Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė, veikianti Kauno apylinkės teismo vardu,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutavusios mažosios bendrijos „Baubas“, atstovaujamos bankroto administratorės mažosios bendrijos „Tavix“, ieškinį atsakovui V. O. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartimi MB „Baubas“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta MB „Tavix“. To paties teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi patikslinti įmonės kreditoriai ir jų finan­siniai reikalavimai, viso 4 969,54 Eur sumai. Atsakovas V. O., būdamas įmonės savininku ir vadovu, nesielgė rūpestingai, atidžiai bei apdairiai ir laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, todėl jam civilinė atsakomybė kyla pažeidus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnį ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį. Iškėlus bankroto bylą, jokie įmonės apskaitos dokumentai bei turtas administra­to­rei nebuvo perduoti. Nustatyti, vertinti ar analizuoti įmonės finansinės padėties pagal balanso duomenis nėra galimybės, kadangi remiantis VĮ Registrų centro duomenimis bendrija per visą V. O. vadovavimo laikotarpį Registro tvarkytojui nėra pateikusi metinės finansinės atskaitomybės dokumentų. Nustatyta, kad įmonė įregistruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neturi. Iš viešai skelbiamų duomenų nustatyta, kad bendrijoje darbuotojų nėra. Bendrija nuo 2015 m. rugsėjo–gruodžio mėnesių buvo nemoki. Atsakovas, būdamas įmonės vadovu, žinojo arba turėjo žinoti apie jo vadovaujamos įmonės nemokumą ir privalėjo arba dėti maksimalias pastangas atsiskaityti su kreditoriais, arba, negalėdamas to padaryti, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovas sistemingai didino finansinę žalą kreditoriams; tyčiniu neteisėtu neveikimu pažeidė fiduciarines pareigas bei nevykdė jam įstatymu nustatytos imperatyvios pareigos, t. y. atliko neteisėtus veiksmus civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų prasme. Atsakovo neteisėtas neveikimas ir pareigos kreiptis dėl įmonės bankroto bylos inicijavimo pažeidimas tiesiogiai sąlygojo įmonės finansinių įsipareigojimų kreditoriams susiformavimą/didėjimą. Kadangi atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neturi įrodinėti, kad atsakovas kaltas (el. b. l. 1–5).

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2019 m. lapkričio 30 d. (el. b. l. 33). Atsakovas per nustatytą 20 dienų terminą be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovės prašymu, priimamas sprendimas už akių, neinformuojant šalių apie sprendimo priėmimo laiką ir vietą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti visiškai. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartimi pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą MB „Baubas“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta MB „Tavix“; 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi patvirtintas MB „Baubas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus – 2 837,63 Eur, UAB „J.van Vliet (Kaunas) Cash & Carry“ – 1 836,35 Eur; 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi į kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą įtraukta UAB „Bitė Lietuva“ su 295,56 Eur finansiniu reikalavimu (el. b. l. 9, 10, 13–15). Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad atsakovas V. O. nuo 2015 m. balandžio 9 d. buvo MB „Baubas“ vadovas (el. b. l. 6–7).

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisė­tas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straip­snio 1 dalis). CK 2.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straip­snio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-684/2019 36 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neteisėti veiksmai gali pasireikšti neįvykdžius įstatyme ar sutartyje numatytos pareigos (neteisėtas neveikimas). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, nustatančių jo pareigas, reikalavimų. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstaty­mo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi bendrovės vadovo pareiga laiku kreiptis į teismą dėl bank­ro­to bylos iškėlimo.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Ši bendrovės vadovo pareiga teismų praktikoje taip pat suformuluota kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018 50 punktas ir jame nurody­ta kasacinio teismo praktika). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestin­gai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vado­vas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-684/2019 38 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, jog vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomy­bės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-684/2019 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018 52 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Neteisėtumas taikant vadovui civilinę atsakomybę Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalies pagrindu pasireiškia ne tik įstatymo imperatyvo, bet ir fiduciarinių pareigų pažeidimu. Vadovui laiku neinicijavus bankroto bylos iškėlimo, laikoma, kad vadovas neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai bendrovės interesais, nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir pažeidė bendrovės, jos kreditorių interesus (Bendrovės valdymo organų civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga, Teismų praktika, 2017, Nr. 45).

Su ieškiniu pateiktų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad buvęs BMB „Baubas“ vadovas V. O. neteisėtu neveikimu, nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos savo vadovaujamai įmonei iškėlimo, pažeidė fiduciarines pareigas bei neįvykdė jam įstatymu nustatytos imperatyvios pareigos, t. y. atliko neteisėtus veiksmus civilinę atsakomybę nustatančių teisės normų prasme.

Visi bendrovės nepadengti įsipareigojimai, prisiimti po to, kai bendrovė tapo nemokia, vertinami kaip žala, nes jei vadovas laiku būtų inicijavęs bankroto bylą, šie įsipareigojimai nebūtų atsiradę. Vadovas atsako už tą žalą, kuri kilo dėl jo vėlavimo inicijuoti bankroto bylą – ją sudaro bendrovės skoliniai įsipareigojimai, atsiradę vėlavimo laikotarpiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016 26, 43 punktai).

Nagrinėjamu atveju iš Valsty­binio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus informacijos matyti, kad MB „Baubas“ įsiskolinimo Valsty­binio socialinio draudimo fondo biudže­tui susidarymo pradžia yra 2015 metų rugsėjo–gruodžio mėnesiai (el. b. l. 8). Kad MB „Baubas“ vadovas V. O. nevykdė Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numaty­tos pareigos per nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl bankro­to bylos bendrovei iškėlimo patvirtina faktas, jog bankroto byla MB „Baubas“ iškelta pagal kreditoriaus Valsty­binio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą. Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 11 d. nutarty­je konstatavo, kad MB „Baubas“ laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir priteistų sumų. Įmonė neturi nuosavybės teise jai priklausančio nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Teismas padarė išvadą, kad nustatytų aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad tokia MB „Baubas“ būsena atitinka Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką (el. b. l. 13–15). Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi nutarė pripažinti BMB „Baubas“ bankrutavusia ir likviduoti ją dėl bankroto (Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys civilinėje byloje Nr. eB2-1738-324/2019) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Teismo vertinimu, iš byloje pateiktų duomenų akivaizdu, kad MB „Baubas“ vadovo V. O. neteisėtas neveikimas ir pareigos kreiptis dėl įmonės bankroto bylos iškė­li­mo pažeidimas tiesiogiai sąlygojo įmonės finansinių įsipareigojimų kreditoriams susiformavimą/pa­didėjimą. Atsakovas, užuot inicijavęs bankroto bylą ir tokiu būdu sustabdęs visų iki bankroto bylos iškėlimo neįvykdytų įmonės finansinių prievolių vykdymą, įskaitant mokesčių, netesybų, palūkanų ir kitų privalomų mokėti įmokų mokėjimą, taip pat skolų išieškojimą iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kas tiesiogiai lėmė MB „Baubas“ ir šios įmonės kreditorių interesų pažeidimą bei nurodyto dydžio žalos atsiradimą, atsakovo kaltė preziumuojama, todėl atsakovui kyla pareiga atlyginti žalą. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, aptariamos įstatyminės kaltės prezumpcijos nepaneigė, prievolės atlyginti žalą ir žalos dydžio neginčijo. Įrody­mų, kad iki sprendimo priėmimo būtų atlyginęs žalą, taip pat nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teis­mas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 4 969,54 Eur žalos atlyginimą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl ieškovei iš jo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

CPK 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, jog kiti dalyvaujantys byloje asmenys, kai yra CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta aplinkybė – byloje dalyvauja įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruk­tūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo ne tik už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus, bet ir už kitus procesinius dokumentus. Byloje dalyvaujant įmonei (įstaigai), kuriai iškelta bankroto ar rest­ruktūrizavimo byla, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami visi byloje dalyvaujantys asme­nys (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-617-881/2019 30, 31, 32 punktai).

Nagrinėjamu atveju ieškovė BMB „Baubas“ byloje yra bankrutavusi įmonė ir pagal CPK ji yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Atsižvelgus į CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto aiškinimą ir teismų praktiką, 112 Eur žyminis mokestis iš atsakovo nepriteistinas.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (1,86 Eur), iš atsakovo nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios išieškotinos šių išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 969,54 Eur (keturių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt devynių eurų 54 ct) žalos atlyginimą; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės bankrutavusios mažosios bendri­jos „Baubas“, juridinio asmens kodas 304020163, naudai.

Atsakovas sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams.

Ieškovė dėl sprendimo per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo gali paduoti apelia­cinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.