Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Alos Petrenko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį areštu 30 parų, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 5 mėnesiams, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis T. Š. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su sugyventine L. K. kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie (duomenys neskelbtini) metus. Jie gyvena mamos bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. vasario 15 d. vakare su sugyventine L. K. pradėjo gerti viskį. Abu išgėrė butelį 0,7 l talpos viskio. Geriant viskį, jau 2024 m. vasario 16 d. naktį tarp jo ir sugyventinės L. K. kilo žodinis konfliktas, nes ji jam nesakė kur ir su kuo buvo susitikusi. Jie susibarė, jis L. K. pasakė, jog ji nurimtų arba jis išeis. L. K. nenurimo, todėl jis supykęs, kiek pamena kairės rankos delnu sudavė 2-3 smūgius L. K. į kairį skruostą. Kiek tiksliai smūgių kaire ranka ir į kurią veido pusę sudavė sugyventinei L. K., jis tiksliai nurodyti negali, nes to tiksliai neprisimena dėl buvusio girtumo ir kilusio pykčio. Jis sugyventinei L. K. pasakė, kad ji eitų miegoti atskirai ir pats nuėjo miegoti. 2024 m. vasario 16 d. ryte pabudęs pamatė, kad matėsi mėlynės ant sugyventinės L. K. veido, tiek dešinėje, tiek kairėje pusėje. Jis sugyventinės L. K. atsiprašė, ji atsiprašė jo, jie pradėjo bendrauti, jis išėjo pasivaikščioti su šuniu, o po to su savo mama išvažiavo į parduotuvę. Po to jam grįžus į namus, jie su L. K. vėl pradėjo gerti viskį. Praėjus gal pusvalandžiui pas juos į namus atvyko policijos pareigūnai ir jis buvo pristatytas į areštinę. Kas ir kada iškvietė policijos pareigūnus, jis nežino. Dėl to, kad jis ranka sudavė sugyventinei L. K. smūgius į veidą, kaltę pripažįsta visiškai.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. K. parodė, kad 2024 m. vasario 15 d. ji su savo sugyventiniu T. Š. namuose vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė kartu 1 l viskio „Black velvet“. Nakties metu, maždaug 2024 m. vasario 16 d. 00 – 1 val. tarp jos ir T. Š. įvyko konfliktas dėl to, kad ji vasario 10-11 d. nenakvojo namuose. Žodinio konflikto metu T. Š. tapo agresyvus, pradėjo rankomis tiek delnais, tiek kumščiais ją daužyti į visas kūno vietas, taip pat spardyti iš kojų, kiek smūgių buvo suduota pasakyti negali, buvo labai daug smūgių, juto labai didelį fizinį skausmą, kurį vertina 8 balais iš 10. Taip pat ją T. Š. vilko už plaukų per grindis, yra išrautas didelis plaukų kuokštas, taip pat smurto protrūkio metu T. Š. perskėlė jai galvą, kuriuo metu T. Š. jai galvą praskėlė pasakyti negali, galimai tempiant per grindis. Visą tą laiką, kai ją mušė T. Š., ji galvojo, kada jai liausis skausmas, skausmas buvo nuolat stiprus. Taip pat T. Š. prieš ją yra smurtavęs ir anksčiau. Vieną kartą buvo kreiptasi į policijos įstaigą dėl smurto artimoje aplinkoje. Kitus kartus ji policijos nekviesdavo. 2024 m. vasario 16 d. po T. Š. smurto protrūkio ji nuėjo miegoti. Prabudus ryte T. Š. atsiprašinėjo, jautėsi labai kaltas. Apie tai, kad nakties metu buvo sumušta, niekam nesakė, savo nuotraukų niekam nesiuntė. Vėliau į jų namus atvyko policijos pareigūnai, pati ji jų nekviestų, kas iškvietė policijos pareigūnus, ji nežino. Atvykusiems policijos pareigūnams ji papasakojo, kad T. Š. ją sumušė. Policijos pareigūnai iškvietė medikus, kurie ją išsivežė į Lazdynų ligoninę, pareigūnai informavo, kad atvyks į Lazdynų ligoninę ją apklausti, tačiau ji nesulaukusi jų iš Lazdynų ligoninės išvyko pas draugę, pareigūnams telefonu neatsiliepė, kadangi telefono su savimi neturėjo. Lazdynų ligoninėje jai nustatė trijų šonkaulių lūžius bei kitus kūno sužalojimus. T. Š. ją buvo sumušęs ir maždaug prieš savaitę, tiksliai kada pasakyti negali, taip pat tada buvo daug smūgių, bet nurodyti į kokias kūno vietas ir kiek smūgių buvo suduota, ji negali, tik pamena, kad buvo smūgiai į visas kūno vietas. Po T. Š. smurto protrūkių ant viso kūno buvo mėlynės bei kiti matomi kūno sužalojimai. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji L. K. parodė, kad 2024 m. vasario 17 d. specialiai savo draugui T. O. pasakė telefonu, kad neva raktų nuo buto neturi ir yra užrakinta, nes nenorėjo niekur važiuoti, tačiau apie tai, kad nusprendė nevažiuoti T. Š. irgi nenorėjo sakyti. Pagalvojo, kad jeigu jam pasakys, kad negali išeiti, nes yra užrakinta, tai jis išvažiuos ir jos nelauks. Sugyventinio motina I. specialiai neužsirakino savo bute. Raktus ji turėjo kažkur bute, neatsimena, ar sakė telefonu draugui T. O., kad sugyventinio motina jai pasakė: „T. grįš ir pasišnekėsime rimčiau“. Jai atrodo, kad ji iš viso taip nesakė. 2024 m. sausio mėn. pabaigoje ji netoli nuo namo, (duomenys neskelbtini), ten kur yra kalniukas, paslydo ir nukrito ant kairio šono, labai stipriai atsitrenkė, skaudėjo šoną iš kairės pusės. Tada išvedė šuniuką. Skaudėjo iš kairės pusės šoną, tačiau ji į ligoninę nesikreipė, pagalvojo, kad praeis. T. Š. jai tikrai šonkaulių nesulaužė. Jis 2024 m. vasario 16 d. jai trenkė dešinės rankos kumščiu į veidą nemažiau 3 kartų, ji įvykio metu buvo girta. Nors dėl minėto įvykio jai buvo sukeltas fizinis skausmas, ji civilinį ieškinį reikšti atsisako. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtu baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. Š. parodė, kad T. Š. yra jos sūnus. L. K. yra jos sūnaus sugyventinė, sūnus su L. K. gyvena kartu apie (duomenys neskelbtini) metus. Jie gyvena jos 2-jų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Minėtas butas priklauso jai, ten yra registruotas sūnus T. Š. Bute ji turi savo atskirą kambarį. T. Š. su L. K. gyvena kitame kambaryje. T. Š. padeda jai finansiškai bei jis dar išlaiko ir L. K. Kaip jai yra žinoma, tai L. K. niekur nedirba apie (duomenys neskelbtini) metus. Ji į sūnaus santykius su L. K. nesikiša, niekada nematė savo sūnaus mušant L. K. Retkarčiais ji girdėjo, kaip T. Š. su L. K. barasi, t. y. kalba vienas su kitu pakeltu tonu. Kaip ji suprato, tai konfliktai žodiniai kildavo tarp sūnaus ir L. K. dėl jos praeities, tačiau konkretizuoti dėl ko konfliktuoja ji negali. Kaip ji atsimena, tai 2024 m. vasario mėn. pradžioje, tiksliai datos neatsimena, L. K. kažkur išvyko, jos nebuvo namie iki 2024 m. vasario 13 d., gal iki 2024 m. vasario 14 d. Kai L. K. pasirodė namie, tai ant jos veido jokių sumušimų nematė. Iš L. K. jokių nusiskundimų dėl sveikatos būklės nebuvo, t. y. ji jai nieko nesakė, kad neva kažkas kažkur ją sumušė, kol jos nebuvo namie. Ji asmeniškai tikrai nieko negirdėjo, kas įvyko tarp L. K. ir sūnaus jų atskirame kambaryje 2024 m. vasario 16 d. nakties metu. Ji užmigo savo kambaryje ir nieko negirdėjo. Kai ji prabudo 2024 m. vasario 16 d., tai L. K. nematė. 2024 m. vasario 16 d. apie 10 val. iš savo kambario išėjo T. Š., L. K. ji nematė. T. Š. buvo ramus, nieko įtartino ji nepastebėjo. Apie 11.40 val. T. Š. nuvežė ją į darbą, adresu (duomenys neskelbtini). Po ko T. Š. išvažiavo, o ji liko darbe. Tą dieną dirbo iki 22 val. 2024 m. vasario 16 d. apie 14 val. jai paskambino sūnus ir pranešė, kad atvažiavo policija ir kad jį sulaikė ir veža į areštinę. Dėl ko sulaikė jis jai nepaaiškino. Tada ji perskambino L. K. ir paklausė kas atsitiko. L. K. jai normaliai nieko nepaaiškino. Apie 22.30 val. ji grįžo namo. Namie nei sūnaus, nei L. K. nebuvo. 2024 m. vasario 17 d. apie 10 val. name pasirodė L. K. Ji pamatė, kad ant jos veido yra sumušimo požymiai. Ji paklausė L. K., kas atsitiko, tačiau ji jai nieko nepaaiškino. 2024 m. vasario 17 d. apie 16 val., gal apie 17 val. name pasirodė iš areštinės sūnus. Jis parodė teismo nutartį, pasakė, kad jam draudžiama du mėnesius gyventi jos bute bei bendrauti su L. K. Po ko sūnus surinko savo daiktus ir išvažiavo. Kur konkrečiai nežino, nes sūnus pasakė, kad važiuos pas draugus. Kai ji paklausė T. Š., kas atsitiko, tai jis jai pasakė: „čia mūsų reikalas“. L. K. jai irgi nieko nepaaiškino, tik pasakė: „po to pasakysiu“. Jos santykiai su L. K. yra normalūs, tačiau negali pasakyti, kad yra artimos. Ji leido L. K. gyventi savo bute, tik dėl to, kad ją myli jos sūnus, o kadangi ji myli savo sūnų ir palaiko jo sprendimus dėl asmeninio gyvenimo, todėl stengiasi nesikišti į sūnaus reikalus su L. K. Ar ji užrakino L. K. 2024 m. vasario 17 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tiksliai neatsimena. Nuo jos buto raktus turi ji ir jos sūnus T. Š., ar L. K. turi raktus nuo buto, ji tiksliai nežino. Ji 2024 m. vasario 17 d. L. K. tikrai nesakė, kad „ateis sūnus ir su ja rimčiau pasišnekės“.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. O. parodė, kad jis L. K. pažįsta jau 8 metus. Kokiomis aplinkybėmis susipažino su L. K., tiksliai neatsimena. L. K. jam yra tik pažįstama, draugė. 2024 m. vasario 16 d. apie 11.40 val., kai jis buvo name (duomenys neskelbtini), per „Messenger“ paskambino L. K. ir pasakė, kad jos sugyventinis T. Š. 2024 m. vasario 16 d. nakties metu ją sumušė, t. y. pasiskundė, kad T. Š. spardė ir daužė per veidą, per galvą, per visą kūną. Jis pokalbio metu paprašė L. K. atsiųsti jam į telefoną jos nuotraukas su sumušimo požymiais ant veido ir ant kūno. L. K. atsisakė tą padaryti, nes pasakė, kad bijo T. Š., kad jis gali ją užmušti. Tada jis pats kalbėdamas su L. K. padarė jos veido nuotrauką. Jis patarė L. K. apie įvykį pranešti policijai, tačiau L. K. tą padaryti atsisakė, paaiškino, kad bijo T. Š. Dėl ko T. Š. sumušė L. K., ji jam nepasakė, tik paaiškino, kad T. Š. prisigėrė ir sumušė ją nakties metu. Tada jis paprašė L. K. pasakyti jos adresą. Po ko, apie 12.15 val. jis paskambino į 112 bei pranešė dėl L. K. sumušimo. Po ko jis pats nusprendė nuvažiuoti pas L. K. tikslu išvežti ją į ligoninę, jeigu policiją jai nepadės. Jis atvažiavo kartu su savo draugais P. ir G. Su draugais atvažiavo, nes iš L. K. jam yra žinoma, kad jos sugyventinis yra agresyvus, buvęs (duomenys neskelbtini), kad gali turėti ir ginklą. 2024 m. vasario 16 d. apie 13 val. jis jau atvažiavo prie L. K. namo ir pamatė, kad jau atvyko policijos pareigūnai. Po valandos pamatė, kad atvažiavo medikai. Po ko, gal po 30 min. išėjo policijos pareigūnė, kuriai jis prieidamas pasakė, kad T. Š. yra pavojingas, kad jis gali palydėti L. K. iki ligoninės, taip pat jis pasakė pareigūnei, kad jis iškvietė policiją. Jis nuvažiavo L. K. iš paskos į ligoninę. Ten ligoninėje jis buvo visą laiką. Apie 17 val., gal apie 18 val. išvažiavo su L. K. pas jį į (duomenys neskelbtini), nes L. K. rakto nuo buto, kur gyvena su T. Š., neturėjo, ir bijojo T. Š., bijojo grįžti namo. 2024 m. vasario 17 d. apie 11 val. jis L. K. nuvežė į (duomenys neskelbtini). Ji pasakė, kad susirinks savo daiktus ir važiuos gyventi atgal pas savo motiną. Jis liko laukti L. K. prie namo. Maždaug po valandos jis paskambino L. K. ir paklausė, kada ji išeis. L. K. jam pasakė, kad sugyventinio motina ją užrakino ir kažkur išėjo bei dar minėta sugyventinio motina L. K. pasakė: „T. grįš ir pasišnekės rimčiau“. Jis L. K. pasakė, kad jeigu vėl T. Š. ją pradės mušti, tai tegul ji jam skambina.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 693/2024(01) nurodyta, kad L. K. kūne konstatuotas odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, kaktoje, poodinės kraujosruvos nosyje, kaktoje, dešinio peties, abiejų alkūnių; abiejų kelių, krūtinės ląstos srityje, kairiųjų VII-VIII-IX šonkaulių lūžiai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Pasisakyti apie poodinių kraujosruvų ir nubrozdinimų susidarymo laiką nėra galimybės dėl makroskopinio aprašymo nebuvimo pateiktuose medicinos dokumentuose. Kairiųjų VII-VIII-IX šonkaulių lūžiai galimai susidarė 1-2 savaitės iki tyrimo atlikimo RVUL. L. K. kūne konstatuotas odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, kaktoje, poodinės kraujosruvos nosyje, kaktoje, dešinio peties, abiejų alkūnių, abiejų kelių, krūtinės ląstos srityse, kairiųjų VII-VIII-IX šonkaulių Iūžiai, tikėtina susidarė skirtingų laikotarpių, kadangi pateiktuose medicinos dokumentuose nurodyta, kad „Visame kūne stebimos įvairaus senumo poodines kraujosruvos“. Tačiau pasisakyti kokiu laikotarpiu susidarė minėti sužalojimai nėra galimybės, kadangi pateiktuose medicinos dokumentuose nėra sužalojimų makromorfologinio aprašymo. L. K. kūne konstatuotas odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, kaktoje, poodinės kraujosruvos nosyje, kaktoje, dešinio peties, abiejų alkūnių, abiejų kelių, krūtinės ląstos srityse atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Kairiųjų VII-VIII-IX šonkaulių lūžiai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimų susidarymo metu, nukentėjusioji turėjo jausti fizinį skausmą, jeigu nebuvo komos būklėje. L. K. kūne konstatuotas odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, kaktoje, poodinės kraujosruvos nosyje, kaktoje, dešinio peties, abiejų alkūnių, abiejų kelių, krūtinės ląstos srityse, kairiųjų VII-VIII-IX šonkaulių lūžiai galėjo susidaryti ir griuvinėjant. Pateiktuose medicinos dokumentuose neaprašyti požymiai rodantis, kad sužalojimai galėjo susidaryti ne griuvinėjant. Kova ir savigyna yra teisinės sąvokos ir nėra teismo medicinos gydytojo kompetencijos ribose. L. K. kūne konstatuotas odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, kaktoje, poodinės kraujosruvos nosyje, kaktoje, dešinio peties, abiejų alkūnių, abiejų kelių, krūtinės ląstos srityse, kairiųjų VII-VIII-IX šonkaulių lūžiai padaryti mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais. L. K. kūne konstatuotas odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, kaktoje, poodinės kraujosruvos nosyje, kaktoje, dešinio peties, abiejų alkūnių, abiejų kelių, krūtinės ląstos srityse, kairiųjų VII-VIII-IX šonkaulių lūžiai padaryti kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais. Specifiniai žalojančių daiktų požymiai medicinos dokumentuose neaprašyti. L. K. kūne konstatuotas odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, kaktoje, poodinės kraujosruvos nosyje, kaktoje, dešinio peties, abiejų alkūnių, abiejų kelių, krūtinės ląstos srityse, kairiųjų VII-VIII-IX šonkaulių lūžiai padaryti kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais. Specifiniai žalojančių daiktų požymiai medicinos dokumentuose neaprašyti. L. K. kūne konstatuotas odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, kaktoje, poodinės kraujosruvos nosyje, kaktoje, dešinio peties, abiejų alkūnių, abiejų kelių, krūtinės ląstos srityse, kairiųjų VII-VIII-IX šonkaulių lūžiai galėjo susidaryti ir griuvinėjant. Pateiktuose medicinos dokumentuose neaprašyti požymiai rodantis, kad sužalojimai galėjo susidaryti ne griuvinėjant. Sužalojimų lokalizacija kūne, nenurodo kokioje padėtyje buvo nukentėjusioji sužalojimų padarymo metu. L. K. kūne konstatuotas odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, kaktoje, poodinės kraujosruvos nosyje, kaktoje, dešinio peties, abiejų alkūnių, abiejų kelių, krūtinės ląstos srityse, kairiųjų VII-VIII-IX šonkaulių lūžiai gulėjo susidaryti ir griuvinėjant. Pateiktuose medicinos dokumentuose neaprašyti požymiai rodantis, kad sužalojimai galėjo susidaryti ne griuvinėjant.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tarnybiniame pranešime dėl vaizdo įrašu iš kūno kamerų pateikimo ikiteisminiame tyrime nurodyta, kad iš duomenų saugyklos yra ištraukti ir įkelti į IBPS vaizdo įrašai iš reagavusių pareigūnų mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės, tvirtinamos prie uniformos – kūno kameros.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „SAMSUNG“, kuriame yra nuotrauka, kurioje nufotografuotas L. K. veidas su sumušimo požymiais.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai iš pareigūnų kūno kamerų.

Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2024 m. vasario 16 d. 17.29 val. T. Š. nustatytas 1,59 promilių girtumas.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo T. Š. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis T. Š. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. vasario 15 d. vakare su sugyventine L. K. pradėjo gerti viskį. Abu išgėrė butelį 0,7 l talpos viskio. Geriant viskį, jau 2024 m. vasario 16 d. naktį tarp jo ir sugyventinės L. K. kilo žodinis konfliktas, nes ji jam nesakė kur ir su kuo buvo susitikusi. Jis L. K. pasakė, jog ji nurimtų arba jis išeis. L. K. nenurimo, todėl jis supykęs, kiek pamena kairės rankos delnu sudavė 2-3 smūgius L. K. į kairį skruostą. Kiek tiksliai smūgių kaire ranka ir į kurią veido pusę sudavė sugyventinei L. K. jis tiksliai nurodyti negali, nes to tiksliai neprisimena dėl buvusio girtumo ir kilusio pykčio. Jis sugyventinei L. K. pasakė, kad ji eitų miegoti atskirai ir pats nuėjo miegoti. 2024 m. vasario 16 d. ryte pabudęs pamatė, kad matėsi mėlynės ant sugyventinės L. K. veido, tiek dešinėje, tiek kairėje pusėje. Jis sugyventinės L. K. atsiprašė, ji atsiprašė jo, jie pradėjo bendrauti, jis išėjo pasivaikščioti su šuniu, o po to su savo mama išvažiavo į parduotuvę. Po to jam grįžus į namus, jie su L. K. vėl pradėjo gerti viskį. Praėjus gal pusvalandžiui laiko pas juos į namus atvyko policijos pareigūnai ir jis buvo pristatytas į areštinę. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiosios L. K., liudytojo T. O. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, tarnybinis pranešimas, apžiūros protokolai, specialisto išvada bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamojo T. Š. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu T. Š. pareiškė, kad pritaria tokiam prokurorės sprendimui, sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu. Nukentėjusiajai apie baudžiamojo proceso pabaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta.

IV. Dėl skirtinos bausmės

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas prieš šeimos narį – sugyventinę). Be to, teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį T. Š. – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, teistas, administracine tvarka baustas, dirbantis.

Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – areštą. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 90 parų arešto bausmė šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis T. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka nuo 2024 m. vasario 16 d. 13.35 val. iki 2024 m. vasario 17 d. 14.40 val. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

V. Kiti klausimai

T. Š. skirtinos prokurorės siūlomos galinčios padėti geriau įgyvendinti bausmės paskirtį baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kadangi nusikalstamą veiką jis padarė prieš šeimos narį – sugyventinę, bei įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

T. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 90 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. Š. galutinę bausmę – 60 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti T. Š. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. vasario 16 d. 13.35 val. iki 2024 m. vasario 17 d. 14.40 val., dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant dviem arešto paroms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio T. Š. sulaikymo vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, skirti T. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL (750 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (gavėjo kodas 188604955) banko sąskaitą Nr. LT14 4040 0636 1000 0390, esančią banke Luminor Bank AS (mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę, asmens kodą).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti T. Š. per 9 mėnesius nuo arešto bausmės atlikimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

T. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai.

2. Ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.

3. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (telefonas (8 37) 452 371, elektroninio pašto adresas info@kaunoti.lt).

4. Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, laisvės atėmimo vietų įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.