Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y.:

A. S. 2020-10-30 apie 00.45 val. viešoje vietoje, garažų masyve adresu Šilutės pl. 100, Klaipėdoje priėjęs prie automobilyje ,, (duomenys neskelbtini) " valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdinčio J. T., matant kitiems automobilyje sėdintiems asmenims, įrėmė J. T. į smilkinį pneumatinį pistoletą“BERSA THUNDER 9 PRO”, kuris nėra šaunamasis ginklas ir liepė dingti iš teritorijos, po ko, J. T. mėginant nuvažiuoti, A. S. pradėjo šaudyti į nuvažiuojantį automobilį ir tokiu būdu apgadino J. T. priklausančio automobilio galinį stiklą, kairės pusės galinio gabarito žibintą, bagažinės dangtį. Tokiu būdu A. S. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir nurodė, kad įvykio dieną, apie 01.00 val. nakties, jis su drauge K., atvyko patikrinti jam priklausančio garažo, kadangi prieš kelias dienas ten buvo įvykdytos vagystės. Atvykęs prie garažo, kur buvo pastatyti du jam priklausantys automobiliai, greta jų, pamatė stovintį „(duomenys neskelbtini)“ markės automobilį. Privažiavęs prie jo, savo automobiliu užstatė šį iš galo ir pats išlipęs nuėjo prie „(duomenys neskelbtini)“ automobilio. Priėjęs pamatė jame sėdintį vieną vaikiną, kaip dabar žino, tai buvo J. T., kurio paklausė ką veikia prie jo garažo. J. T. atsakė, kad atvyko pas savo draugą, kuriam priklauso vienas iš garažų. Paprašius pasakyti pas kokį draugą atvyko, kadangi visus, kam priklauso garažai pažįsta, šis atsisakė nurodyti, pradėjo keiktis, ko pasėkoje, tarp jų kilo konfliktas. Tuomet liepė J. T. išvažiuoti ir daugiau nesirodyti, pasakė jam, kad įsiminė jo automobilio numerius ir jei dar kartą pamatys prie jo garažo kils problemų, tuo metu rankoje ginklo neturėjo ir J. T. į smilkinį nebuvo įrėmęs. Tuo pat metu, dar buvo ir kitas automobilis, kuris jam sukėlė įtarimų, jog atliekamas nusikaltimas, kadangi to automobilio langai buvo išdaužyti. Tuo metu, kai kalbėjo su J. T., matė, kaip tas automobilis nuvažiavo. Kai jis patraukė savo automobilį, J. T. nuvažiavo paskui tą kitą automobilį iki garažų masyvo galo, maždaug už 50-100 metrų. Tuo metu, jis pasiėmęs raktus, nuėjo patikrinti savo garažo. Atsirakinęs pamatė, kad yra nukirpti laidai. Netrukus pamatė grįžtantį „(duomenys neskelbtini)“ automobilį ir suprato, kad bus problemų todėl pasiėmė ginklą. Pamatė, kad automobilyje tuo metu sėdėjo 3-4 asmenys, J. T. buvo vairuotojo vietoje. Kai pamatė, kad darosi automobilio durelės, suprato, kad automobilyje sėdėję asmenys ruošiasi išlipti ir jį užpulti, todėl siekdamas apsiginti pradėjo šaudyti, net nežiūrėdamas į kur. Iššovė gal 6-7 šūvius. Jam šaudant automobilis pradėjo šalintis tolyn, o jis ėmė juos vytis. Visą šį laiką su juo buvo draugė K., kuri viską matė. Taip pat, nurodė, kad tuo metu, kai buvo priėjęs prie „(duomenys neskelbtini)“ automobilio ir kalbėjosi su J. T., šis jį pastūmė ir įvyko susistumdymas. Kodėl nukentėjusysis pirmasis iškvietė policiją, o ne jis, negalėjo paaiškinti. Į policiją dėl bandymo apvogti jo garažą nesikreipė. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.

Nukentėjusysis J. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną, jis, kartu su draugais, dviem automobiliais atvažiavo į garažų masyvą. Jo vairuojamame automobilyje sėdėjo T. S., A. K. ir K., o kitame automobilyje važiavo D. P. ir J. B.. Į garažus jie atvažiavo pas draugą A. M., kurio garažas, kaip suprato, yra gal per penkis garažus nuo kaltinamojo. A. M. nuolat būna savo garaže, kur tvarko savo automobilį, tačiau tą kartą atvykę jo nerado, garažas buvo užrakintas. D. P. su J. B. neradę draugo iškart išvažiavo. Jau norėjo išvažiuoti ir jis, kai tuo metu, pamatė prie jų artėjantį „(duomenys neskelbtini)“ markės automobilį. Šiam privažiavus, iš jo išlipo kaltinamasis ir iškart pradėjo grasinti, įrėmė jam ginklą į smilkinį ir klausė, ko atvažiavo. Atsakė, kad pas draugą, tačiau kaltinamajam prašant nurodyti pas kokį draugą – atsisakė. Su kaltinamuoju nekonfliktavo, gal pasakė kažką tokio kaip „nesvaik“ ir nebuvo jokio susistumdymo. Kaltinamasis su ginklu įrėmęs jam į smilkinį stipriai nustūmė jo galvą ir nuėjo. Tuomet jis norėjo išvažiuoti iš garažų masyvo. Išvažiuodamas ir važiuodamas pro kaltinamojo garažą, važiavo lėtai, net nestabtelėjo, išlipti nebandė, kai staiga kaltinamasis pradėjo šaudyti į jo automobilį, todėl padidino važiavimo greitį. Jau išvažiuodamas iš garažų masyvo, po apšaudymo, stabtelėjo ir pamatė, kad jo automobilio galinis stiklas sutrupėjo. Tada kaltinamasis privažiavo prie jo ir pamatęs, kad jis kalba telefonu, nuvažiavo. Po įvykio, kaltinamasis jam rašė siūlydamas susitikti. Sakė, reikia pakalbėti, tačiau nesutikus, parašė, kad atsiimtų savo „nesąmonę“, kad pasitarė su advokatu ir jis yra teisus. Apšaudymo metu, patyrė didelį stresą bei turtinę žalą dėl apgadinto automobilio, į kurį kaltinamasis paleido gal penkias kulkas.

Liudytoja K. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis nėra jos artimas giminaitis ar šeimos narys. Su juo ji bendravo anksčiau tris metus su didelėmis pertraukomis. Šiuo metu jie išvis nebendrauja, nukentėjusiojo nepažįsta. Įvykio dieną, ji, su A. atvažiavo prie garažų, nes jam reikėjo kažką pažiūrėti. Kaip jau A. jai pasakojo po įvykio, kad ten buvo įvykusios kelios vagystės todėl norėjo patikrinti. Ji automobilyje sėdėjo keleivio vietoje. Atvažiavus į garažus pamatė, kad ten stovi du automobiliai, iš kurių vienas iškart nuvažiavo jiems privažiavus. A. išlipo iš automobilio ir nuėjo prie likusio automobilio pasikalbėti. A. nuėjo į savo garažą, įjungė jame šviesą, pasiėmė ginklą. Iš kito automobilio niekas nebuvo išlipę, jokio konflikto tarp A. ir kitame automobilyje sėdėjusių asmenų negirdėjo. Kaip suprato joks pavojus nei jai, nei A. tuo metu negrėsė. Minėtas automobilis nuvažiavo ir apsisuko, lėtai pravažiuojant pro juos, A. pradėjo į automobilį šaudyti. Ar jis buvo nusitaikęs, ar ne, nematė, buvo labai išsigandusi, bet mano, kad A. nebuvo pagrindo šaudyti. Nukentėjusiojo automobilyje sėdėjo vaikinas ir dvi merginos gale. Nematė, kad asmenys iš kito automobilio ką nors imtų ir neštų. Išvažiuojant iš garažų masyvo, matė tą patį automobilį ir kaip jame sėdintis vaikinas kalba telefonu, tada A. paskambino į policiją. Parvežė ją prie „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro esančių namų. Po įvykio, A. norėjo, kad ji pasikalbėtų su jo advokatu, tačiau nesutiko, su A. išvis nebebendrauja. Ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai buvo tikslesni.

Liudytojas T. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis nėra jo artimas giminaitis ar šeimos narys ir jo nepažįsta. Nukentėjusysis yra jo draugas. Įvykio vakarą jis, kartu su draugais, viename automobilyje jis, J. T. ir dar dviem draugėmis, kitame automobilyje D. su J., atvažiavo į garažus pažiūrėti ar dirba jų draugas. K. D. su Justu išvažiavo, prie jų privažiavo kaltinamasis ir pradėjo klausinėti ką jie čia veikia, J. ramiai jam atsakė, kad jie atvyko pas draugą, nebuvo jokio konflikto, o kaltinamasis ėmė juos kaltinti, kad jie atvyko vogti mašinų. Netrukus kaltinamasis išsitraukė ginklą ir įrėmė jį J. į galvą ir pradėjo grasinti. Tuomet, jie nuvažiavo į priekį, apsisuko ir išvažiavo. Bei iškart iškvietė policiją, kiti draugai jau buvo išvažiavę. Jis sėdėjo šalia J. keleivio vietoje ir viską gerai matė.

Liudytojas D. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis nėra jo artimas giminaitis ar šeimos narys, jo draugas yra nukentėjusysis. Įvykio vakarą, su keliais draugais, tarp jų ir J., susitarė susitikti pasišnekučiuoti. Susitarė būti automobiliuose, nes buvo paskelbtas dar karantinas. Susitikę, sėdėdami automobiliuose, atsidarę automobilių langus, per juos visi nutarė nuvažiuoti pas draugą A., į jo garažą. Iš automobilių nei vienas išlipę nebuvo. Nuvažiavę ten, pamatė, kad garažas yra tuščias, todėl nusprendė pakeisti lokaciją ir nuvažiuoti kitur. Jis su J. B. išvažiavo, o J. su draugu ir dviem merginomis, su kita mašina, pasiliko garažuose. Jie pirmi išvažiavę, kai sustojo prie šviesoforo, pamatė, kad J. nevažiuoja iš paskos. Jie paskambino J., paklausti kur jie yra, o šis atsakė, kad sušaudė jo automobilio stiklą. Nieko nesuprato, J. pasakė, kad neturi laiko kalbėti ir pasakė jiems grįžti atgal. Pakalbėjus su J. telefonu, su draugu nutarė grįžti atgal ir pažiūrėti kas nutiko. Važiuojant nusprendė paskambinti dar J. paklausti kas nutiko, nes ilgai važiavo. Paskambinus, J. pasakė, kad iškvietė policiją ir laukia įvykio vietoje, o kaltinamasis pasišalino. Paklausė su kokia mašina jis buvo, J. atsakė, kad su sidabrine. Tuomet, pastebėjo minėtą automobilį važiuojantį link garažų ir pradėjo ją sekti, ši paspaudė gazą. Iškart paskambino 112. Važiavo Jūrininkų prospektu, po to į Mogiliovo gatvę, tada Vingio gatve, tada link „Bigo“ degalinės ir po to perdavė informaciją policijai ir visas veiksmas paliko degalinėje. Policija pradėjo aiškintis viską. Pačiam įvykio sūkury nebuvo. Pats vairuoja „(duomenys neskelbtini)“ , J. buvo su „(duomenys neskelbtini) ‘‘.

Liudytoja A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis nėra jos artimas giminaitis ar šeimos narys, jo nepažįsta, su nukentėjusiuoju yra draugai. Įvykio vakarą ji laiką leido su draugais J., T. ir K.. Nusprendė nuvažiuoti pas draugą A., į jo garažą, tačiau nežinojo, ar jis ten bus, todėl sustojo, laukė dar dviejų draugų. Prie jų iš galo, privažiavo kaltinamasis su „(duomenys neskelbtini)“ markės automobiliu, jie tuo metu sėdėjo automobilyje. Kaltinamasis išlipęs iš automobilio, priėjo prie J. automobilio lango ir pradėjo juos kaltinti, kad jie vagia jo automobilių dalis, kilo konfliktas, nors J. kalbėjo ramiai, į kaltinamojo išsakytus kaltinimus nieko nesakė. Nepamena dėl ko daugiau konfliktavo ir ką kalbėjo, tik tai, kad kaltinamasis kaltino juos vagiant. J. kaltinamajam pasakė, kad nieko nedaro, atvyko prie garažo, tada kaltinamasis ištraukė ginklą ir pridėjo J. prie galvos, susiginčijo. Ji su K. sėdėjo automobilio gale ir sakė važiuoti iš ten, nes buvo baisu. P. J. iškart apsisuko ir iš ten išvažiavo. Išvažiuojant, nebuvo nei sustoję, nei išlipę iš automobilio, kai prie pagrindinės gatvės kaltinamasis, neaišku dėl kokių priežasčių, pradėjo šaudyti į automobilį. Sušaudė automobilio galinį stiklą. Tuo metu ji su K. pasilenkė, nei viena nenukentėjo, tik išsigando. Kaltinamasis pravažiavo pro jų automobilio šoną. Kažkuris iš jų, nepamena kuris, paskambino kitame automobilyje buvusiems draugams, papasakojo kas nutiko ir pasakė sekti kaltinamojo automobilį. J. paskambino policijai. Kai atvažiavo prie degalinės, draugai jau ten buvo. Ji sėdėjo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ gale, už vairuotojo. D. ir J. važiavo su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“. Kai viskas vyko, buvo tamsus paros metas, bet aiškiai matė, kad kaltinamasis buvo pridėjęs ginklą prie J. galvos. Jokio susistumdymo nebuvo, J. net nebuvo išlipęs iš automobilio.

Iš automobilio (duomenys neskelbtini) v.n. (duomenys neskelbtini) apžiūros matyti, kad užfiksuoti automobilio sugadinimai, šautinės žymės. (t. 1, b.l. 3, 12-16 ).

Iš automobilio M. B., v.n. (duomenys neskelbtini), vairuojamo A. S. bei paties A. S. asmens apžiūros, matyti, kad automobilio durelėse buvo rastas pneumatinis pistoletas “BERSA THUNDER 9 PRO”, su vienu šratu. A. S. striukės kišenėje rastas dujų balionėlis ,,ASG“. ( t. 1, b.l. 62 ).

Iš specialisto išvados Nr. IBPS-V-2727244-20, matyti, kad tirti pateiktas pistoletas rastas ir paimtas adresu (duomenys neskelbtini) 2020-10-30 pas A. S. yra pramoninės gamybos 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinis pistoletas “BERSA THUNDER 9 PRO”, numeris 19M63657, skirtas šaudyti 4,5 mm (.177) kalibro šratais. Pistoletas yra D kategorijos nešaunamasis ginklas. Jis šaudymui tinkamas. Tirti pateikti suspaustų dujų balionėlis ir vienas šratas nėra šaudmenys. (t. 1, b.l. 73-76).

Iš bendrojo pagalbos centro pateiktų garso įrašų ir jų apžiūros protokolo, matyti, kad užfiksuoti J. T. ir A. S. pranešimai, iš kurių matyti, kad J. T. paskambinęs nurodė aplinkybes, kurias vėliau nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. A. S. BPC pranešime nurodė, jog pagavo asmenis bandant apvogti jo automobilį, kad asmenys iš karto jį puolė, jis spruko atgal į savo automobilį, o pastarieji mėgino užstatyti savo automobiliu jam kelią, todėl jis gindamasis pradėjo šaudyti. (t. 1, b.l. 96-99)

Iš vaizdo įrašo gauto iš UAB ,,Just.tv" (prie degalinės ,,Circle“, kur buvo sulaikytas A. S., ir šio įrašo apžiūros protokolo matyti, kad įraše užfiksuota kaip A. S. policijos pareigūnams nurodė, kad susigrūmė su vaikinais iš (duomenys neskelbtini) automobilio, kad jie puolė jį ir tuomet jis nubėgęs į savo automobilį pasėmė šautuvą ir ar kelis kartus iššovė. Nukentėjusysis J. T. pareigūnams nurodė, kad jam sėdint savo automobilyje A. S. įrėmė jam į smilkinį pistoletą, liepdamas pasišalinti iš garažų teritorijos ir jam išvažiuojant A. S. šovė kelis kartus į jo automobilį. (t. 1, b.l. 105).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Nors kaltinamasis A. S. savo kaltės visiškai nepripažino, nurodė, kad jis šaudė dėl savigynos, siekdamas apsaugoti save nuo nukentėjusiojo ir su juo buvusių asmenų užpuolimo, bei bandydamas apsaugoti jam priklausantį turtą, kurį, anot jo, nukentėjusysis norėjo pavogti, tačiau išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. S. 2020-10-30 apie 00.45 val. viešoje vietoje, garažų masyve adresu Šilutės pl. 100, Klaipėdoje priėjęs prie automobilyje ,, (duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdinčio J. T., matant kitiems automobilyje sėdintiems asmenims, įrėmė J. T. į smilkinį pneumatinį pistoletą „BERSA THUNDER 9 PRO”, kuris nėra šaunamasis ginklas ir liepė dingti iš teritorijos, po ko, J. T. mėginant nuvažiuoti, A. S. pradėjo šaudyti į nuvažiuojantį automobilį ir tokiu būdu apgadino J. T. priklausančio automobilio galinį stiklą, kairės pusės galinio gabarito žibintą, bagažinės dangtį. Tokiu būdu A. S. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Pagal teismų praktiką visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.).

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino, nurodė, jog nukentėjusysis su kitais, kartu buvusiais asmenimis, norėjo apiplėšti jo garažą, išrinkti ir pavogti jo automobilių dalis. Teigė, kad ginklu grasino ir juo šaudė, nes išsigando, kad nukentėjusysis su kartu buvusiais asmenimis žada jį pulti, taigi šaudė dėl savigynos, realiai jausdamas pavojų savo sveikatai ir gyvybei. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamųjų posėdžių metu apklaustų liudytojų K. G., T. S., D. P., A. K. parodymai paneigė kaltinamojo parodymus, kuriais jis parodė, kad buvo susigrūmęs su nukentėjusiuoju, kad nukentėjusysis su kitais kartu buvusiais asmenimis lipo iš automobilio, kas įtakojo jo išgąstį ir todėl jis apšaudė nukentėjusiojo automobilį. Kad A. S. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką patvirtina liudytojų K. G. ir A. K. parodymai, kuriais parodė, kad kaltinamojo elgesys prieš nukentėjusįjį sukėlė jiems visiems išgąstį dėl jų ir aplinkinių gyvybių. Su kaltinamuoju viso įvykio metu buvusi K. G. teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja, parodė, kad niekas iš nukentėjusiojo automobilio išlipę nebuvo, grumtynių su kaltinamuoju nevyko ir, jos manymu, kaltinamasis be jokio pagrindo šaudė į nukentėjusiojo automobilį, nes nei jai, nei kaltinamajam joks pavojus negrėsė. Taip pat nurodė nemačiusi, kad kuris nors imtų ir neštų ką nors iš kaltinamajam priklausančio garažo, kas paneigia kaltinamojo išsakytą versiją dėl įvykdytos vagystės. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis pats priėjo prie jo vairuojamo automobilio ir pradėjo jam grasinti, įrėmė ginklą į smilkinį, šiais savo veiksmais sukeldamas didelį išgąstį ir realią grėsmę jo sveikatai ir gyvybei. Nukentėjusysis parodė, kad jis su kaltinamuoju kalbėjo ramiu tonu, konflikto nenorėjo ir po šio grasinimų, apsisuko ir išvažiavo iš garažų teritorijos, siekdamas išvengti tolimesnių nesutarimų, tačiau kaltinamasis šiam jau išvažiuojant, prie pagrindinio kelio, pasivijo ir pradėjo šaudyti į jo automobilį, tuo sukeldamas išgąstį ir realiai sugadindamas nukentėjusiojo turtą – automobilį. Nukentėjusiojo parodymus, patvirtina teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai. Tiek iš kaltinamojo, tiek iš nukentėjusiojo, tiek iš liudytojų K. G., A. K. duotų parodymų teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad kaltinamojo agresyvių ir nusikalstamų veiksmų niekaip neįtakojo nukentėjusiojo elgesys. Pabrėžtina, kad kaltinamasis ėmė šaudyti, jau nukentėjusiajam išvažiuojant iš garažų teritorijos, automobiliui net nestabtelėjus, kas paneigia kaltinamojo parodymus, kad jis pradėjo šaudyti dėl savigynos, nes pamatęs, kad darosi automobilio durelės, suprato, kad automobilyje sėdėję asmenys ruošiasi išlipti ir jį užpulti. Tokius kaltinamojo parodymus paneigia tiek nukentėjusiojo, tiek visų liudytojų duoti parodymai apie tai, kad J. T. nuvažiavus iki keliuko galo ir apsisukus bei grįžtant atgal, kad išvažiuoti iš garažų masyvo, pravažiuojant pro kaltinamąjį, automobilio J. T. nestabdė ir neketino išlipti. Iš kaltinamojo veiksmų ir išsakytų grasinimų įvykio metu, darytina pagrįsta išvada, kad būtent nukentėjusysis, o ne kaltinamasis jautė realų pavojų savo sveikatai ir gyvybei, todėl kaltinamojo veiksmai teismo nepripažinti gynybiniais. BK 28 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Šiuo atveju, kaltinamasis peržengdamas būtinosios ginties ribas, kadangi nebuvo jokio realaus grasinimo ar pavojaus jo ar kartu buvusios draugės sveikatai, gyvybei bei turtui, jo šaudymas buvo atliekamas nukentėjusiajam išvažiuojant iš garažų teritorijos ir niekaip nesukeliant pavojaus kaltinamajam.

Byloje iš kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų matyti, kad asmenys nebuvo pažįstami, kad nukentėjusysis niekaip neprovokavo kaltinamojo, atvirkščiai kalbėjo ramiu tonu, nesileido į provokuojamą konfliktą. Iš bylos duomenų matyti, kad viešoje vietoje kaltinamasis elgėsi įžūliai, šaudė į nukentėjusiojo automobilį, ką matė tiek su nukentėjusiuoju, tiek pačiu kaltinamuoju buvusios liudytojos, tokiu savo elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, dėl šių veiksmų buvo apgadintas nukentėjusiojo vairuojamas automobilis „(duomenys neskelbtini), buvo kviečiama policija, t. y. kilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai - ne tik buvo apgadintas turtas, bet ir sutrikdytas kitų asmenų poilsis, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Be byloje esančių ir aukščiau aptartų kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, A. S. kaltė yra įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais rašytiniais įrodymais: 2021 m. spalio 30 d. Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką (t.1, b. l. 1-4); 2021 m. vasario 1 d. sąskaita (t. 1, b.l. 30-31), 2021 m. spalio 30 d. įvykio vietos protokolu (t. 1, b.l. 62-67), 2020 m. lapkričio 14 d. specialisto išvada (t. 1, b.l. 72-77), 2020 m. spalio 30 d. pranešimu (t. 1, b.l. 84-92), 2020 m. gruodžio 8 d. kitų objektų apžiūros protokolu (t. 1, b.l. 96-99), 2021 m. kovo 30 d. kitų objektų apžiūros protokolu (t. 1, 105-109), 2021 m. balandžio 28 d. kaltinamuoju aktu (b.l. 183-189). Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad kaltinamasis A. S. savo veiksmais sukėlė pavojingas pasekmes – aplinkiniai asmenys buvo nustebinti ir šokiruoti tokio jo elgesio, todėl neabejotinai buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis. Kaltinamojo A. S. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad esant viešosios tvarkos pažeidimui padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.).

Nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje A. S. padarė tiesiogine tyčia: jis turėjo suprasti, kad įžūliais smurtiniais veiksmais – šaudydamas į nukentėjusiojo J. T. automobilį, grasindamas jam įremiant ginklą į smilkinį – ne tik padaro turtinę ir moralinę žalą nukentėjusiajam, bet ir demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, numatyti jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir šių padarinių norėjo.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

A. S. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

A. S. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis anksčiau neteistas (t. 1, b.l. 146-149), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, (t.1, b. l. 133-134), nevedęs, 9 kartus baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų t. 1, (b. l. 137-144). Kaltinamasis A. S. neprisipažino padaręs nusikaltimą, nukentėjusiojo neatsiprašė, žalos neatlygino. Pažymėtina, kad A. S. 2015-01-12 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 284 straipsnyje padarymo. Nors nusikalstamą veiką padarė suėjus atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės laikotarpiui, tačiau darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamasis nepadarė išvadų bei yra linkęs į nusikaltimus nukreiptus prieš viešąją tvarką. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai tikslingiausiai ir veiksmingiausiai bus pasiekti A. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą jam paskyrus sankcijoje numatytą bausmę - laisvės apribojimą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės vidurkiui. Kadangi A. S. teisiamas pirmą kartą, yra nedirbantis, intensyvi priežiūra neskirtina. Siekiant padėti kaltinamajam A. S. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 6 dalimi, laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu jam skirtini įpareigojimai - dalyvauti elgesį keičiančiose programose, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, studijuoti ir būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus jei tai susiję su darbu ar mokslu.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą. (t. 1, b. l. 171-172).

Dėl civilinio ieškinio

Byloje yra pareikštas civilinio ieškovo J. T. civilinis ieškinys dėl 984.25 Eur turtinės žalos ir 400 neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 41). Nurodyta, kad A. S., 2020-10-30 apie 00.45 val. viešoje vietoje, garažų masyve adresu Šilutės pl. 100, Klaipėdoje priėjęs prie automobilyje ,, (duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdinčio J. T., matant kitiems automobilyje sėdintiems asmenims, įrėmė J. T. į smilkinį pneumatinį pistoletą „BERSA THUNDER 9 PRO”, kuris nėra šaunamasis ginklas ir liepė dingti iš teritorijos, po ko, J. T. mėginant nuvažiuoti, A. S. pradėjo šaudyti į nuvažiuojantį automobilį ir tokiu būdu apgadino J. T. priklausančio automobilio galinį stiklą, kairės pusės galinio gabarito žibintą, bagažinės dangtį, tuo padarydamas J. T. 984,25 Eur turtinę žalą. Dėl tokių A. S. veiksmų J. T. patyrė stiprius išgyvenimus, išgąstį dėl realaus pavojaus jo gyvybei, pradėjo bijoti žmonių, šiuos išgyvenimus vertina 400 Eur neturtine žala. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 109 straipsniu, prašo priteisti iš A. S. J. T. naudai 984.25 Eur turtinės žalos ir 400 neturtinės žalos atlyginimo, dėl atsakovo padarytos nusikalstamos veikos. Kaltinamasis su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutiko. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismui pateikti įrodymai pagrindžia ieškovui padarytą turtinę žalą. Be to, teismas sprendžia, kad dėl kaltinamojo veiksmų, kai jis įrėmė J. T. į smilkinį pneumatinį pistoletą „BERSA THUNDER 9 PRO”, ir liepė dingti iš teritorijos bei J. T. mėginant nuvažiuoti, A. S. pradėjo šaudyti į nuvažiuojantį automobilį – J. T. patyrė išgąstį dėl gręsiančio realaus pavojaus jo gyvybei, dėl ko jam pasireiškė nerimas, baimė. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis bei į tokio pobūdžio bylose susiformavusią teismų praktiką, į nukentėjusiojo J. T. prašomą priteisti sumą, spręstina, kad J. T. civilinis ieškinys yra logiškas ir pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai, nukentėjusiajam J. T. iš kaltinamojo A. S. priteistina 984,25 Eur turtinei ir 400,00 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Proceso išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas su dviem kompaktiniais diskais su vaizdo ir garso įrašais, pridėtas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - pneumatinis pistoletas ,,B. T. 9 pro“ Nr. 19M63657, dėtuvė, vienas šratas, kurie yra perduoti saugojimui į Klaipėdos AVPK daiktų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini į Turto valdymo ir ūkio departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - dujų balionėlis ,,ASG“, kuris yra perduotas saugojimui į Klaipėdos AVPK daiktų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas A. S..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba pradėti mokytis, studijuoti, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus jei tai susiję su darbu ar mokslu.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Nukentėjusiojo J. T. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo A. S. nukentėjusiojo J. T. naudai 984,25 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus ir 25 centus) turtinės žalos atlyginimo, ir 400,00 Eur (keturis šimtus eurų ir 00 centų) neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su dviem kompaktiniais diskais su vaizdo ir garso įrašais, pridėtą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - pneumatinį pistoletą ,,B. T. 9 pro“ Nr. 19M63657, dėtuvę, vieną šratą, kurie yra perduoti saugojimui į Klaipėdos AVPK daiktų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - dujų balionėlį ,,ASG“, kuris yra perduotas saugojimui į Klaipėdos AVPK daiktų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. S..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.