Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K. 2016 m. lapkričio 8 d., apie 09,37 val., Aguonų g. 26, Vilniuje, vairuodamas automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas, buvo neatidus, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas KET reikalavimus.

Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas L. K. parodė, kad prisipažįsta padaręs avariją, bet susidūrimo nejuto, garso negirdėjo, todėl iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Savo automobilio apgadinimus pamatė tik policijoje. Jam išvažiuoti nebuvo reikalo, nes automobilis draustas.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūno 2016 m. lapkričio 8 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad buvo gautas pranešimas, kad adresu Aguonų g. 26, Vilniuje, laukia apgadinto automobilio vairuotoja. Atvykus į įvykio vietą, į juos kreipėsi K. A., kuri paaiškino, kad apie 07,40 val. paliko stovėti nurodytu adresu automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesugadintą, vėliau grįžus rado jį apgadintą. Kas galėjo apgadinti automobilį nežino. Įvykio vieta filmuojama. (b. l. 5).

K. A. parodė, kad 2016 m. lapkričio 8 d. pasistatė mašiną Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie 7,40 val., ir, grįžusi apie 17,40 val., rado ją apgadintą, įlenktas priekinis sparnas vairuotojo pusėje. Liudininkų nematė. Likę mėlynos spalvos dažų.

Byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuotas įvykis 09,37 val., matoma kaip VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkia su galine dešine (keleivio puse) į stovintį automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13).

Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodoma, kad automobilio Toyuota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintos priekinės kairės pusės durys, priekinės kairės pusės sparnas (b. l. 8).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole nurodyta, kad VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimų pobūdis ir aukščiai atitinka. (b. l. 17-18).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad L. K. kaltė, padarius pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., įrodyta visiškai. Teismo posėdžio metu L. K. savo kaltę dėl sukelto eismo įvykio pripažino, tačiau neigė pasišalinęs iš eismo įvykio, nurodydamas, kad nepajuto ir neišgirdo susidūrimo, todėl nuvažiavo. Kad padarė eismo įvykį, sužinojo tik policijoje. Tačiau jo kaltę padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. įrodo kiti byloje esantys duomenys. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad transporto priemonės kontaktuoja, o Toyota Avensis automobilis nuo smūgio regimai sujuda. Be to, byloje užfiksuoti aiškiai matomi abiejų transporto priemonių apgadinimai. Iš to darytina išvada, kad kontaktas turėjo būti pakankamai stiprus ir juntamas, net atsižvelgus į L. K. vyresnį amžių. Matomumas eismo įvykio vietoje buvo geras, eismo sąlygos neintensyvios. Byloje nenustatyta, kad eismo įvykio metu būtų buvę kokių nors pašalinių faktorių, kurie būtų trukdę L. K. pajusti ar išgirsti kontaktą. Iš to darytina išvada, kad L. K. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, nes jis, suvokdamas, kad sukėlė eismo įvykį, neinformavo apie eismo įvykį nukentėjusio asmens, nekvietė policijos pareigūnų. Teismas atkreipia dėmesį, kad be vaizdo įraše esančios medžiagos, L. K. kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais: Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūno 2016 m. lapkričio 8 d. tarnybiniu pranešimu, K. A. parodymais, papildomais duomenimis apie eismo įvykį, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos transporto priemonės apžiūros ir sugretinimo aktu. Esant tokiems įrodymams, konstatuotina, kad L. K. 2016 m. lapkričio 8 d., apie 09,37 val., Aguonų g. 26, Vilniuje, vairuodamas automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas, buvo neatidus, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 126 ir 222 punktų taisykles, todėl tokie jo veiksmai kvalifikuojami pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

L. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad L. K. atžvilgiu taikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, skiriant administracinę nuobaudą – baudą, mažesnę nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda skirtina už šio pažeidimo padarymą, bei atimant teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytam minimaliam terminui. Taikydamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, teismas atsižvelgia į tai, kad L. K. yra pensininkas, praeityje už administracinius teisės pažeidimus baustas tik vieną kartą, galiojančių nuobaudų neturi, jo sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, jo metu buvo nežymiai apgadintos transporto priemonės, pats pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo.

L. K. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirtina nuobauda, minėto įstatymo straipsnio sankcijos ribose.

Paskirtos nuobaudos bendrintinos ATPK 33 str. nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30 str., 33 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 224, 286 str., 287 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

L. K. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti nuobaudą – 28 (dvidešimt aštuonių) eurų dydžio baudą.

L. K. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., skirti nuobaudą – 200 (dviejų šimtų) eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinus, L. K. skirti galutinę administracinę nuobaudą – 200 (dviejų šimtų) eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviem) mėnesiams.

Vaizdo įrašą, esantį byloje, palikti saugoti byloje.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) 16063651026.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).