Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Rūtos Navasaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

J. M. (J. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.), 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. 2023 m. kovo 11 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, įgijo N. M. (N. M.) vardu išduotą „Swedbank“, AB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią nuo to momento neteisėtai laikė.

Šiais savo veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat J. M. 2023 m. kovo 11 d. 01.55 val. „Swedbank“, AB bankui priklausančiame bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai atliko finansinę operaciją su svetima N. M. vardu išduota „Swedbank“, AB banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), iš N. M. „Swedbank“, AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išgrynino 800 Eur, po ko, 2023 m. kovo 11 d. 01.56 val., neteisėtai atliko finansinę operaciją su svetima N. M. vardu išduota „Swedbank“, AB banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), iš N. M. „Swedbank“, AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išgrynino 200 Eur, tokiu būdu neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę.

Šiais savo veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat J. M. 2023 m. kovo 11 d. 01.55 val. „Swedbank“, AB bankui priklausančiame bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai atlikęs finansinę operaciją su svetima nukentėjusiojo N. M. vardu išduota „Swedbank“, AB banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), iš N. M. „Swedbank“, AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išgryninęs 800 Eur, po ko, 2023 m. kovo 11 d. 01.56 val. išgryninęs 200 Eur, tokiu būdu savo naudai įgijo nukentėjusiajam N. M. priklausantį 1000 Eur vertės turtą.

Šiais savo veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis J. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. kovo mėn., datos tiksliai neprisimena, tai buvo nakties metas, jis savo automobiliu „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo prie parduotuvės „IKI“, esančios (duomenys neskelbtini). Jis norėjo bankomate nusiimti pinigų nuo savo mokėjimo kortelės. Ką būtent tą naktį veikė (duomenys neskelbtini) – nepamena, galimai norėjo nuvykti į naktinį klubą. Atvažiavęs prie nurodytos parduotuvės, priėjo prie „Swedbank“, AB bankomato ir rado ant žemės gulinčią svetimą „Swedbank“, AB mokėjimo kortelę. Kieno vardu buvo išduota ta mokėjimo kortelė – jis neprisimena, neatkreipė dėmesio. Pakėlė nurodytą kortelę ir pamatė, kad prie jos priklijuotas lipdukas su užrašytais keturiais skaičiais. Kokie tai buvo skaičiai – nepamena, bet suprato, kad tai gali būti mokėjimo kortelės PIN kodas, todėl jam kilo mintis pasinaudoti nurodyta kortele. Jis įdėjo kortelę į bankomatą ir suvedė ant priklijuoto lapuko surašytus skaičius. Tai tikrai buvo kortelės PIN kodas. Pamatė sąskaitos likutį ekrane, ten buvo apie 1000 Eur. Jis nusprendė pinigus nuimti. Bankomatas neleido iš karto nuimti 1000 Eur, todėl nuėmė pinigus dalimis, t. y. iš pradžių 800 Eur, po to 200 Eur. Paėmęs pinigus, banko kortelę iš karto išmetė į šalia esančią šiukšliadėžę. Dėl savo veiksmų labai gailisi, suprato, kad atliko neteisėtus veiksmus. Nori atlyginti padarytą žalą kortelės ir pinigų savininkui, jo atsiprašyti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas <...> neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių <...>.

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių <...>.

Be J. M. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.), 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – nukentėjusiojo N. M. parodymais, 2023 m. kovo 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, 2023 m. balandžio 12 d. kitų objektų apžiūros protokolu ir kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad J. M. 2023 m. kovo 11 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, įgijo N. M. vardu išduotą „Swedbank“, AB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią nuo to momento neteisėtai laikė. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 214 straipsnio 1 dalį. Taip pat J. M. 2023 m. kovo 11 d. 01.55 val. „Swedbank“, AB bankui priklausančiame bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai atliko finansinę operaciją su svetima N. M. vardu išduota „Swedbank“, AB banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), iš N. M. „Swedbank“, AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išgrynino 800 Eur, po ko, 2023 m. kovo 11 d. 01.56 val. neteisėtai su ta pačia mokėjimo kortele atliko antrą finansinę operaciją, iš minėtos N. M. banko sąskaitos išgrynino 200 Eur, tokiu būdu neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 215 straipsnio 1 dalį. Taip pat J. M. 2023 m. kovo 11 d. 01.55 val. „Swedbank“, AB bankui priklausančiame bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai atlikęs finansinę operaciją su svetima nukentėjusiojo N. M. vardu išduota „Swedbank“, AB banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), nuo N. M. „Swedbank“, AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išgryninęs 800 Eur, po ko, 2023 m. kovo 11 d. 01.56 val. išgryninęs 200 Eur, tokiu būdu savo naudai įgijo nukentėjusiajam N. M. priklausantį 1000 Eur vertės turtą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.).

Paskelbus J. M. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka, prašo leisti sumokėti baudą per šešis mėnesius.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, kad procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas bausmę J. M., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 182 straipsnio 1 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 214 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Skiriant bausmę J. M. atsižvelgtina į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams ir du baigti apysunkiai nusikaltimai finansų sistemai, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į tai, kad yra nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Skirdamas bausmes teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį J. M. – neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis, (duomenys neskelbtini), byloje nėra duomenų, kad turėtų priklausomybių nuo alkoholio ir narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijose numatytas ir prokurorės siūlomas bausmes – baudas, jų dydžius nustatant artimus ir lygius minimaliems, numatytiems už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktai).

J. M. skirtinos bausmės už BK 182 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) ir 215 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymą bendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę (BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalys, 5 dalies 1 punktas). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, J. M. skirtinos bausmės (subendrinta apėmimo būdu ir atskira už BK 214 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą) bendrintinos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant minimalią dalį švelnesnės bausmės.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis J. M. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti J. M. (J. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.), ir paskirti jam 50 MGL, t. y. 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų), dydžio baudą.

Pripažinti J. M. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 100 MGL, t. y. 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų), dydžio baudą.

Pripažinti J. M. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 101 MGL, t. y. 5050 Eur (penkių tūkstančių penkiasdešimties eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) ir 215 straipsnio 1 dalį subendrinti bausmių apėmimo būdu, o šią subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, ir paskirti J. M. subendrintą bausmę – 201 MGL, t. y. 10050 Eur (dešimties tūkstančių penkiasdešimties eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. M. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – 134 MGL, t. y. 6700 Eur (šešių tūkstančių septynių šimtų eurų), dydžio baudą.

J. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, šią kardomąją priemonę panaikinti.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – dvylika mėnesių – nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už (būtina nurodyto bylos numerį)“, įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

3. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.