- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-17
- Bylos Nr.
- 2-2698/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Konstantinas Gurinas, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Revivalis“
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Trakų skyriaus
- Trečiasis asmuo
- AB „SEB lizingas“
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Revivalis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria teismas iškėlė bankroto bylą, civilinėje byloje Nr. B2-445-258/2011 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Trakų skyriaus ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Revivalis“ dėl bankroto bylos iškėlimo, tretysis asmuo – AB „SEB lizingas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje ir pagal atskirąjį skundą sprendžiami bankroto bylos iškėlimo klausimai.
Šalies argumentai
Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba Trakų skyrius (toliau – VSDFV Trakų skyrius) kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Revivalis“ dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad atsakovas UAB „Revivalis“ yra įregistruotas draudėju (mokesčių mokėtoju) 2004 m. kovo 9 d. ir privalėjo mokėti nustatyto dydžio įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – fondas) biudžetą. Atsakovui laiku nemokant valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokų susidarė skola fondo biudžetui. Pažymėjo, kad siekiant išieškoti nesumokėtas įmokas buvo priimti sprendimai išieškoti iš bendrovės VSD įmokas priverstine tvarka, tačiau draudėjui taikytos sankcijos teigiamų rezultatų nedavė. Bendrovės skola fondo biudžetui 2010 m. kovo 18 d. buvo 10 437,39 Lt, iš jų: 10 285,05 Lt įmokų ir 152,34 Lt delspinigių. 2010 m. kovo 18 d. ieškovas įteikė atsakovui pranešimą, kuriame nurodė, jog atsakovas turi per 30 dienų sumokėti fondo biudžetui skolą ir įspėjo, kad iki nurodyto termino neįvykdžius įsipareigojimų, ieškovas kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas iki nurodyto termino įsiskolinimo nesumokėjo. Skola fondo biudžetui iki šiol neišieškota. 2010 m. balandžio 21 d. ji sudarė 11 320,92 Lt, iš jų : 10 552,91 Lt įmokų ir 768,01 Lt delspinigių.
Tretysis asmuo AB „SEB lizingas“ teismui pateiktame prašyme dėl įstojimo trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, nurodė, kad UAB „Revivalis“ skolingas AB „SEB lizingas“ 90 485,89Lt pagal 2007 m. sausio 30 d. ir 2007 m. kovo 28 d. sudarytas finansinio lizingo sutartis Nr. 2007-010261 ir Nr. 2007-030532.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartimi iškėlė UAB „Revivalis“ bankroto bylą. Teismas nurodė, kad atsakovo UAB „Revivalis“ vadovas, gavęs pranešimą dėl bankroto bylos iškėlimo, dokumentų, nurodytų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 1 dalyje, teismui nepateikė. Be to, įvertinęs VĮ „Registrų centras“ informaciją, teismas nustatė, kad atsakovas neteikė savo finansinės atskaitomybės dokumentų ir už 2009 metus. Teismas pažymėjo, kad atsakovas UAB „Revivalis“ nemoka privalomųjų mokesčių Valstybinio socialinio draudimo fondui, nevykdo sandoriais prisiimtų įsipareigojimų, todėl įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovas yra nemokus, jam keltina bankroto byla.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Revivalis“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti kelti atsakovui bankroto bylą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas yra nemokus. Atsakovo akcinis kapitalas sudaro 140 000 Lt, įmonė yra įsigijusi kitų įmonių akcijų už 3 023 000 Lt sumą, be to, įmonė nuosavybės teise valdo tris didelės vertės žemės sklypus, įmonei kiti fiziniai ir juridiniai asmenys yra skolingi dideles pinigų sumas. Į atsakovo balansą įrašyto turto vertė yra gerokai didesnė nei ieškovo ir trečiojo asmens nurodytos skolos, atitinkamai 11 320 92 Lt bei 90 485,89 Lt.
2) Tretysis asmuo AB „SEB lizingas“ nepagrįstai nurodo, kad pradelstas atsakovo įsipareigojimas jam sudaro 90 485,89 Lt. Atsakovas su trečiuoju asmeniu sudarė 2007 m. sausio 30 d. išperkamosios nuomos sutarties Nr. 2007-010261 pakeitimą Nr. 2, pagal kurį trečiajam asmeniui buvo įkeisti du 264 000 Lt vertės žemės sklypai ir jis atsisakė reikalauti grąžinti paskolą. Taigi tretysis asmuo, jeigu būtų suėję skolos mokėjimo terminai, būtų galėjęs savo reikalavimą patenkinti iš jam įkeisto turto. Tretysis asmuo neteikė savo reikalavimų priverstiniam išieškojimui, tokiu būdu patvirtindamas, kad jo reikalavimų terminai dar nėra suėję ir kad 90 485,89 Lt skolos mokėjimo terminas nėra pradelstas.
3) Trečiajam asmeniui įkeistų žemės sklypų vertė, kurią įvertino pats tretysis asmuo, yra 264 000 Lt. Ieškinyje nurodyta bendra reikalavimų suma yra tik 101 806,81 Lt. Todėl vien tik dviejų atsakovui priklausančių žemės sklypų, nevertinant kito atsakovo turto, rinkos vertė yra daugiau nei du kartus didesnė nei ieškovo ir trečiojo asmens reikalavimai. Pažymėtina, kad šiuo metu yra intensyviai ieškomi pirkėjai dviem įkeistiems žemės sklypams, kuriuos pardavus bus atsiskaityta tiek su ieškovu, tiek su trečiuoju asmeniu.
4) Atsakovas negavo ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo ir dėl to negalėjo pateikti atsiliepimo į nepagrįstą ieškinį, negalėjo pateikti dokumentų, pagrindžiančių faktą, kad atsakovui nėra bankroto situacijos.
5) Atsakovas dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių negalėjo VĮ „Registrų centras“ pateikti finansinės atskaitomybės dokumentų už 2009 metus, nes negalėjo jų paruošti tinkamai. Kai kurie atsakovo dokumentai buvo pagrobti arba dingo tuo metu, kai tretysis asmuo savavališkai pasiėmė automobilį su jame buvusiais atsakovo dokumentais. Šiuo metu yra ruošiamasi kreiptis į teisėsaugos institucijas ir yra atstatinėjami pagrobti dokumentai.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Revivalis“ pateikė teismui 2010 m. balansą. Nurodė, kad iš pateiktų dokumentų matyti, jog UAB „Revivalis“ turtas sudaro 7 291 310 Lt, įsipareigojimai 3 143 060 Lt – mažiau nei pusę į balansą įrašyto turto vertės. Todėl atsakovas yra mokus, jam negali būti iškelta bankroto byla.
Tretysis asmuo AB „SEB lizingas“ pateikė teismui papildomus paaiškinimus dėl atsakovo pateikto 2010 m. balanso. Paaiškinime nurodo šiuos argumentus:
1) Neaišku kokiais duomenimis remiantis atsakovas parengė 2010 m. balansą, nes, įvykus buhalterinės apskaitos dokumentų vagystei, atsakovas neturėjo realių apskaitos duomenų. Tretysis asmuo neturi informacijos, ar dėl vagystės buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ar buhalterinės apskaitos dokumentai atsirado.
2) Atsakovo pateiktas 2010 m. balansas yra abejotinas ir galimai suklastotas. Daugelis duomenų, pateiktų 2010 m. gruodžio 31 d. balanse, sutampa su 2008 m. balanso duomenimis. Tai sudaro pagrindą teigti, kad atsakovas jokios veiklos 2009 m. nevykdė.
3) Atsakovo UAB „Revivalis“ įsiskolinimai trečiajam asmeniui 2011 m. birželio 13 d. sudarė 114 858,60 Lt. Atsakovas pagal finansinio lizingo sutartį Nr. 2007-030532 skolingas trečiajam asmeniui 16 769,08 Lt nuostolio, patirto realizavus perimtą lizinguotą turtą. Pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. 2007-010261 atsakovas skolingas trečiajam asmeniui 49 862,10 Lt priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų, 605,83 Lt nesumokėto žemės mokesčio kompensavimo išlaidų, 44 408,65 Lt priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių, 3 212, 94 Lt papildomų išlaidų.
4) Atsakovas turėjo pateikti teismui penkias pagrindines finansinių ataskaitų formas – balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, pinigų srautų ataskaitą, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą ir aiškinamąjį raštą. Visos finansinės ataskaitos turi būti parengtos laikantis Verslo apskaitos standartų, kad būtų garantuojama galimybė palyginti įmonės finansinių ataskaitų duomenis.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Revivalis“ pateikė teismui papildomą atsiliepimą į atskirąjį skundą. Nurodė, kad ieškovas UAB „SEB lizingas“ yra skolingas atsakovui mažiausiai 438 799,99 Lt. Tretysis asmuo nėra įvykdęs savo prievolių pagal sutartį ir įstatymą, jam yra pateiktas įspėjimas dėl galimo bankroto bylos iškėlimo. Tretysis asmuo, nesąžiningai siekdamas išvengti gresiančio bankroto, siekia nepagrįstai iškelti bankroto bylą mokiam atsakovui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškėlė bankroto bylą atsakovui UAB „Revivalis“ pagal VSDFV Trakų skyriaus ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo.
Bankroto institutas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą bei pašalinti iš apyvartos nemokius subjektus. Be to, įvertinus įmonių bankroto instituto esmę, tikslus bei paskirtį, galima spręsti, jog bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus. Bankroto procesą reglamentuojančios teisės normos iš esmės yra viešosios teisės normos ir jų tikslas – pašalinti iš apyvartos nemokius rinkos dalyvius. Pradedant šį procesą, t. y. iškeliant įmonei bankroto bylą, yra svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar įmonė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik tokių finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę, kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-990/2011).
Įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). ĮBĮ 1 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.
Civiliniame procese vyrauja dispozityvumo principas. Juo grindžiama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Ši įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė iš esmės visa apimtimi taikoma ir sprendžiant ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pagrįstumo klausimą. Tai, kad bankroto bylos turi viešąjį interesą, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ne proceso šalys, o teismas turi įrodinėjimo naštą.
Įmonės nemokumas yra savarankiškas bankroto bylos iškėlimo pagrindas (ĮBĮ 9 str. 5 d.). Įmonės nemokumas – tai būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus teismui pateiktus įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę.
Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę su įmonės (ne)mokumu susijusias aplinkybes pateikia ieškovas ieškinyje bei atsakovas atsikirtimuose, taip pat tretieji asmenys savo procesiniuose dokumentuose. Remiantis šių asmenų pateiktais duomenimis teismas sprendžia ieškinio dėl įmonės pripažinimo nemokia pagrįstumo klausimą. Viešąjį interesą turinčioje bankroto byloje spręsdamas klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutuojančia, teismas yra aktyvus ir gali įpareigoti proceso šalis pateikti konkrečius įrodymus, rinkti įrodymus savo iniciatyva tam, kad būtų išsiaiškinta, ar yra pagrindas ieškinį tenkinti (atmesti). ĮBĮ nuostatos bankroto bylą nagrinėjančiam teismui suteikia pakankamai galių, kad būtų gauti duomenys, reikalingi teisingai išspręsti klausimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo (taikyti baudas įmonės vadovui už procesinių ir finansinių dokumentų nepateikimą, reikalauti pateikti dokumentus, reikalingus teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti įmonės turtą ir pan. (ĮBĮ 9 str. 1-2 d.)). Tačiau, kaip minėta, teismas neturi ir negali vykdyti įrodinėjimo naštos už proceso šalis bei negali pripažinti įmonės nemokios, jei nėra nustatytas ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nurodytas pradelstų skolų ir turimo turto, įrašyto į įmonės balansą, santykis.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iškėlė bankroto bylą atsakovui remdamasis ieškovo ieškinyje ir trečiojo asmens prašyme pateiktais duomenimis apie atsakovo įsiskolinimą, taip pat atsakovo balansu už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., kadangi atsakovas nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Kolegijos nuomone, vien ta aplinkybė, kad atsakovas ne tik neteikė Juridinių asmenų registrui įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, bet elgėsi pasyviai proceso metu ir bylą nagrinėjantis teismas nesiėmė procesinių priemonių, kad į bylą būtų pateikti nauji įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, dar nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovo pradelstos skolos viršija pusę į balansą (kurio nauji duomenys teismui nežinomi) įrašyto turto vertės. Iš bylos duomenų matyti, kad teismas netaikė ĮBĮ numatytų sankcijų atsakovo vadovui už dokumentų nepateikimą teismui, o nagrinėjamą klausimą išsprendė remdamasis senais finansinės atskaitomybės duomenimis. Beje, net ir iš byloje esančio atsakovo balanso matyti, kad tuo metu įmonės turtas sudarė 6 712 218 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 2 469 060 Lt (b.l. 72). Nagrinėjant bylą, nebuvo gauta naujų finansinės atskaitomybės dokumentų, kurie būtų aiškiai paneigę šiuos duomenis. Todėl atsakovo 2008 m. balansas negalėjo sudaryti pagrindo daryti išvadą apie atsakovo nemokumą Be to, apeliantas atskirajame skunde įrodinėja, kad jis negavo ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat trečiojo asmens prašymo byloje, ir dėl to elgėsi pasyviai proceso metu. Bylos duomenys patvirtina, kad sutartiniuose teisiniuose santykiuose tarp atsakovo ir trečiojo asmens, iš kurių kreditorinį reikalavimą kildina trečiasis asmuo, atsakovas buvo nurodęs kitą buveinės adresą nei juridinių asmenų registre (atsakovo buveinė pagal viešo registro duomenis yra Trakų r., Paluknio k., o išperkamosios nuomos sutartyje, taip pat pavedime trečiajam asmeniui atsakovo buveinė nurodyta adresu Vilniaus al. 34, Druskininkai, b.l. 50, 60-62). Teismas šių aplinkybių nenagrinėjo ir nemėgino atsakovui įteikti procesinių dokumentų kitu nei viešame registre nurodytu buveinės adresu. Apeliantas taip pat ginčija, jog 90 485,89 Lt dydžio skolos trečiajam asmeniui mokėjimo terminas yra suėjęs (b.l. 105-106). Tai reiškia, kad, nesant kitų duomenų, nurodyta skola neturėtų būti laikoma pradelsta. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, jog jis nuosavybės teise valdo tris didelės vertės žemės sklypus bei turi įsigijęs kitų įmonių akcijų už 3 023 000 Lt, o vėliau pateikė teismui balanso duomenis 2010 m. gruodžio 31 d. duomenimis, iš kurių matyti, kad įmonės turtas sudaro 7 291 310 Lt, o įsipareigojimai 3 143 060 Lt (b.l. 141-142). Pastebėtina ir tai, kad po apeliacine tvarka išnagrinėto klausimo dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo priėmimo jau yra praėję daugiau kaip vieneri metai. Per šį laikotarpį įmonės turtinė padėtis galėjo iš esmės pasikeisti.
Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.
Pirmosios instancijos teismui nenustačius įmonės realios turtinės padėties, negalima nustatyti įmonės faktinio mokumo ir teisingai išspręsti nagrinėjamą klausimą. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, naikintina, kaip priimta neatskleidus nagrinėjamo klausimo esmės ir klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 2 d.). Nagrinėdamas ieškinio pagrįstumo klausimą iš naujo, žemesnės instancijos teismas turėtų išreikalauti iš atsakovo naujausius finansinės atskaitomybės duomenis, įskaitant vadovo aiškinamąjį raštą, išsiaiškinti atsakovo turimo turto sudėtį, likvidumą, valdomų kitų įmonių akcijų rinkos vertę, pradelstų įsipareigojimų dydį, taip pat debitorines skolas, jų atsiradimo pagrindus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „Revivalis“ iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.