Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria patvirtintas Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2014 m. spalio 8 d. nutarimas taikyti nuteistajam A. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. nuteistas 2008-05-28 Stokholmo apylinkės teismo pagal Švedijos BK 17 str. 10 & 1 d., (1968:64) 1 & 1 d. 4 p., 3 &, (2000:1225) 3 & 1 d., 6 & 3 d. - 10 metų laisvės atėmimo bausme (įsiteisėjo 2008-07-29); 2010-12-13 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi veika suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 233 str. 1 d., 260 str. 3 d., 199 str. 2 d. ir nustatyta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2008-09-01, bausmės pabaiga – 2018-02-16.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014-11-21 nutartimi patvirtino Komisijos 2014-10-08 nutarimą taikyti A. Š. lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra ir nustatė Komisijos siūlomas auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones: 1) taikyti intensyvią priežiūrą; 2) neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir mokymusi; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 4) nevartoti alkoholio.

Skunde pabrėžiama, kad nuteistasis A. Š. bausmę atlieka už tris nusikaltimus, iš kurių vienas pagal pavojingumo visuomenei laipsnį vertinamas kaip sunkus, o kitas – labai sunkus nusikaltimas. Nuteistasis kaltės nepripažįsta. Už nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis baudžiamoji atsakomybė įtvirtinta net tarptautinėse sutartyse. Visi draudimai ir apribojimai, susiję su narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, skirti tam, kad kiek įmanoma visapusiškiau būtų užkirstas kelias narkotikų plitimui ir žmonių įtraukimui į narkotikų vartojimą. Paminėtos aplinkybės rodo nuteistojo ir jo padaryto nusikaltimo didesnį pavojingumą visuomenei, o sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos namų klausimą reikia atsižvelgti ir į visuomenės interesą, kad pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d. Prokurorės vertinimu, nuteistajam likusi neatliktos bausmės dalis yra labai didelė, todėl, vertinant jo padarytų nusikalstamų veikų ir paties nuteistojo pavojingumą, taikant lygtinį paleidimą bus pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas bei nepasiekti individualizuotos bausmės tikslai. Be to, prokurorė pažymi ir tai, kad nuteistajam už tris tyčinius nusikaltimus paskirta subendrinta galutinė bausmė yra lygi minimaliai bausmei, kuri būtų skiriama pagal BK 260 str. 3 d., t. y. tik už vieną iš A. Š. padarytų nusikaltimų. Prokurorės nuomone, paminėtos aplinkybės rodo, kad šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad A. Š. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl patvirtinus Komisijos nutarimą yra akivaizdžiai iš esmės pažeistas teisingumo principas ir nepasiekti bausmės tikslai.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės skundas tenkinamas.

BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Vertindamas prokurorės skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, patvirtindamas Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė formalų lygtinio paleidimo taikymo pagrindą sudarančioms aplinkybėms ir deramai neįvertino kitų pataisos procesui reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai, kurių buvo siekiama skiriant nuteistajam individualizuotą laisvės atėmimo bausmę, jau yra pasiekti ir, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, lygtinio paleidimo laikotarpiu nedarys naujų nusikaltimų ir laikysis įstatymų.

Apygardos teismo vertinimu, tos nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės, nurodytos Socialinio tyrimo ir Psichologinės tarnybos išvadose, dar nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Aplinkybės, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis šešis kartus skatintas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose nėra pakankamos teigiamai išvadai dėl tolesnio nuteistojo taisymo neizoliavus jo nuo visuomenės, tik prižiūrint. Didelę reikšmę svarstant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę sudaro ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir jo elgesys iki nusikaltimo padarymo, taip pat padarytų nusikaltimų pobūdis bei pavojingumo laipsnis, paties nuteistojo požiūris į padarytą nusikaltimą, nustatytų pareigų ir draudimų laikymasis, reagavimas į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, taip pat ir į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kuria būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis bausmę atlieka už nusikaltimą teismo procesui, disponavimą narkotinėmis medžiagomis stambiu mastu ir narkotinių medžiagų kontrabandą stambiu mastu (pagal BK atitinka 233 str. 1 d., 260 str. 3 d., 199 str. 2 d.), nusikaltimai tyčiniai, vienas jų priskiriamas sunkių, kitas – labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Padarytos nusikalstamos veikos itin pavojingos visuomenei, tai patvirtina ir įstatymo leidėjo už tokias veikas numatyta itin griežta laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis anksčiau jau ne vieną kartą teistas, nusikalstamas veikas pradėjo daryti dar būdamas nepilnametis, laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą, savo kaltės dėl nusikaltimų, už kurių padarymą šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, neprisiima, linkęs save pateisinti, dalį atsakomybės „permesti“ aplinkai ir susiklosčiusioms aplinkybėms. Nors nusikalstamos veikos nėra daromos sistemingai, ankstesni teistumai yra pakankamai seni, tačiau teistumų skaičius, padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, pavojingumo laipsnis, padarymo aplinkybės rodo nuteistojo asmenybės didesnį pavojingumą visuomenei ir apibūdina jį kaip asmenį, sąmoningai ignoruojantį visuomenėje priimtas ir teisės aktais įtvirtintas bendrąsias elgesio taisykles. Be to, nusikalstamos veikos, už kurių padarymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra žymiai pavojingesnės už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, kas taip pat sudaro pagrindą nuteistojo asmenybę vertinti kaip labiau pavojingą. Kaip jau minėta, nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą, tačiau net ir itin griežtos bausmės taikymas nuteistojo asmenybei, jo elgesiui teigiamos įtakos neturėjo, jo nuo naujų nusikaltimų nesulaikė. Tai, kad pagal OASys nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema (32 balai), nepaneigia nuteistojo asmenybės, kaip neigiamos, vertinimo.

Vertinant nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu pažymima, kad nuteistasis, nors ir skatintas šešis kartus, tačiau taip pat ir pakankamai neseniai (2013-05-21) baustas drausmine tvarka už fizinio smurto prieš kitus asmenis naudojimą. Paskirta nuobauda už nepriekaištingą elgesį panaikinta prieš terminą 2013-12-20, po to drausmine tvarka A. Š. nebaustas, kas leidžia daryti išvadą, jog savo elgesį teigiama linkme nuteistas koreguoja tik nuo 2013 m. pabaigos.

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad A. Š., kuris nusikalsta ne pirmą kartą, nesistengia keisti savo elgesio, išvadų iš skiriamų bausmių nedaro, ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas jo paties ir daromų veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne suformuotų klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo. Šiuo atveju sutinkama su prokurorės nuomone, kad A. Š. atliktos bausmės dalis dar nėra pakankama spręsti, jog jis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, kurie leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Pažymima, kad bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Teisingumo principas bausmės vykdymo procese praktiškai įgyvendinamas tada, kai nuteistasis atlieką tokią bausmės dalį, kuri yra būtina ir pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams bausmės tikslams užtikrinti.

Šiuo atveju teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys neigiamai nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių neatsveria ir nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad bausmės tikslai, kurių buvo siekiama nuosprendžiu nuteistajam skiriant individualizuotą bausmę, jau yra pasiekti. Pažymima, kad teismas, skirdamas nuteistajam konkretaus dydžio bausmę, mano, kad būtent tokia bausmė yra būtina BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Tik tokiu atveju, kai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą apie tai, kad bausmės tikslai, kurių buvo siekiama apkaltinamuoju nuosprendžiu skiriant konkretaus dydžio bausmę, gali būti pasiekti ir neatlikus visos nuosprendžiu paskirtos bausmės, nuteistajam gali būti taikoma sąlyginė laisvės atėmimo bausmei alternatyva. Šiuo atveju tokių aplinkybių teismas nenustatė.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad nei Komisija, nei apylinkės teismas tinkamai neįvertino visų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių, padarytos išvados, kad A. Š. laikysis įstatymų ir nenusikals, prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybės, todėl apylinkės teismo nutartis, kuria patvirtintas Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, naikinama kaip nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 2 p., 9 d.,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundą tenkinti.

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. spalio 8 d. nutarimą Nr. 94-446 taikyti nuteistajam A. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.