- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-22
- Bylos Nr.
- e2S-825-601/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16902-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Trečiasis asmuo
- VĮ „Registrų centras“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ dėl juridinio asmens buveinės išregistravimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
Ginčo esmė
Teisme 2017 m. rugpjūčio 31 d. priimtas ieškovės R. G. ieškinys atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ dėl juridinio asmens buveinės išregistravimo.
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašė – teismo sprendimu išregistruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinį asmenį (buveinę) iš ieškovei priklausančios asmeninės nuosavybės teise buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune. Prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 6 d. nutartimi nustatė ieškovei R. G. 7 (septynių) dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos pašalinti šioje nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. Išaiškino ieškovei, kad nustatytu terminu nepašalinus nurodytų trūkumų, ieškinys bus paliktas nenagrinėtu.
Teismas nurodė, kad galimai patenkinus ieškinio reikalavimus, ieškovės siekiamas teisinis rezultatas nebūtų pasiektas, kadangi Registro tvarkytojas negalėtų išregistruoti Ginčo juridinio asmens buveinės adreso, neįregistravęs kito adreso. Juridinių asmenų registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1292, numato privalomą išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, todėl ieškovė pirmiausia turėtų kreiptis į Juridinių asmenų registro tvarkytoją VĮ Registrų centrą su prašymu išregistruoti iš Registro juridinio asmens buveinę. Teismas pažymėjo, kad aiškinant sistemiškai viso Registro nuostatuose įtvirtinto teisinio reguliavimo kontekste matyti, kad pagal Registro 195 punktą: 1) juridinio asmens ar jo filialo ar atstovybės buveinė, kuri įregistruota kitam savininkui priklausančiose patalpose, iš šių patalpų gali būti išregistruota tų patalpų savininkui pateikus prašymą Registro tvarkytojui; 2) tokį prašymą Registro tvarkytojui gali pateikti tik patalpų, kuriose įregistruota juridinio asmens, kuriam šios patalpos nepriklauso, ar jo filialo ar atstovybės buveinė, savininkas (arba jo tinkamai įgaliotas asmuo); 3) patalpų, kuriose įregistruota kito juridinio asmens ar jo filialo ar atstovybės buveinė, savininkas (arba jo tinkamai įgaliotas asmuo) į Registro tvarkytoją su prašymu išregistruoti iš Registro tokio juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės buveinę turi teisę kreiptis tik tuo atveju, kai tokiam jo patalpose buveinę registravusiam juridiniam asmeniui įregistruotas juridinio asmens teisinis statusas „inicijuojamas likvidavimas“ arba „likviduojamas“. Kituose dviejuose Registro nuostatų XXIII skirsnio „Juridinio asmens, filialo ar atstovybės buveinės išregistravimas“ punktuose (196, 197 punktai) įtvirtintu teisiniu reguliavimu nustatyta, kokia tvarka Registro tvarkytojas turi nagrinėti 195 punkte nurodytais pagrindais pateiktą prašymą. Galimybė patalpų, kuriose įregistruota juridinio asmens, kuriam šios patalpos nepriklauso, ar jo filialo ar atstovybės buveinė, savininkui (arba jo tinkamai įgaliotam asmeniui) teikti prašymus Registro tvarkytojui kitais pagrindais, nei nustatytieji 195 punkte, Registro nuostatuose nenumatyta.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr.e2-1712-375/2018.
Atskirajame skunde nurodė, kad nutartis yra visiškai nepagrįsta, neteisėta ir turi būti panaikinta, nes teismo nurodyti įpareigojimai yra nelogiški ir neįmanomi įgyvendinti per 7 dienų terminą ir apskritai neįmanomi įgyvendinti. Atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ statusas nėra likviduojamas, todėl ieškovė neturi galimybės kreiptis dėl bendrovės buveinės išregistravimo ikiteismine tvarka. Tai buvo žinoma jau ieškinio pateikimo metu ir trečiojo asmens VĮ Registrų centras atsiliepime į ieškinį - 2017 m. rugsėjo 12 d. VĮ Registrų centras nurodo, kad nėra galimybės tenkinti tokį ieškovės ikiteismine tvarka prašymą, nes pagal galiojančias taisykles ji gali teikti prašymą tik jei juridinio asmens statusas su ženklu likviduojamas. Ieškovė prašo iš jos nuosavybės teise priklausančio būsto išregistruoti duomenis apie buveinę juridinio asmens, nes pasikeitė situacija ir buveinės juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ jos bute nėra. 2018 m. vasario 6 d. nutartimi teismas nustato trūkumus, kurių ieškovė negalės ištaisyti ir tai jau matyti iš teismo skundžiamos nutarties. Šia nutartimi, tik dėl teismo sudėties pasikeitimo, ieškovės teises atsisakoma ginti teisme, ieškovė verčiama atsisakyti savo pažeistų teisių į nuosavybės gynimą nuo ieškinio priėmimo praėjus daugiau nei pusei metų. Teismas pažeidė šalių teisių ir interesų pusiausvyros principus, nes atsisako ginti sąžiningo turto savininko teisę laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu. Ieškovė jokių privalomų tvarkų iki ieškinio pateikimo nepažeidė, o ieškinį teismas įstatymo nustatytais terminais ir tvarka priėmė, todėl ieškinys turi būti nagrinėjamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Ieškovė R. G., reikšdama ieškinį atsakovui „(duomenys neskelbtini)“, prašo – teismo sprendimu išregistruoti „(duomenys neskelbtini)“ juridinį asmenį iš ieškovei priklausančios asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas. Ieškinyje nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas. 2015 m. lapkričio 10 d. ieškovė R. G. davė sutikimą savo sutuoktiniui ir vieninteliam bendrovės akcininkui A. U. įregistruoti gyvenamajame bute, (duomenys neskelbtini), Kaunas, „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) buveinę. Ieškovei R. G. nutraukus šeimos santykius su A. U., bei vėliau nutraukus santuoką teismo sprendimu, jai nuosavybės teise priklausančiame bute liko registruota juridinio asmens buveinė - „(duomenys neskelbtini)“, nors įmonės faktinė buveinė yra adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas. Nurodė, kad į prašymus perregistruoti buveinės adresą juridinio asmens vadovas ir savininkas A. U. nereaguoja. Ieškovė R. G. su šio juridinio asmens veikla niekaip nėra susijusi, todėl priversta kreiptis į teismą dėl teisių gynimo, nes juridinio asmens registracija jai priklausančiame būste riboja jos teisę disponuoti, naudotis turtu, ji nesutinka, kad jos būste toliau būtų įregistruota juridinio asmens buveinė.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad Juridinio asmens duomenų įregistravimo, išregistravimo ir keitimo funkcijas atlieka VĮ Registrų centras, vadovaudamasis Juridinių asmenų registro nuostatomis (aktuali nuo 2016-01-01 galiojanti redakcija), kad savininkas turi teisę kreiptis į Registro tvarkytoją su prašymu išregistruoti iš Registro juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės buveinę, sprendė, kad tokio pobūdžio ginčams yra nustatyta išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Nustatė ieškovei 7 dienų terminą šiam trūkumui pašalinti, t. y. pateikti įrodymus, kad ieškovė pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.
Civilinio kodekso II knygos nuostatos, reglamentuoja juridinių asmenų teisinį statusą. Juridinio asmens buveinė bei jos adresas nustatomi ir keičiami to juridinio asmens atitinkamo organo sprendimu, t. y. sprendimą dėl juridinio asmens buveinės priima steigėjai (CK 2.49 straipsnio 4 dalis). Buveinė yra privalomas Juridinių asmenų registro duomuo (CK 2.66 straipsnis). Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Nuostatų 18.4 papunktyje. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad Registre privalo būti nurodyta juridinio asmens buveinė. Juridinių asmenų registro įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad Registras yra pagrindinis valstybės registras, jame registruojami juridiniai asmenys, kaupiami, saugomi ir tvarkomi su jais susiję duomenys bei dokumentai.
Juridinių asmenų registro nuostatose (195-197 p.) numatyta savininko galimybė kreiptis į Registro tvarkytoją su prašymu išregistruoti iš Registro juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės buveinę, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai negali būti vertinama kaip privaloma išankstinė tvarka, kurios neįgyvendinus – nebūtų galimas pažeistų teisių gynimas teismine tvarka. Šiose nuostatose numatyta tik viena savininko teisinių galimybių ginti savo pažeistas teises, savo pažeistas teises turto savininkai gali ginti ir kitais teisėtais būdais. Be to, pažymėtina, kad išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka turi būti konkrečiai ir aiškiai nustatyta įstatyme, t. y. aukščiausiųjų valstybės institucijų nustatyta tvarka priimtuose norminiuose teisės aktuose (o ne poįstatyminę teisinę galią turinčiuose teisės aktuose).
Juridinių asmenų registro nuostatų 195 punkte nustatyta, kad ,,Kai juridiniam asmeniui įregistruotas juridinio asmens teisinis statusas „inicijuojamas likvidavimas“, „likviduojamas“, „bankrutuojantis“ arba „bankrutavęs“, patalpų, kuriose įregistruota šio juridinio asmens ar jo filialo ar atstovybės buveinė, savininkas turi teisę kreiptis į Registro tvarkytoją su prašymu išregistruoti iš Registro juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės buveinę“. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad įmonė yra įgijusi ,,inicijuojamas likvidavimas“, „likviduojamas“ statusą, kas iš esmės reiškia, kad, jei ieškovė ir pasinaudotų nurodyta tvarka, VĮ Registrų centras galimai priimtų ieškovės prašymo netenkinantį sprendimą. Toks VĮ Registrų centro sprendimas laikytinas administraciniu aktu ir jo teisėtumo vertinimas būtų administracinio, o ne bendrosios kompetencijos teismo nagrinėjimo dalykas. Tai reiškia, kad ginčijama trūkumų šalinimo nutartimi teismas iš esmės nukreipė ieškovę ginti savo pažeistus interesus administracinių bylų teisenos tvarka, taip apribodamas galimybę ieškovei pažeistas teises ginti ieškovės pasirinktu būdu.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas bei Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų bei tikslų – teisminės gynybos prieinamumo principą, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, kuris mano, jog jo teises ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta LR Konstitucijos 30 str. 1 d. ir CPK 5 str. 1 d., yra įgyvendinama laikantis tam tikrų taisyklių. Įstatymų leidėjo valia asmenys savo civilinėmis teisėmis, tame tarpe ir teise į gynybą kuriuo nors iš įstatyme tiesiogiai įvardintu ar įstatymui neprieštaraujančiu civilinių teisių gynimo būdu, naudojasi ir disponuoja savo nuožiūra (CK 1.137 str. 1 d., 1.138 str.). Civilinio proceso įstatymo normomis įtvirtinti dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12 str., 13 str.) lemia, jog asmeniui, pasirinkusiam konkretų civilinių teisių gynimo būdą, privalu įrodyti jo reikalavimų faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju, iš ieškinio turinio aiškiai matyti, kad ieškovė R. G. materialinį reikalavimą reiškia civilinių teisių santykių subjektui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir siekia, kad būtų išregistruota įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinė iš jai nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Tai reiškia, kad ieškovės ieškinys yra civilinio teisinio pobūdžio, siekiant apginti pažeistas materialines teises. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokio pobūdžio ieškinys yra negatorinis, siekiant apginti teisių pažeidimą, nesusijusį su valdymo netekimu. Tokį savininko teisių gynimo būdą numato įstatymas (CK 4.98 str.). Reiškiant tokį ieškinį ieškovei privalu įrodyti du teisiškai reikšmingus faktus: jog ji yra buto savininkė, o tai patvirtinama rašytiniais įrodymais (CPK 178 str.), ir kad atsakovo bendrovės buveinės įregistravimas ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus (kas yra bylos iš esmės nagrinėjimo dalykas).
Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė turi teisę savo pažeistas teises ginti kreipdamasi į bendrosios kompetencijos teismą ir tokių pažeistų teisių gynimui ikiteisminė tvarka įstatyme nėra numatyta.
Esant aukščiau nurodytų aplinkybių visetui, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 6 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 6 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą Nr. e2-1712-375/2018 grąžintini pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.