- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-12-23
- Bylos Nr.
- 1-294-322/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė
- Kaltinamasis
- V. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Laima Borkovskienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Dianos Vileikienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 67-1-00765-14 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1984 m. vasario 17 d. Kelmės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. B. 2014 m. gegužės 10 d. apie 21 val. 00 min., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), gatvėje, įžūliu elgesiu – tyčia vieną kartą suduodamas kumščiu V. P. į galvą, į dešinę veido pusę, padarydamas V. P. muštinę žaizdą dešiniame antakyje, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas veide, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Be to, V. B. 2014 m. lapkričio 13 d., apie 01 val. 00 min., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia vieną kartą koja spyrė į dešinės kojos šlaunį savo motinai S. V., tuo sukėlė nuketėjusiajai fizinį skausmą.
Kaltinamasis V. B., kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu visiškai prisipažino ir parodė (37, 87, 92 b. l.), kad 2014 m. gegužės mėnesio pradžioje, tikslios dienos neprisimena, tik žino, kad buvo šeštadienis, apie 20 val. 00 min., jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino V. P.. Paskambinęs P., pradėjo grasinti, vartojo necenzūrinius žodžius, sakė kad „jį pripjaus, užmuš“. P. jis paklausė, ar žino su kuo kalba, t. y. ar tikrai jam skambina, tačiau Vidmantas į jo pasakymą nekreipė dėmesio. Iš P. kalbos suprato, jog šis buvo išgėręs. P. pasakė, kad abu susitiktų ir kad viską išsiaiškintų. Pakalbėjęs jis iš karto ėjo Vidmanto namų link. Pamatė grįžtantį V. P. varėsi dviratį. Priėjęs prie Vidmanto ir nieko nesakęs, jis vieną kartą V. P. kumščiu sudavė į kaktos sritį, kur tiksliau sudavė, neprisimena. Nuo smūgio Vidmantas nugriuvo. Vidmantui atsisėdus ant žemės, jis šiam pasakė, kad daugiau negrasintų. Tai pasakęs, nuėjo namo. Daugiau V. P. jokių smūgių nesudavė, tik vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė į kaktos sritį. Pokalbį su .P. girdėjo ir, kai P. sudavė vieną smūgį, matė jo draugė D. Š.. Prieš tai su V. P. nebuvo susipykę, nekonfliktavo. P. sudavė, nes šis, grasindamas telefonu, jį išprovokavo. Kad sudavė V. P., gailisi. Dėl fizinio skausmo sukėlimo mamai S. V. parodė, kad nors dėl išgerto alkoholio ir neprisimena visų įvykio aplinkybių, tačiau neneigia, kad taip galėjo būti. Tuo metu jis gyveno kartu su mama S. V., savo drauge D. Š., seserimi V. B. ir šios dukra (duomenys neskelbtini). 2014 m. lapkričio 12 d. apie 14 val. 00 min. nuėjo pas draugą, gyvenantį tame pačiame kaime, pas draugą vartojo alkoholį, gėrė alų. Kiek alaus išgėrė pasakyti negali, nepamena. Kada ir kaip grįžo į namus pasakyti negali, nes nepamena. Kas įvyko namuose, tiksliai pasakyti negali, lyg ir prisimena, kad su mama apsižodžiavo, tačiau kad būtų mamai spyręs, neprisimena. Neprisimena, kad mamos prašė, jog ši pašildytų jam valgyti ir kad mamai spyrė. Taip pat neprisimena, kad draugė Dženita būtų stojusi tarp jo ir mamos, kad daugiau mamai nesuduotų. Gailisi, kad sumušė V. P.. Taip pat nors ir neprisimena visų įvykio aplinkybių, tačiau neneigia, jog galėjo būti, todėl gailisi, jog mamai S. V. sukėlė fizinį skausmą. Su V. P. jau senai yra susitaikęs. Šiuo metu yra susitaikęs ir su mama S. V., jos atsiprašė.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. B. kaltė įrodyta.
Nukentėjusysis V. P. parodė, kad 2014 m. gegužės 10 d. apie 21 val., (duomenys neskelbtini), gatvėje, viešoje vietoje, maždaug 50 m likus iki jo namų, iš matymo pažįstamas V. B. vieną kartą medine lazda sudavė jam į galvą, į dešinę veido pusę. Kodėl V. B. jam trenkė, paaiškinti negali, nes B. trenkė nieko nesakęs. Po smūgio, nukrito ant žemės, po kiek laiko jis atsigavo, pasakyti negali. Grįžęs į namus, nuėjo miegoti. Rytojaus dieną atsikėlęs pasijuto prastai, todėl kreipėsi į medikus (17 b. l.).
Papildomai nukentėjusysis V. P. parodė, kad jis buvo išgėręs, namo važiavo dviračiu, kai iš priekio pamatė ateinantį V. B. su sugyventine Dženita, kurios pavardės nežino. Matė, kad B. paskui save tempia medinę lazdą, kokią 2 metų ilgio. Privažiavęs prie Vilmanto arčiau, jis nulipo nuo dviračio. Priėjęs Vilmantas, nieko nesakęs jam sudavė lazda į galvos sritį. Nuo smūgio jis nugriuvo ir daugiau nieko neprisimena. Ar buvo suduoti smūgiai, kai buvo nugriuvęs, pasakyti negali. Neprisimena, kad prieš tai būtų skambinęs V. B. ir šiam grasinęs. Pagrindo Vilmantui grasinti neturėjo, nes su juo nesipyko, nekonfliktavo. Nežino, kodėl B. sudavė lazda. Civilinio ieškinio dėl sumušimo nereikš. Tik nori, kad V. B. paaiškintų, kodėl jį sumušė ir jo atsiprašytų (18 b. l.)
Papildomai nukentėjusysis V. P. parodė, kai jį sumušė buvo neblaivus, todėl ne visas įvykio aplinkybes tiksliai prisimena. Manė, kad V. B. jam sudavė medine lazda. Tačiau po akistatos tarp jo ir . mano, jog galėjo ir suklysti sakydamas, kad buvo sumuštas medine lazda. Akistatos metu B. pasakė, kad jam sudavė kumščiu, o ne medine lazda. Tą patį patvirtino ir D. Š., mačiusi įvykį. Konflikto metu, kai buvo sumuštas, jis buvo neblaivus, todėl galėjo ir suklysti nurodydamas, jog V. B. jam sudavė medine lazda, o ne kumščiu. Šiuo metu su B. yra susitaikęs, Vilmantas jo atsiprašė ir jis atleido, pretenzijų neturi (19 b. l.).
Nukentėjusioji S. V. parodė, kad ji gyvena su sūnumi V. B., tačiau nelabai sutaria, nes sūnus dažnai girtauja ir namuose būna agresyvus. 2014 m. lapkričio 12 d. 24 val. Vilmantas grįžo girtas. Sūnus paprašė pašildyti cepelinus. Sūnui ji pašildė cepelinų ir atnešė į kambarį, tačiau Vilmantas supyko, kad ji cepelinus šildė ne ant keptuvės, o mikrobangų krosnelėje. Vilmantas ją išplūdo necenzūriniais žodžiais. Nusimovęs batus, juos metė į sieną. Priėjęs prie jos, koja spyrė vieną kartą jai į dešinės kojos šlaunį. Po smūgio ji pajuto fizinį skausmą. Pamačiusi konfliktą, kambaryje buvusi Vilmanto draugė D. Š. atsistojo į tarpą ir nebeleido Vilmantui daugiau jos mušti. Ji paskambino policijai. Sūnaus bijo, nes būdamas girtas yra agresyvus, nenuspėjami jo veiksmai, gali dar kartą pradėti mušti. Papildomai parodė, kad priėjęs sūnus jai vieną kartą spyrė į dešinės kojos šlaunį. Daugiau sūnus jokių smūgių nesudavė ir nespyrė, nes sūnaus draugė D. Š. atsistojo tarp jos ir Vilmanto ir nebeleido sūnui daugiau mušti. Šiuo metu sūnus jos atsirašė, ji sūnui atleido. Dėl to, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas, sūnui pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš (72-73 b. l.).
Liudytoja D. Š. parodė, kad ji yra V. B. draugė. 2014 m. gegužės mėnesio pradžioje, tikslios dienos nepamena, vakare, tikslesnio laiko taip pat nurodyti negali, ji kartu su Vilmantu ėjo namo. Einant Vilmantui į mobiliojo ryšio telefoną paskambino Vidmantas, kurio pavardės nežino. Vilmantas su Vidmantu trumpai pakalbėjo. Paskui Vilmantas patraukęs telefoną nuo ausies įjungė garsiakalbį ir tuomet ji išgirdo, kad Vidmantas pradėjo koneveikti Vilmantą. V. V. koneveikė necenzūriniais žodžiais, sakė, kad jį papjaus. Einant namo, netoli Vidmanto namų, pamatė ateinantį Vidmantą. Jei neklysta, nes dabar jau nelabai pamena, Vidmantas varėsi dviratį, o ne važiavo. Vilmantas priėjo prie Vidmanto ir nieko šiam nesakęs trenkė kumščiu vieną kartą Vidmantui, tačiau kur sudavė pasakyti tiksliai negali, nes nematė, bet mano, kad galėjo suduoti į veido sritį. Ji tiksliai pamena, kad Vidmantas nuo Vilmanto smūgio nugriuvo. Matė, kad Vidmantas buvo neblaivus. Neblaivus, tačiau nestipriai buvo ir jos draugas Vilmantas. Kai Vilmantas sudavė Vidmantui vieną kartą, jie nuėjo toliau. Daugiau smūgių B. nesudavė ir Vidmantui nespyrė. Nueinant matė, kad Vidmantas pats atsistojo ir nuėjo namų link. Vidmantas sąmonės praradęs nebuvo. Jiems nueinant Vidmantas ant jos pasakė ar „kalė“, ar „k...“, dabar tiksliai nepamena, tačiau ji nekreipė į tai dėmesio. Paaiškino, jog Vilmantas B. V. sudavė vieną smūgį kumščiu, o ne lazda. Ji tikrai matė, kad Vilmantas lazdos neturėjo (22 b. l.).
Liudytoja D. Š. parodė, kad 2014m. lapkričio 12 d. buvo namuose pas S. V., nes gyvena su jos sūnumi V. B.. Apie 24 val. 00 min. grįžo Vilmantas. Matėsi, kad Vilmantas buvo neblaivus ir piktas, nes žodžiais kabinėjosi ir prie jos, ir prie savo mamos. Vilmantas paprašė mamos pašildyti cepelinus. Cepelinus pašildžiusi mama juos atnešė į kambarį, tačiau Vilmantas buvo nepatenkintas, kad mama cepelinų nepakepė keptuvėje. Mamą išplūdo ir priėjęs spyrė mamai į šlaunį. Mama sušuko, kad skauda. Ji tai pamačiusi pribėgo prie Vilmanto ir šio mamos, nebeleido Vilmantui mamą mušti. Mama paskambino policijai. Konfliktas vyko apie 01 val. nakties (76 b. l.).
Nukentėjusysis V. P. 2014 m. gegužės 10 d. protokolu-pareiškimu (8 b. l.) kreipėsi į Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK, nurodydamas, kad V. B. 2014 m. gegužės 10 d., apie 18 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), nuosavo namo kieme, jam būnant neblaiviam, vieną kartą lazda sudavė į galvos sritį. Dėl to 2014 m. gegužės 11 d. jis kreipėsi į VšĮ Kelmės ligoninė dėl galvos sumušimo, jį išvežė į VšĮ Šiaulių ligoninę.2014 m. gegužės 15 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėse (10-12 b. l.) užfiksuota įvykio vietos – (duomenys neskelbtini) esančio vieškelio ir vieškelio kelkraščio, apžiūra. Įvykio vietoje jokių grumtynių, kraujo ir nusikaltimo pėdsakų nerasta. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2014 m. gegužės 29 d. specialisto išvadoje Nr. G 758/14(04) (16 b. l.) nurodyta, kad V. P. padaryti sužalojimai: muštinė žaizda dešiniame antakyje, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos veide. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. V. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.2014 m. birželio 17 d akistatos metu (23 b. l.) tarp nukentėjusiojo V. P. ir liudytojos D. Š., liudytoja iš dalies patvirtino nukentėjusiojo parodymus, kad V. B. sudavė vieną kartą V. P., tačiau ne medine lazda, o vieną kartą kumščiu į veido sritį, nes B. lazdos neturėjo.2014 m. birželio 17 d akistatos metu (26 b. l.) tarp nukentėjusiojo V. P. ir įtariamojo V. B., įtariamasis iš dalies patvirtino nukentėjusiojo parodymus, kad sudavė vieną kartą V. P. į veido sritį, tačiau ne medine lazda, nes lazdos neturėjo. Nurodė, kad daugiau jokių smūgių nukentėjusiajam nesudavė.Kelmės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas Vidmantas Rudaitis 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi (55-56 b. l.) patvirtino Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2014-07-30 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 67-1-00366-13 atleisti įtariamąjį V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsniu, įtariamajam susitaikius su nukentėjusiuoju.Nukentėjusioji S. V. 2014 m. lapkričio 13 d. protokolu-pareiškimu (60 b. l.) kreipėsi į Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK, prašydama nubausti sūnų V. B., kuris 2014 m. lapkričio 13 d., apie 1 val., (duomenys neskelbtini), namuose, kambaryje, būdamas neblaivus, spyrė jai vieną kartą į dešinės kojos šlaunį, dėl ko jį patyrė fizinį skausmą.2014 m. lapkričio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje (64-66 b. l.) užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo kambarys, kuriame buvo smurtaujama. Požymių, rodančių buvusį smurtą, nerasta.Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo Arūno Barausko tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (61-62 b. l.) užfiksuota, kad 2014 m. lapkričio 13 d. apie 1 val. namuose, kambaryje V. B. koja spyrė vieną kartą savo motinai S. V. į dešinės kojos šlaunį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.Asmens blaivumo testas (77 b. l.) patvirtina, kad nukentėjusiajam V. B. 2014 m. lapkričio 13 d. 2 val. 13 min. buvo nustatytas 2,56 promilių girtumas.Kelmės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo Vidmanto Rudaičio 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi (2-3 b. l.) buvo patvirtintas Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2014 m. lapkričio 21 d. nutarimas atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą Nr. 67-1-00366-14.Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2014 m. gruodžio 2 d. nutarimu (4 b. l.) nutarta sujungti ikiteisminius tyrimus Nr. 67-1-00366-14 ir Nr. 67-1-00765-14, paliekant Nr. 67-1-00765-14.
Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Aptarti faktiniai duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad V. B. viešoje vietoje – gatvėje, įžūliu elgesiu – tyčia vieną kartą suduodamas kumščiu V. P. į galvą, į dešinę veido pusę, padarydamas šiam muštinę žaizdą dešiniame antakyje, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas veide, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė nesunkų nusikaltimą, tokia kaltinamojo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalies dispoziciją.
Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis V. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą koja spyrė į dešinės kojos šlaunį motinai S. V., t. y. šeimos nariui, taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, todėl kaltinamojo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis V. B. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, nukentėjusiesiems jokių ilgalaikių neigiamų pasekmių nesukelta, kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiaisiais, jie pretenzijų nereiškia. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi, tačiau prašo bausmės terminą sutrumpinti (114 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 ir 61 straipsniuose. Atsižvelgiant į tai, kad V. B. kaltinamas dviejų nesunkių tyčinių nusikaltimų padarymu, bei į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, taip pat į tai, kad jis niekur nedirba, registruotas darbo biržoje (109-110 b. l.), neteistas (102-103 b. l.), anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau nuobaudų galiojimas pasibaigęs (106-108 b. l.), prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas – pripažįstama tinkama Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti. Prokurorės siūlomas bausmių dydis už atskiras nusikalstamas veikas yra šiek tiek didesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytus bausmės vidurkis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir kaltinamajam V. B. skirtina prokurorės siūloma galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Mažinti bausmę, kaip to prašo kaltinamais, nėra pagrindo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunkčiu, 66 straipsniu, į laisvės apribojimą įskaitomas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2014 m. lapkričio 13 d. 03 val. 00 min. iki 2014 m. lapkričio 14 d. 11 val. 50 min. (80-82 b. l.), t. y. 2 laikino sulaikymo dienos, santykiu 1:2, dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms. Kadangi V. B. ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų, ikiteisminis tyrimas yra užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad teismas vietoje BK 48 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų nuteistam asmeniui gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Kadangi V. B. smurtinius veiksmus panaudojo prieš šeimos narė – motiną, namuose, todėl tikslinga jam dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programos. Tokie įpareigojimai yra tarpusavyje suderinami, jų įvykdymu gali būti padaryta teigiama įtaka V. B. elgesiui (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnis, 54 straipsnis, 63 straipsnio 1 ir 4 dalys, 64¹ straipsnis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunktis, 66 straipsnis).
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirta Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros Dianos Vileikienės 2014 m. lapkričio 14 d. nutarimu (99-100 b. l.) bei įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios S. V., paskirta Kelmės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos Daivos Valčiukienės 2014 m. lapkričio 14 d. nutartimi (97-98 b. l.), kaltinamajam V. B. paliktinos ir panaikintinos įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams;pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, V. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2014 m. lapkričio 13 d. 03 val. 00 min. iki 2014 m. lapkričio 14 d. 11 val. 50 min., t. y. 2 (dvi) dienas, jas prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 7 dalimi, įpareigoti V. B. per 8 (aštuonis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios S. V. – V. B. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti ir panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Išaiškinti V. B., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.