, buvo įjungtos automobilio artimos šviesos.
Teismo posėdžio metu Pareiškėjos atstovas advokatas Vl.Latušinskij patikslino skundo reikalavimus ir prašė panaikinti 2018-12-05 nutarimą, o bylą grąžinti policijos institucijai aplinkybių papildomam patikrinimui pagal požymius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos B. P. skundas netenkintinas
Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ANK 5 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog negavus neginčijamų įrodymų, kad vairuotojas G. J. tyčia 2017-11-20 pasitraukė iš eismo įvykio vietos, t.y. nenustačius, jog G. J. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio (nutarime pasisakyta apie galimą atsakomybę už vairuotojo pasitraukimą, nors dalis nenurodyta), požymių, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalis 1 punktu buvo nuspręsta nepradėti administracinio nusižengimo teisenos.
ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
ANK 426 straipsnyje 1 ir 2 dalyse numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju privaloma yra nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Sprendžiant ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, taip pat būtina įvertinti padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad dėl eismo įvykio, kurio metu buvo sužalota nukentėjusioji B. P., 2017-11-20 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.01-1-60695-17 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. Tokiu būdu, eismo įvykio aplinkybės buvo tiriamos baudžiamojo proceso tvarka atliekant eismo įvykio bei automobilio apžiūrą, apklausas ir kitus tyrimo veiksmus. Baudžiamoji byla buvo perduota ir nagrinėjama teisme. Vairuotojas G. J. buvo kaltinamas KET 9, 101 punktų pažeidimu, dėl ko įvyko eismo įvykis ir nesunkiai buvo sutrikdyta nukentėjusiosios B. P. sveikata.
2018-11-07 nukentėjusiosios atstovas advokatas Vl.Latušinskij pateikė prašymą prokurorui patraukti vairuotoją G. J. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnį už pasitraukimą iš įvykio vietos. Prašymas buvo perduotas nagrinėti Kelių policijai.
2018-12-05 Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjas V. T. 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimu nutarė nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, nenustačius vairuotojo veiksmuose nusižengimo pagal ANK 426 straipsnį požymių. Sprendimas buvo priimtas įvertinus visas reikšmingas įvykio aplinkybes: transporto priemonės (automobilio Porsche) techninės būklės patikrinimo ir apžiūros rezultatus, G. J. rašytinį paaiškinimą, pranešimą BPC, nukentėjusiosios B. P., liudytojos G. V., įtariamojo G. J. parodymus. Policijos institucijos buvo padaryta išvada, kad vairuotojo G. J. veiksmuose nėra požymių nusižengimo, numatyto Lietuvos ANK 426 straipsnyje, nes iš surinktos medžiagos matyti, kad nebuvo tyčios pasitraukti iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos: pasišalino nesuvokęs, kad sužalojo nukentėjusiąją, po pranešimo apie tai iš karto sugrįžo, išvengti atsakomybės nebandė.
Teismo vertinimu, nutarimas nepradėti tyrimą - pagrįstas ir teisėtas.
Veiksmas vyko 2018-11-20, apie 17.16 val. Aikštelė apšviesta nepakankamai, kas matyti ir iš vaizdo kameros įrašo. Turi būti įvertinta ir tai, kad nukentėjusioji buvo arti mašinos ir vairuotojas pervažiavo jai dešinę koją. Nustatyta, kad tarp vairuotojo ir nukentėjusiosios kilo konfliktinė situacija, kad B. P. bandė neleisti vairuotojui išvažiuoti neatšaukus policijos kvietimo dėl automobilio užstatymo. Yra teigiama, kad vairuotojas negalėjo nepastebėti kliūties, nes apie tai jam turėjo signalizuoti automobilyje matomumui gerinti įrengtos kameros ir jutikliai. Vairuotojas G. J. šios aplinkybės neneigia, tačiau pritartina jo pozicijai apie tai, kad yra tam tikras atstumas, nuo kuriuo prasideda jutiklių veikimas, garsinis signalizavimas apie kliūtį. Galimai apie 30 cm atstumu sistema veikia. Signalas tampa pastovus, tačiau tai dar nereiškia, kad jau įvyko kontaktas.
Teismas pažymi, kad 2018-11-12 nukentėjusioji pateikė baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui prašymą dėl kaltinimo G. J. pakeitimo, papildomai inkriminuojant jam KET 219 p. pažeidimą.
Taigi, ši aplinkybė, teismui priimant nuosprendį, buvo vertinama. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-12-13 nuosprendyje pasisakė, kad nagrinėjo bylą tik pareikšto kaltinimo ribose ir kad pagal teismų praktiką aprašomos tik tos nusikalstamos veikos aplinkybės, kurios nurodytos konkretaus baudžiamojo įstatymo straipsnio dispozicijoje ir yra laikomos būtinaisiais nusikalstamos veikos sudėties požymiais.
Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas nukentėjusiosios skundą, 2019-03-22 nutartyje, tarp kitų, vertino apeliantės prašymą pripažinti, jog vairuotojas G. J. pažeidė ir KET 219 punkto reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju šio punkto pažeidimas, apygardos teismo vertinimu, nenustatytas pagrįstai. Iš visumos byloje esančios medžiagos apygardos teismas negali padaryti vienareikšmiškos išvados, kad G. J. betarpiškai matė ir suprato, kad savo automobilio ratu pervažiavo nukentėjusiosios pėdą. Šio asmens veiksmai po to, t.y. jo operatyvus atvykimas pas policijos pareigūnus ir t.t., patvirtina, kad jis neturėjo tikslo bėgti ar slėptis. Byloje nėra duomenų apie tai, kad šis asmuo matė ir suprato, kad pervažiavo nukentėjusiosios pėdą, todėl suprantama, kad ir parodymų apie šias aplinkybes jis negalėjo duoti (nutarties 9, 10 p. p.).
Pareiškėja teigia, kad tyrimas neįvertino tos aplinkybės, jog G. J. automobilyje įrengtos apžvalgos kameros, jutikliai, kurie signalizuoja apie kliūtį. Vairuotojas šios aplinkybės neneigia, tačiau sutiktina su jo pozicija, kad minėti įrengimai signalizuoja apie galimą kliūtį nuo tam tikro atstumo ir net pastovus garso signalas visiškai nereiškia, kad įvyko kontaktas, nes tai atsitinka, kuomet iki kliūties dar apie 30 cm.
Kitų esminių aplinkybių, kurios turėtų būti patikrintos, Pareiškėja nenurodo.
Įvertinus išdėstytą, pagrindo naikinti 2018-12-05 nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, grąžinti medžiagą tyrimui atlikti nėra. Todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistu, o B. P. skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
B. P. skundo netenkinti.
2018 m. gruodžio 5 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.