Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimas

2022-05-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-904-1156/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-05-12
Bylos Nr.
A20.-904-1156/2022
Teisminio proceso Nr.
4-45-3-00110-2022-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Donata Šimkutė (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Benediktas Paulauskas
Kategorijos
Byla Nr. A20.-904-1156/2022
Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00110-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 21.8.7; 21.9.13 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 12 d.Švenčionys
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Donata Šimkutė,sekretoriaujant Rūtai Lazauskienei,

dalyvaujant skundą padavusiam užsieniečiui K. D. M., jo atstovui advokatui Benediktui Paulauskui,

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamento) atstovei Godai Palijanskaitei,

vertėjui Nomedai Gritėnaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu prisistačiusio K. D. M. skundą dėl Migracijos departamento 2022 m. sausio 7 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies, susijusios su užsieniečio apgyvendinimu nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Skundu prašoma panaikinti Migracijos departamento 2022 m. sausio 7 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl užsieniečio laikino apgyvendinimo ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Skunde nurodoma, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, jis bendradarbiauja su pareigūnais, teikia duomenis apie save, savo teisėmis naudojasi sąžiningai, nėra padaręs pažeidimų, dėl kurių būtų būtinybė jį sulaikyti, nebandė išvykti, pasislėpti, trukdyti ar kitaip vengti išsiuntimo proceso. Jo sulaikymas nėra būtina priemonė, siekiant užtikrinti sprendimo dėl asmens išsiuntimo į kilmės šalį priėmimą ir įvykdymą. Užsieniečiui taikant apgyvendinimą be judėjimo laisvės apribojimų būtų sudarytos sąlygos minimaliai judėti ir nepagrįstai per daug nesuvaržytų asmens laisvės, todėl prašo taikyti jam Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę.

Atsiliepimas

2. Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad skundžiamas Migracijos departamento sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis Įstatymo nuostatomis. Pabrėžiama, kad užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais. Nustačius Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje numatytas aplinkybes, rodančias, kad užsienietis gali pasislėpti, buvo priimtas sprendimas jį apgyvendinti laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, nes tuo metu dar nebuvo priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje. Užsienietis apskundė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą nesuteikti jam prieglobsčio, skundas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose dar nėra išnagrinėtas. Pažymima, kad užsienietis MIGRIS sistemoje buvo užregistruotas 2021 m. liepos 12 d., galutinis sprendimas dėl jo dar nebuvo priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalimi turėjo pareigą priimti sprendimą dėl jos įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento vertinimu, užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties.

3. Užsienietis ir jo atstovas prašė skundą tenkinti. Užsienietis nurodė, kad kertant sieną reikėjo perlipti per tvorą, todėl krepšio su visais jame buvusiais daiktais nebeturi. Visus dokumentus, kuriuos turėjo, išsiuntė elektroniniu paštu. Tarp siųstų dokumentų nebuvo paso nuotraukos. Jau 10 mėnesių sulaikytas, prašo panaikinti jam taikomus judėjimo suvaržymus, nori integruoti į visuomenę.

4. Migracijos departamento atstovė prašė skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

5. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas).

6. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja anksčiau minėtas Įstatymas. Šio Įstatymo nustatyta, kad užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota.

7. Byloje nustatyta, kad

7.1. 2021 m. liepos 4 d. neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu prisistatęs K. D. M., nurodė gimimo datą (duomenys neskelbtini) Su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Tai reiškia, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko jau esant paskelbtai ekstremaliajai situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

7.2. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikos. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 26 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nesuteikti užsieniečiui (pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos), išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką, uždraudė užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Nesutikdamas su priimtu Migracijos departamento sprendimu užsienietis pateikė skundą, kuris šiuo metu nagrinėjamas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose (atsiliepime į skundą nurodoma, kad teismo posėdis minėtoje byloje numatytas 2022 m. gegužės 25 d.). Todėl daroma išvada, kad galutinis sprendimas prieglobsčio byloje nėra priimtas (Įstatymo 2 straipsnio 6⁴ dalis) ir jis yra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 straipsnio 20 punkto prasme.

7.3. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimu tenkintas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medininkų užsieniečių registracijos centro teikimas ir (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu prisistačiusiam K. D. M. taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 3 mėnesiams, t. y. iki 2022 m. kovo 31 d., be ne ilgiau nei iki tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas užsieniečio prieglobsčio byloje. Sprendimas įsiteisėjo 2022 m. vasario 1 d.

7.4. Migracijos departamentas 2022 m. sausio 7 d. priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo nusprendė įleisti K. D. M. į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties. Taip pat nustatęs Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose numatytus rizikos veiksnius nusprendė jį apgyvendinti Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalimi, joje nurodytą sprendimą apgyvendinti prieglobsčio prašytoją Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose gali priimti tik tuo atveju, jeigu yra abi tam būtinos komuliatyvios sąlygos: (1) per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas; (2) galutinis sprendimas nėra priimtas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties. Pabrėžtina, kad Migracijos departamentui nebelieka teisinio ir faktinio pagrindo priimti Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą apgyvendinti prieglobsčio prašytoją Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose tuo atveju, kai iki tokio sprendimo priėmimo prieglobsčio prašytojas teisės aktuose nustatyta tvarka yra sulaikytas, ar jam nustatyta tvarka yra paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2239-968/2022, 2022 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2402-520/2022). Migracijos departamentas negali skirti Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalyje nustatytos priemonės, kai yra taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė (Įstatymo 79 straipsnio 1 dalis, 140⁸ straipsnio 8 dalis), nes Įstatymas nenumato galimybės skirtingų subjektų iniciatyva ir / arba skirtingų subjektų sprendimais tam pačiam užsieniečiui bei tam pačiam laikotarpiui skirti viena kitą dubliuojančias alternatyvias sulaikymui priemones. Įstatymas tiesiogiai numato, kad Migracijos departamentas sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo priima tik tais atvejais, kai alternatyvi sulaikymui priemonė prieglobsčio prašytojui nėra paskirta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2293-968/2022, 2022 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2402-520/2022).

9. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes (žr. šio sprendimo 7 punktą) bei aktualią teismų praktiką (žr. šio sprendimo 8 punktą), daroma išvada, kad Migracijos departamentas priėmė sprendimą apgyvendinti pareiškėją Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodyto laikino apgyvendinimo teritorijoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisydamas to, kad sprendimo priėmimo metu (2022 m. sausio 7 d.) galiojo Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimu užsieniečiui pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Konstatuojama, kad skundžiamo Migracijos departamento sprendimo dalis dėl pareiškėjo apgyvendinimo priimta pažeidžiant Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalies nuostatas. Tačiau įvertinus šioje byloje susiklosčiusią situaciją, kad užsieniečiui Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės galiojimas jau pasibaigęs, šiuo metu užsienietis gyvena Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinojo apgyvendinimo vietoje (t. y. (duomenys neskelbtini) užsieniečių registracijos centre), nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal skundžiamą Migracijos departamento sprendimą, kad pasibaigus teismo paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės galiojimui dėl jo apgyvendinimo nebuvo priimtas kitas sprendimas, todėl teismas vertina užsieniečiui taikomų judėjimo laisvės suvaržymų pagrįstumą ir proporcingumą.

10. Migracijos departamento atstovai tvirtina, kad užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, nes atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną nelestinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikytas. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad užsienietis būtų atsisakęs dalyvauti Migracijos departamento organizuotose apklausose. Aktualioje teismų praktikoje pripažįstama, kad vien patekimas į Lietuvos Respubliką neteisėtai negali suponuoti kategoriškos išvados, kad užsienietis nebendradarbiauja, o klausimas dėl jo prašymo suteikti prieglobstį ir jį motyvuojančio pasakojimo apklausos metu pagrįstumo vis dar yra sprendžiamas. Tol, kol nėra priimtas įsiteisėjęs sprendimas dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį, negalima teigti, kad prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti ir papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų negalėtų kilti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-24089-662/2022, 2022 m. balandžio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2045-815/2022, 2022 m. balandžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1918-415/2022, 2022 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022, 2022 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1885-520/2022). Atsižvelgiant į tai, kad iki šiol nėra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, konstatuojama, jog užsieniečio pasakojimo pagrįstumas tol, kol nėra baigta jo prieglobsčio svarstymo procedūra, negali būti tinkamai vertinamas. Įvertinus tai, kad užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (nei jo originalo, nei patvirtintos kopijos, nei nuotraukos mobiliajame telefone), sulaikytas valstybės sienos apsaugos pareigūnų nurodė kitą gimimo datą, nors vėliau siuntė tam tikrus dokumentus, t. y. studento pažymėjimą, tačiau nagrinėjamu atveju negalima vertinti, kad asmenybė yra nustatyta, nes užsienietis neturi asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-575-572014). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad užsienietis nepakankamai nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, siekiančiais nustatyti jo tapatybę bei pilietybę. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuojama, kad pagrįstai Migracijos departamentas nustatė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytas pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2046-624/2022, 2022 m. balandžio 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1982-968/2022).

11. Nepagrįsti skundo argumentai, susiję su užsieniečio sulaikymu, nes nagrinėjamu atveju skundžiamu Migracijos departamento sprendimu jis nebuvo sulaikytas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2394-815/2022). Įstatymų leidėjas Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje iš esmės nustatė tik galimybę apgyvendinti Užsieniečius be teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ši priemonė iš esmės atitinka alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2406-662/2022). Nors skundu prašoma skirti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę, nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojus Įstatymo X2 skyriaus nuostatoms, Įstatymas nenumato galimybės taikyti šią alternatyvią sulaikymui priemonę (Įstatymo 140⁷ straipsnio 3 dalis). Gausioje teismų praktikoje pripažįstama, kad tik išimtiniais atvejais gali būti sprendžiama dėl švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo būtinybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2405-781/2022, 2022 m. gegužės 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2406-662/2022).

12. Teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma: užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturi galiojančio asmens tapatybės dokumento, neturi šeimyninių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, kol nėra priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašymo negalima vertinti, kad motyvai, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas, yra atskleisti, nustatyti tikrieji užsieniečio atvykimo motyvai, todėl daroma išvada, kad nėra nustatytą išskirtinių aplinkybių, kurios suponuotų prašomos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo galimybę. Paskyrus prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų – nebūtų užkardyta rizika, jog nebus pasiekti Įstatymo keliami tikslai – galutinio sprendimo užsieniečio prieglobsčio byloje priėmimas ir įvykdymas, todėl nėra pagrindo naikinti jam taikomų judėjimo laisvės suvaržymų. Užsieniečio atžvilgiu taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. nustatyti užsieniečio tapatybę ir pilietybę, išsiaiškinti užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 117 straipsniu, 140⁸ straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

atmesti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu prisistačiusio K. D. M. skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 7 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Donata Šimkutė