- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-15
- Bylos Nr.
- eI-1433-283/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00312-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė, Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento
- Advokatai
- Inga Maskoliūnaitė
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalios Pranckienės,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovams M. V. ir advokatei Ingai Maskoliūnaitei,
atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei A. K.-Ž.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl individualaus administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir Bendrovė) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Utenos RAAD) 2015 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl dokumentų pateikimo“ (toliau – ir Sprendimas), 2) įpareigoti atsakovą Utenos RAAD per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti visų skundų, gautų šioje institucijoje nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2015 m. gegužės 25 d. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, ir atsakymų į juos kopijas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ skunde nurodė, kad ji kreipėsi į Utenos RAAD, siekdama gauti informaciją, kurią atsakovas turi surinkęs apie Bendrovės veiklą ir disponuoja kaip viešojo administravimo subjektas. Utenos RAAD ginčijamu Sprendimu atsisakė suteikti tokią informaciją, nurodęs, jog Bendrovės prašyme nėra nurodytas teisėtas asmens duomenų tvarkymo tikslas ir nė vienas Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme (toliau - Duomenų apsaugos įstatymas) numatyto asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijus. Pareiškėjos teigimu, Utenos RAAD, parengęs ginčijamą Sprendimą, pažeidė imperatyvius teisės aktų reikalavimus, neveikė taip, kaip privalėjo veikti, t. y. atliko neteisėtus veiksmus. UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagrįsdama savo reikalavimus, nurodė, kad atsakovas nepagrįstai vadovavosi Duomenų apsaugos įstatymo nuostatomis, reguliuojančiomis teisinius santykius, atsirandančius tvarkant asmens duomenis. UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – Teisės gauti informaciją įstatymas) 7 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, teigė, kad Utenos RAAD, pagal gautus skundus privalantis vykdyti administracines procedūras, pareiškėjai, kaip suinteresuotam asmeniui, yra įpareigotas suteikti informaciją apie tai, dėl kokios Bendrovės vykdomos veiklos yra skundžiamasi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomone, skundais į Utenos RAAD besikreipiantys asmenys, nurodantys tam tikrus duomenis apie save (vardą, pavardę, adresą), negali tikėtis privatumo, nes savo veiksmais siekia pradėti administracinę procedūrą. Todėl šią procedūrą vykdantis viešojo administravimo subjektas neturi teisės neteikti informacijos, susijusios su į administracinę procedūrą įtraukiamu suinteresuotu asmeniu, ir ją slėpti. Pareiškėja teigė, kad siekė gauti informaciją, kuri galėjo būti susijusi su Panevėžio apygardos administraciniame teisme nagrinėjamomis administracinėmis bylomis, kuriose yra sprendžiama dėl poveikio aplinkai vertinimo. Šiose bylose Utenos RAAD ir Aplinkos apsaugos agentūra būtinybę atlikti poveikio aplinkai vertinimo atranką sieja su iš gyventojų gaunamais skundais dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos.
Teismo posėdyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai prašė tenkinti skundo reikalavimus. Advokatė I. Maskoliūnaitė, teikdama paaiškinimus, iš esmės pakartojo skunde išdėstytus motyvus ir argumentus bei teisės normų aiškinimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė, teikdama paaiškinimus, akcentavo, kad Teisės gauti informaciją įstatymas nereikalauja, jog prašant pateikti informaciją, būtų nurodytas jos gavimo tikslas. Nurodė, kad Bendrovė, prašydama informacijos apie tai, dėl kokios jos vykdomos veiklos skundžiamasi, neturėjo tikslo rinkti duomenis apie skundus teikusius asmenis. Nurodė, kad Utenos RAAD privalėjo tirti skundus ir šias administracines procedūras užbaigti, parengdamas atsakymus. Teigė, kad negalima situacija, kai ūkio subjektas, dėl kurio veiklos yra skundžiamasi ir dėl kurio veiklos atliekami patikrinimai, negali gauti apie šias procedūras jokios informacijos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės vertinimu, Bendrovė turi teisę gauti informaciją iš atsakovo Teisės gauti informaciją įstatymo nustatyta tvarka, kadangi patenka į šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateiktą pareiškėjo apibrėžimą. Nurodė, kad Utenos RAAD turėjo teisę neatskleisti skundo pateikusio asmens kodo, religinių, politinių įsitikinimų, tačiau to fakto, koks asmuo rašo skundą, neturėjo teisės nenurodyti. Paaiškino, kad buvo siekiama gauti informaciją, kuri buvo susijusi su administraciniame teisme nagrinėjamomis bylomis, tačiau ar gauta informacija būtų teikiama į bylą kaip įrodymai, Bendrovė būtų nusprendusi, tik ją įvertinusi. Pripažino, kad Bendrovei būtų sutikusi iš Utenos RAAD gauti apibendrintus duomenis apie gautus skundus, jų esmę ir parengtus atsakymus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė atkreipė dėmesį, kad kita Aplinkos ministerijos institucija tenkino analogiško turinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą ir pateikė informaciją.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas M. V. naujų papildomų paaiškinimų neteikė.
Atsiliepimas
Atsakovas Utenos RAAD atsiliepimu prašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti kaip nepagrįstą. Utenos RAAD nurodė, kad Bendrovės prašymas pateikti visų skundų institucijoje nuo 2013-10-01 iki 2015-05-25 gautų skundų dėl Bendrovės veiklos ir atsakymų į juos kopijas nebuvo patenkintas, nustačius, kad jis neatitiko Duomenų apsaugos įstatymo 3, 5 ir 6 straipsnių reikalavimų. Atsakovo teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašyme dėl informacijos pateikimo privalėjo nurodyti prašomų pateikti duomenų naudojimo tikslą, jų teikimo ir gavimo pagrindą, t. y. bent vieną asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijų. Utenos RAAD, remdamasis Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2015-07-30 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl išaiškinimo“, tvirtino, kad Bendrovės prašymui nagrinėti Teisės gauti informaciją įstatymas netaikomas, kadangi į šio įstatymo reguliavimo sritį patenka tik su fiziniu asmeniu susijusi informacija.
Teismo posėdyje Utenos RAAD atstovė A. K.-Ž., iš esmės pakartodama atsiliepimo motyvus, argumentus ir pateiktą teisės normų aiškinimą, prašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti. Utenos RAAD atstovė papildomai paaiškino, kad skunduose nurodytą informaciją - asmens vardą, pavardę, gyvenamosios vietos adresą, telefono numerį, buvo galima techninėmis priemonėmis paslėpti, tačiau iš skundų konteksto buvo galima nustatyti jį padavusius asmenis. Atsakovą konsultavusi Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija paaiškino, kad tokiu atveju Utenos RAAD negali teikti skundų kopijų, net ir su nuasmenintais duomenimis, taip pat negali kreiptis į duomenų subjektą, prašydama sutikimo leisti suteikti informaciją. Utenos RAAD atstovė pažymėjo, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija išaiškino ir tai, jog Teisės gauti informaciją įstatymo 7 straipsnis, kuriuo rėmėsi pareiškėjas, taikomas tik privačios informacijos teikimo atveju. Utenos RAAD atstovė nurodė, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos atsakovas buvo gavęs du skundus, tačiau pagal juos administracinės procedūros nebuvo pradėtos, šie skundai buvo persiųsti kitoms kompetentingoms institucijoms. Patvirtino, kad Utenos RAAD neketino rengti atsakymo, kuriame būtų pateikta apibendrinta informacija apie tai, kiek ir kada buvo gauta skundų, kokie sprendimai dėl jų priimti, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė skundų ir atsakymų kopijų. Atsižvelgus į prašymo turinį, buvo parengtas atsakymas, kad nurodytos dokumentų kopijos nebus teikiamos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad Utenos RAAD 2015 m. birželio 29 d. gavo pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl informacijos suteikimo. Pareiškėja, remdamasi Teisės gauti informaciją įstatymo 7 ir 14 straipsniais, prašė pateikti visų šioje institucijoje nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2015 m. gegužės 25 d. gautų skundų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos ir Utenos RAAD į juos parengtų atsakymų kopijas.
Utenos RAAD, atsakydamas į Bendrovė prašymą, 2015 m. liepos 30 d. parengė Sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl dokumentų pateikimo“. Atsakovas, vadovaudamasis Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2015 m. liepos 30 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl išaiškinimo“ ir Duomenų apsaugos įstatymo 3 ir 5 straipsnių nuostatomis, atsižvelgęs į tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašyme nebuvo nurodytas nė vienas Duomenų apsaugos įstatymo nustatytas asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijus ir teisėtas asmens duomenų tvarkymo tikslas, prašomos informacijos nesuteikė.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl ūkinę veiklą vykdančio juridinio asmens teisės gauti iš valstybės institucijos informaciją.
Teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų užtikrina, šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato ir valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims reguliuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas. Kaip nurodo šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, Teisės gauti informaciją įstatymas sudaro palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų disponuojamą informaciją ir panaudoti ją komerciniams ar nekomerciniams tikslams. Įstatymų leidėjas įsakmiai nurodė, kad įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją, atsisakyti suteikti informaciją galima šio įstatymo nustatyta tvarka (3 straipsnio 1 dalis). Prašymų suteikti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų disponuojamą informaciją pateikimo tvarką jų nagrinėjimą ir informacijos teikimą reguliuoja Teisės gauti informaciją įstatymo Ketvirtojo skirsnio 12-18 straipsniuose įtvirtintos nuostatos, tarp jų – ir nuostatos, nustatančios informacijos pateikimo reikalavimus (15 straipsnis), atsisakymo teikti informaciją pagrindus (16 straipsnis), informacijos pateikimo formas ir būdus (17 straipsnis).
Utenos RAAD atsiliepime teigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktam prašymui nagrinėti Teisės gauti informaciją įstatymo nuostatos netaikomos, kadangi pareiškėjas yra juridinis asmuo.
Teisės gauti informaciją įstatymo 12 straipsnyje nurodyta, kad prašymą informacijai gauti iš įstaigos pateikia pareiškėjas. Šio subjekto sąvokos apibrėžimas pateikiamas Teisės gauti informaciją įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje. Teismo vertinimu, pagal Teisės gauti informaciją įstatyme pateiktą apibrėžimą, pareiškėju gali būti ir Lietuvos Respublikoje veikiantis juridinis asmuo. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Lietuvos Respublikos registruotas juridinis asmuo, norėdamas gauti informaciją, kuria disponuoja Utenos RAAD, turėjo teisę atsakovui, kaip valstybės institucijai, teikti prašymą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą pasirašė juridinio asmens įgaliotas asmuo, todėl toks prašymas atitiko Teisės gauti informaciją įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis informaciją apibrėžia kaip žinias, kuriomis disponuoja valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga, įskaitant informaciją apie jų darbuotojų darbo užmokestį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė pateikti dėl jos veiklos gautų skundų ir Utenos RAAD parengtų į juos atsakymų kopijas. Atsižvelgus į Teisės gauti informaciją įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, daroma išvada, kad pareiškėja taip suformuluotu prašymu nurodė, kokia forma jai turi būti pateikta informacija – popierinėse dokumentų kopijose.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – Taisyklės) nurodo, kad prašymu, kuriuo asmuo kreipiasi į viešojo administravimo subjektą, suprantamas su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į instituciją prašant administracinės paslaugos – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą; nustatytąja tvarka pateikti institucijos turimą informaciją; priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreiškiama institucijos valia; atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Taisyklių 10 punktas nustato, kad asmenų prašymai nagrinėjami pagal institucijos kompetenciją, o tuo atveju, kai institucija, kuriai pateiktas prašymas, neįgaliota spręsti jame išdėstytų klausimų, ji ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje išsiunčia prašymą kompetentingai institucijai (pasilikdama prašymo kopiją) ir raštu praneša apie tai asmeniui, paaiškindama persiuntimo priežastis. Teisės gauti informaciją įstatymo 4 straipsnio 1, 2, ir 3 punktai nustato, kad įstaigos, teikdamos informaciją, privalo vadovautis informacijos išsamumo, tikslumo ir objektyvumo principais. Tai reiškia, kad Utenos RAAD veiksmai teikiant informaciją turėjo būti grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais teisės aktais, atsakovas pareiškėjai privalėjo pateikti visą pagal teisės aktus teiktiną jo prašymo turinį atitinkančią informaciją, o teikiama informacija turėjo atitikti įstaigos disponuojamą informaciją. Pagal Teisės gauti informaciją įstatymo 15 straipsnio 3 dalį, įstaigos privalo teikti informaciją, turėtą ar gautą iki tam tikro informacijos rinkimo ir tvarkymo nutraukimo, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą dokumentų saugojimo laiką, jeigu ji neperduota kitoms įstaigoms, o jeigu informacija perduota kitoms įstaigoms, įstaiga turi persiųsti prašymą šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka.
Minėta, kad teismo posėdyje Utenos RAAD atstovė A. K.-Ž. nurodė, kad per pareiškėjos nurodytą laikotarpį atsakovas buvo gavęs du skundus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, tačiau pagal juos administracinių procedūrų nepradėjo, gautus skundus pagal kompetenciją persiuntė kitoms institucijoms. Teismas, įvertinęs šiuos atsakovo atstovės paaiškinimus, sprendžia, kad Utenos RAAD pareiškėjos prašomą suteikti informaciją buvo perdavusi kitoms institucijoms. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad Utenos RAAD, nagrinėdamas gautą UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą suteikti informaciją ir nustatęs, kad nebedisponuoja šia informacija, remdamasis Teisės gauti informaciją įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi ir Taisyklių 10 punktu, turėjo pareigą per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje persiųsti pareiškėjos prašymą šioms institucijoms ir apie tai per 3 darbo dienas pranešti UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Remiantis tuo, kas buvo nurodyta, daroma išvada, kad Utenos RAAD 2015-07-30 atsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl duomenų pateikimo“ savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir naikinamas. Panaikinus skundžiamą administracinį aktą, Utenos RAAD įpareigotinas iš naujo išnagrinėti 2015 m. birželio 29 d. gautą pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl informacijos suteikimo ir pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį motyvuotą atsakymą.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo 21 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Kitų dokumentų apie turėtas išlaidas pareiškėja iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
Patenkinus skundo pagrindinį reikalavimą ir panaikinus ginčijamą individualų administracinį aktą, t. y. sprendimą iš esmės priėmus pareiškėjos naudai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi teisę gauti turėtų žyminio mokesčio išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. liepos 30 d. atsakymą Nr. (4.2)-s-1189 „Dėl dokumentų pateikimo“.
Įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentą iš naujo išnagrinėti 2015 m. birželio 29 d. gautą pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl informacijos suteikimo ir pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį motyvuotą atsakymą.
Kitą skundo dalį atmesti.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 21,00 Eur (dvidešimt vieną eurą 00 euro centą) žyminio mokesčio, sumokėto pagal AB SEB banko 2015-08-26 vietinio mokėjimo nurodymą Nr. 2547.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.