- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-16
- Bylos Nr.
- 2S-600-601/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11835-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Pareiškėjas
- R. P.
- Suinteresuotas asmuo
- notarė I
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-96-1026/2024 pagal pareiškėjos R. P. patikslintą skundą dėl notarės veiksmų, suinteresuoti asmenys – notarė I. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja R. P. 2023 m. spalio 30 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą ir, patikslinusi reikalavimus, prašė panaikinti Kauno miesto 11-ojo notarų biuro notarės I. J. 2023 m. spalio 24 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą bei įpareigoti Kauno miesto 11-ojo notarų biuro notarę I. J. patenkinti pareiškėjos pateiktus 2023 m. spalio 9 d., 2023 m. spalio 24 d., 2023 m. spalio 26 d. prašymus / pareiškimus ir atlikti jos kompetencijai paskirtus notarinius veiksmus, t. y. nutraukti 2016 m. vasario 19 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir išduoti naują paveldėjimo teisės liudijimą.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja nurodė, kad suinteresuotas asmuo notarė I. J. 2023 m. spalio 24 d. atsisakė nutraukti 2016 m. vasario 19 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir išduoti naują paveldėjimo teisės liudijimą, motyvuodama tuo, kad minėtais klausimais yra pasisakęs Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teismai bei, kad paveldėjimo byla Nr. 29/2016 yra baigta. Pareiškėja skunde nurodė, jog nesutinka su tokia notarės pozicija, kadangi Kauno apylinkės teismas byloje Nr. 2-3039-877/2017 dėl paveldėjimo teisių gynimo priėmė neteisingą teismo sprendimą, o Kauno apygardos teismas byloje Nr. 2A-2065-436/2017 priėmė nesąžiningą ir neteisingą nutartį.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo notarė I. J. prašė pareiškėjos skundą atmesti bei priteisi iš pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji neturėjo jokios teisės atlikti pareiškėjos prašomo notarinio veiksmo ir nutraukti paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį bei pareiškėjai išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjo turtą, kadangi toks veiksmo atlikimas prieštarautų ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatoms, notaro veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams bet taip pat ir pareiškėjos minimiems Kauno apylinkės teismo sprendimui ir Kauno apygardos teismo nutarčiai, kadangi 2016 m. vasario 19 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties klausimas jau yra išspręstas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose ir kurių sprendimais minėta sutartis palikta galioti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2024 m. sausio 11 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą.
5. Teismas sprendė, kad notarė pagrįstai atsisakė atlikti pareiškėjos prašomą veiksmą – nutraukti 2016 m. vasario 19 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir išduoti naują paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi yra įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3039-877/2017, kuriuo buvo atmestas R. P. ieškinys dėl paveldėjimo teisės gynimo, dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, o Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą paliko nepakeistą. Netenkinęs pirmojo pareiškėjos skundo reikalavimo, teismas nusprendė atitinkamai atmesti ir antrąjį reikalavimą dėl notaro įpareigojimo atlikti notarinį veiksmą.
III. Atskirojo skundo, atsiliepimo į jį ir apeliantės papildomų paaiškinimų argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėja R. P. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. panaikinti Kauno miesto 11-ojo notarų biuro notarės I. J. 2023 m. spalio 24 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą bei įpareigoti Kauno miesto 11-ojo notarų biuro notarę I. J. patenkinti pareiškėjos pateiktus 2023 m. spalio 9 d., 2023 m. spalio 24 d., 2023 m. spalio 26 d. prašymus / pareiškimus ir atlikti jos kompetencijai paskirtus notarinius veiksmus –nutraukti 2016 m. vasario 19 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir išduoti naują paveldėjimo teisės liudijimą. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjos argumentų, kad ji jau nuo 2000 m. lapkričio 14 d. sirgo ir iki šiol serga nepagydoma sunkia liga – šizotipiniu sutrikimu, dėl kurios ji 2016 m. Kauno m. 11-ąjame notarų biure užvestoje paveldėjimo byloje negalėjo pareikšti tikrosios valios, todėl paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia;
Atsiliepimas
1.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad dėl paveldėjimo teisės gynimo ir dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, todėl notarė neva pagrįstai atsisakė nutraukti paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį ir išduoti naują paveldėjimo teisės liudijimą. Anot apeliantės, minėtas teismo sprendimas yra neteisingas ir atitinkamai – neteisėtas, o, kadangi iš neteisės teisė neatsiranda, jis nėra privalomas vykdyti.
7. Apeliantė, nepasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, pirmosios instancijos teismui 2024 m. sausio 19 d. pateikė papildomus paaiškinimus prie atskirojo skundo, kuriuose nurodė, kad skundžiamą nutartį priėmusi Kauno apylinkės teismo teisėja V. M. neturėjo teisės nagrinėti civilinės bylos Nr. 2YT-96-1026/2024 ir privalėjo nusišalinti, nes pareiškėja 2023 m. lapkričio 6 d. teisėjai buvo pareiškusi nušalinimą. Nušalinimas buvo grindžiamas nepasitikėjimu teisėja, kuri anksčiau pareiškėjos atžvilgiu buvo priėmusi pastarajai nepalankų procesinį sprendimą civilinėje byloje Nr. A2-5640-1026/2022. Pirmosios instancijos teismas rezoliucija priėmė šiuos papildomus apeliantės paaiškinimus.
8. Apeliantė, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, pirmosios instancijos teismui 2024 m. sausio 30 d. pateikė papildomus paaiškinimus prie atskirojo skundo, kuriuose nurodė, kad pareiškėjos mama N. E. J. neteisėtai 2016 m. vasario 19 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi gavo iš apeliantės paveldėjimo ir turtines teises į apeliantės tėvo J. J. palikimą, todėl turėtų būti taikoma restitucija. Pirmosios instancijos teismas rezoliucija šiuos paaiškinimus taip pat priėmė ir laikė atskirojo skundo priedu.
9. Apeliantė, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, pirmosios instancijos teismui 2024 m. vasario 1 d. pateikė papildomus paaiškinimus prie atskirojo skundo, kuriuose nurodė, kad 2016 m. vasario 19 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sandoris jai pačiai yra žalingas, prieštaraujantis gerai moralei, todėl naikintinas. Apeliantė taip pat nurodė, kad teismas savo iniciatyva turėtų išsireikalauti ir prie šios civilinės bylos prijungti civilinę bylą Nr. 2-3039-877/2017. Pirmosios instancijos teismas rezoliucija šiuos paaiškinimus taip pat priėmė.
10. Atsiliepime suinteresuotas asmuo notarė I. J. prašo pareiškėjos R. P. atskirąjį skundą ir papildomus paaiškinimus atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuotas asmuo taip pat prašo priimti atskirąją nutartį ir į kreiptis į Lietuvos Respublikos prokuratūrą dėl galimo pareiškėjos R. P. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse procedūros pradėjimo. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad 2016 m. vasario 19 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo klausimas jau yra išspręstas tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose, kurių sprendimais sutartis palikta galioti. Dėl šios priežasties notarė neturėjo jokios teisės atlikti pareiškėjos prašomo notarinio veiksmo ir nutraukti minėtą sutartį bei pareiškėjai išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjo turtą. Notarės įsitikinimu, tokio veiksmo atlikimas prieštarautų ne tik CK nuostatoms, notaro veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams bet taip pat ir teismų įsiteisėjusiam Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-3039-877/2017, kuriuo buvo atmestas R. P. ieškinys dėl paveldėjimo teisės gynimo, dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, o Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą paliko nepakeistą;
5.2. Apeliantė nepagrįstai kvestionuoja įsiteisėjusius teismų sprendimus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnis numato, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Dėl šių priežasčių, pareiškėjos argumentai, jog 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo ir 2017 m. gruodžio 15 d. nutarties motyvai yra nepagrįsti, neteisingi ir neteisėti bei neva sudaro pagrindą atskirojo skundo patenkinimui, privalo būti atmesti;
Šalies argumentai
5.3. Pareiškėjos nurodomas argumentas, kad bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusi teisėja V. M. tariamai nepagrįstai nenusišalino nuo civilinės bylos nagrinėjimo, taip pat yra nepagrįstas. Pareiškėjos nurodomos priežastys dėl ankstesnio prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-3039-877/2017 nagrinėjimo nesudaro pagrindo teisėjos nušalinimui nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo;
5.4. Kadangi pateiktame atskirajame skunde yra nuosekliai tvirtinama, jog pareiškėja R. P. serga psichikos liga, dėl kurios, paties įgalioto asmens R. M. teigimu, ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, siekiant apsaugoti galimai neveiksnaus asmens interesus, būtina pradėti pareiškėjos pripažinimo neveiksnia (ribotai veiksnia) procedūrą, todėl apeliacinės instancijos teismui egzistuoja pagrindas priimti atskirąją nutartį šiuo klausimu. Juolab, kad R. M. pareiškėjos R. P. duoto įgaliojimo pagrindu galimai veikia be sąmoningo pačios pareiškėjos pritarimo, t. y. teikia procesinius dokumentus tiek notarei, tiek teismams.
Atsiliepimas
11. Pirmosios instancijos teismas taip pat priėmė ir į civilinę bylą persiuntė jam apeliantės 2024 m. vasario 12 d. pateiktus atsikirtimus į suinteresuoto asmens atsiliepimą. Atsikirtimuose apeliantė nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, turėtų peržengti atskirojo skundo ribas ir priimti teisingą procesinį sprendimą, apginant pareiškėjos teises, tuo tarpu notarės visus reikalavimus atmetant.
12. Po to, kai civilinė byla su atskiruoju skundu buvo perduota apeliacinės instancijos teismui, pirmosios instancijos teismas į civilinę bylą persiuntė jam apeliantės 2024 m. kovo 26 d. pateiktus papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodyta, kad besąlyginis asmens atsisakymas palikimo ar dar nuosavybės teise neįgyto turto ar turtinės teisės nelaikomas dovanojimu. O šiuo atveju pareiškėja 2016 m. vasario 19 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi padovanojo savo mamai turtą, kurio ji dar pati neturėjo.
Šalies argumentai
13. Apeliantė 2024 m. balandžio 8 d. Kauno apygardos teismui pateikė prašymą–pareiškimą, kuriuo prašo prijungti prie bylos Kauno apylinkės teismui 2024 m. kovo 26 d. pateiktus papildomus paaiškinimus su priedais (tuos pačius, kurie nurodyti šios nutarties 12 punkte).
14. Apeliantė 2024 m. balandžio 12 d. Kauno apygardos teismui pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu ir šalys negali niekinio sandorio patvirtinti. Anot apeliantės, šiuo atveju nei ji, nei jos mama 2016 m. vasario 19 d. negalėjo sudaryti paveldėjimo teisių dovanojimo sandorio, kadangi tai prieštaravo imperatyvioms CK nuostatoms, reglamentuojančioms negaliojančius sandorius ir paveldėjimo teisinius santykius, o taip pat – gerai moralei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl notarės veiksmų, notarei atsisakius nutraukti paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį ir išduoti naują paveldėjimo teisės liudijimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, prieš tai išsprendus procesinius klausimus.
Dėl naujų paaiškinimų priėmimo
16. Apeliantė po atskirojo skundo priėmimo pateikė papildomus paaiškinimus, kuriais ji siekia papildyti atskirąjį skundą naujais argumentais, tačiau įstatymas tokios teisės nesuteikta. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) atskirąjį skundą yra draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai), todėl priimdamas procesinį sprendimą apeliacinės instancijos teismas pateiktais paaiškinimais nesiremia.
Dėl bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo
17. Apeliantė tvirtina, kad skundžiamą nutartį priėmusi Kauno apylinkės teismo teisėja V. M. neturėjo teisės nagrinėti civilinės bylos Nr. 2YT-96-1026/2024 ir privalėjo nusišalinti, nes pareiškėja 2023 m. lapkričio 6 d. teisėjai buvo pareiškusi nušalinimą. Anot apeliantės, nušalinimas buvo grindžiamas nepasitikėjimu teisėja, kuri anksčiau pareiškėjos atžvilgiu buvo priėmusi pastarajai nepalankų procesinį sprendimą civilinėje byloje Nr. A2-5640-1026/2022. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus laiko nepagrįstais,
18. Pažymėtina, kad teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 12 straipsniai). Tačiau sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin ir kiti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96; 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas byloje Ferrantelli ir Santangelo prieš Italiją, peticijos Nr. 19874/92). Įvairūs įprasti teisėjo byloje priimami procesiniai sprendimai (kuriuos suinteresuotas asmuo vertina kaip nepalankius) savaime nereiškia teisėjo šališkumo (žr. EŽTT 2015 m. liepos 9 d. sprendimą byloje A. K. prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 38191/12) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54- 611/2018).
19. Pagal kasacinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2008), asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas ir jokių tam prieštaraujančių įrodymų apeliantė nagrinėjamu atveju nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, teigdama, kad teisėja galėjo būti šališka, priimdama skundžiamą nutartį, nes neva anksčiau taip pat yra priėmusi apeliantės atžvilgiu jai nepalankų sprendimą, apeliantė nurodo tik savo pačios nuomonę ir jos pagrindu daromas nepagrįstas prielaidas. Tokie nuogąstavimai nėra objektyviai pagrįsti ir neįrodo teisėjo šališkumo. Be to, jokie teisės aktai neįpareigoja teisėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jis anksčiau yra nagrinėjęs bylą, kurioje dalyvavo ta pati šalis. Todėl konstatuotina, kad teisėja V. M. neturėjo pagrindo nusišalinti nuo civilinės bylos Nr. 2YT-96-1026/2024 nagrinėjimo.
Dėl kreipimosi į prokuratūrą
20. Suinteresuotas asmuo prašo priimti atskirąją nutartį į kreiptis į Lietuvos Respublikos prokuratūrą dėl galimo pareiškėjos R. P. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse procedūros pradėjimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad joks teisės aktas to neįpareigoja daryti teismą, bylą nagrinėjantį apeliacine tvarka. T. y. apeliacine tvarka yra tikrinamas pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantė šiuo metu yra pripažinta neveiksnia (ar ribotai veiksnia) tam tikroje srityje, vadinasi ji turėjo teisę pateikti teismui atskirąjį skundą ir teismas jį nagrinėja.
Dėl atskirojo skundo argumentų
21. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, ją ginčija iš esmės dviem argumentais, t. y. (i) ji jau nuo 2000 m. lapkričio 14 d. sirgo ir iki šiol serga nepagydoma sunkia psichikos liga, todėl paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia; (ii) įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl paveldėjimo teisės gynimo ir dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia yra neteisingas, neteisėtas ir nėra privalomas vykdyti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apeliante ir pritaria pirmosios instancijos teismui, kad nagrinėjamu atveju notarė pagrįstai 2023 m. spalio 24 d. atsisakė nutraukti paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį ir išduoti naują paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi šiuo klausimu jau yra pasisakę teismai ir paveldėjimo byla yra baigta.
22. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2015 m. lapkričio 25 d. mirus pareiškėjos tėvui J. J., Kauno 11-ojo notarų biuro notarė I. J. 2016 m. vasario 19 d. patvirtino R. P. pareiškimą apie palikimo priėmimo faktą ir tą pačią dieną taip pat patvirtino paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, pagal kurią pareiškėja ir jos brolis G. J. dovanojo savo motinai N. E. J. paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po tėvo J. J. mirties. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai nustatė, kad Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-3039-877/2017 2017 m. gegužės 23 d. priimtu sprendimu atmetė R. P. ieškinį, kuriame ji, be kita ko, prašė pripažinti negaliojančia 2016 m. vasario 19 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties dalį, kuria R. P. padovanojo savo motinai N. E. J. paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po jos tėvo J. J. mirties, o Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-2065-436/2017 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi minėtą 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą paliko nepakeistą ir pastarasis įsiteisėjo.
23. CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Priėmus teismo sprendimą šalių ginčas laikomas išspręstu galutinai ir neginčijamai bei konstatuojamas teisinės taikos atkūrimas tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas). Taigi, teismo procesinio sprendimo privalomumas reiškia, kad jame esančių nurodymų turi paisyti visi asmenys, net ir nedalyvavę nagrinėjant bylą, tuo labiau jis privalomas dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 37 straipsnis).
24. Šiuo atveju, pareiškėjai nepateikus įrodymų, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3039-877/2017 yra panaikintas ar pakeistas, nei notarei, nei pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą ir nutraukti paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį bei išduoti naują paveldėjimo teisės liudijimą (kvestionuoti teismo sprendimo teisinę galią). Juolab, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 23 d. sprendime įvertino ir pasisakė dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.89–1.91 straipsnių pagrindais, dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 6.472 straipsnio pagrindu ir ginčijamos dovanojimo sutarties įtakos ieškovės šeimos turtiniams interesams, tame tarpe ir dėl pareiškėjos argumentų, kad ji ilgą laiką serga psichikos liga, todėl ginčijamų sandorių sudarymo laikotarpiu ji buvo priklausoma nuo psichotropinių vaistų poveikio, buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Teismas minėtame sprendime nurodė, kad „[i]š byloje pateiktų rašytinių įrodymų apie ieškovės mokymosi rezultatus, jos darbinę veiklą, bei ieškovės elgesį teismo posėdžio metu, kuris visiškai niekuo nesiskiria nuo kitų nesergančių psichikos ligomis asmenų, kad ieškovė davė paaiškinimus, į klausimus atsakinėjo rišliai, sąmoningai, nėra pagrindo išvadai, jog ieškovės liga turi kokią nors įtaką jos mąstymui ar suvokimui. Ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad sandorio sudarymo metu jos sveikatos būklė buvo blogesnė, negu nagrinėjant bylą teisme, kad sandorio sudarymo metu ji nesuprato savo veiksmų reikšmės ir dovanojimo sutarties sudarymo pasekmių“.
25. Nustatytų ir aptartų aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiškėjos atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo skundą tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad notarės veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas tenkina suinteresuoto asmens notarės I. J. prašymą priteisti jai bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Byloje esanti 2024 m. vasario 22 d. PVM sąskaitos faktūros AZ Nr. 13/2024 kopija, 2024 m. vasario 22 d. pinigų priėmimo kvito Serija LAT Nr. 1120869 kopija bei banko sąskaitos išrašo kopija patvirtina realiai patirtas 726 Eur išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.
27. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą yra pagrįstos ir neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu 8.16 papunktyje nurodyto dydžio (maksimali priteistina suma už atsiliepimą į atskirąjį skundą – 807,28 Eur). Tačiau, įvertinus suteiktos teisinės pagalbos pobūdį, bylos sudėtingumą (byla nėra sudėtinga, joje sprendžiamas gana siauras notaro veiksmų teisėtumo klausimas), apimtį (bylos apimtis nėra didelė), pateiktų procesinių dokumentų argumentaciją (atsiliepime išsamiai išdėstyti notarės argumentai), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos priteisiama 500 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno apylinės teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartį.
Priteisti iš pareiškėjos R. P., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini), suinteresuotam asmeniui notarei I. J., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.