Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Halinos Zaikauskaitės,

dalyvaujant pareiškėjos N. V. atstovui advokatui Albertui Bandžiui atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus atstovei Jurgitai Bertašiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. V. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Siekdamas nustatyti, ar žuvusiojo V. V. veikoje nelaimingo atsitikimo metu nebuvo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, Valdybos Vilniaus skyrius 2010-05-18, 2011-07-18 paklausimais kreipėsi į Rusijos vidaus reikalų ministerijos Smolensko apskrities Viazemsko rajono Vidaus reikalų skyrių, taip pat 2012-08-06, 2013-03-01, 2013-06-25 raštais kreipėsi į Smolensko srities prokuratūros Viazmos tarprajoninę prokuratūrą, o 2014-01-10 bei 2014-09-08 raštais – į Rusijos vidaus reikalų ministerijos Viazmos rajono Vidaus reikalų skyrių, tačiau jokio atsakymo negavo. Valdybos Vilniaus skyrius į Rusijos Federacijos kompetentingas institucijas papildomai kreipėsi 2014-11-17 raštu per Baltarusijos Respublikos ambasadą Rusijos Federacijoje.

Nelaimingo atsitikimo akto surašymui neturėjo įtakos aplinkybė, ar V. V. žuvo darydamas administracinį teisės pažeidimą. Vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais, Valstybinei darbo inspekcijai užteko duomenų nelaimingo atsitikimo darbe aktui surašyti, todėl Valdybos Vilniaus skyrius nematė pagrindo šio akto nepasirašyti. Tačiau šis faktas neįpareigoja įvykio pripažinti draudiminiu.

Valdybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Skundas tenkintinas.

1. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad: Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius 2009-12-07 pranešimu Nr. SD-26607 informavo Valdybos Vilniaus skyrių apie tai, kad UAB „Girteka“ vairuotojui V. V. įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe, komandiruotės Rusijoje metu (t. I, b. l. 27); Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius 2010-03-22 surašė nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1, kuriame nurodė, kad nelaimingas atsitikimas įvyko 2009-12-03, 23.05 val., V. V. buvo partrenktas 224-ame kelio Maskva-Minskas kilometre, pagal šį faktą Smolensko srities Viazemsko rajono VRS Tardymo skyrius atlieka ikiteisminį tyrimą (t. I, b. l. 87–90); pareiškėjos atstovas advokatas A. Bandžius 2010-06-04 prašymu kreipėsi Valdybos Vilniaus skyrių, prašė pripažinti V. V. 2009-12-03 įvykusį nelaimingą atsitikimą draudiminiu ir skirti bei išmokėti N. V. vienkartinę draudimo išmoką (t. I, b. l. 135–136); Valdybos Vilniaus skyrius 2010-06-30 raštu Nr. (10.17)3-42249 nurodė, kad sprendimas dėl mirtino nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2009-12-03 V. V., pripažinimo draudiminiu/nedraudiminiu nepriimtas, nes nėra gautos teisėsaugos institucijų išvados dėl eismo įvykio aplinkybių (t. I, b. l. 162); pareiškėjos atstovas advokatas A. Bandžius 2014-10-18 prašymu kreipėsi Valdybos Vilniaus skyrių, nurodė, kad, jo žiniomis, autoįvykio byla Viazmos RVRS pasimetė, todėl prašė nedelsiant priimti sprendimą dėl 2019-12-03 V. V. įvykusio įvykio pripažinimo draudiminiu/nedraudiminiu įvykiu (t. I, b. l. 199–200); Valdybos Vilniaus skyrius 2014-11-19 raštu Nr. (9.24)3-139068 nurodė, kad sprendimas dėl mirtino nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2009-12-03 V. V., pripažinimo draudiminiu/nedraudiminiu bus priimtas, gavus informaciją iš Rusijos Federacijos tyrimą atliekančių institucijų (t. II, b. l. 18).

2. Šioje byloje ginčas kilo dėl Valdybos veiksmų, nepriimant sprendimo pagal pareiškėjos 2010-06-04 prašymą pripažinti V. V. 2009-12-03 įvykusį nelaimingą atsitikimą draudiminiu/nedraudiminiu, teisėtumo ir pagrįstumo.

3. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas bei Vyriausybės 2004-03-22 nutarimu Nr. 309 patvirtinti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatai (toliau – Nuostatai).

Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą draudiminiais įvykiais pripažįstami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu apdraustiems asmenims, nurodytiems 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, įvykę nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie įvyko esant visoms šioms sąlygoms: 1) dirbant draudėjo nustatytu darbo laiku, o jeigu darbuotojui darbo laikas draudėjo nėra nustatytas, tai draudėjo nustatytu darbo laiku, taip pat atskiru draudėjo nurodymu paskirtu dirbti laiku bei dirbant tarnybinių komandiruočių laiku; 2) dirbant darbo sutartyje sulygtą darbą (įskaitant ir darbo vietos parengimą bei sutvarkymą), taip pat atliekant kitus draudėjo pavestus su jo vykdoma veikla susijusius darbus draudėjo naudai arba atliekant viešojo administravimo funkcijas; 3) dirbant darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis, nuo kurio mokamos arba turi būti mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos (6 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai). Sprendimus dėl nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ir profesinių ligų pripažinimo draudiminiais įvykiais, remdamiesi nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo bei profesinių ligų aplinkybių ištyrimo ir patvirtinimo dokumentais, taip pat dėl išmokų nukentėjusiesiems skyrimo ir mokėjimo priima Valdybos teritoriniai skyriai (6 straipsnio 6 dalis). Draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad apdraustasis nukentėjo dėl savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija arba teismas nustatė nusikalstamos veikos požymius arba kad ši veika yra susijusi su administraciniu teisės pažeidimu (7 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais, mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos mėnesį, ši išmoka lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui (27 straipsnio 1 dalis).

Nuostatuose (redakcija, galiojusi nuo 2013-05-05 iki 2015-07-03) įtvirtinta, kad apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis išmokama vienkartinė draudimo išmoka skiriama ir mokama, jeigu nelaimingas atsitikimas darbe ar profesinė liga yra ištirta ir pripažinta draudiminiu įvykiu (6 punktas). Draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad apdraustasis nukentėjo dėl savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija arba teismas nustatė nusikalstamos veikos požymius arba kad ši veika yra susijusi su administraciniu teisės pažeidimu, išskyrus darbo saugos ar darbo higienos norminių teisės aktų pažeidimus; nusikalstamos veikos požymius įrodo ikiteisminio tyrimo institucijos išvada, procesinis sprendimas ar teismo nuosprendis; teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį (apdraustąjį pripažinus nekaltu), nelaimingas atsitikimas darbe ar ūmi profesinė liga pripažįstami draudiminiu įvykiu; administracinis teisės pažeidimas, susijęs su apdraustojo veika, nustatomas remiantis administracinį teisės pažeidimą tiriančios institucijos surašytais administracinių teisės pažeidimų protokolais, nutarimais, kitais dokumentais ir teismo sprendimais (13.2 punktas). Nelaimingi atsitikimai darbe privalo būti ištirti ir tyrimo rezultatai įforminti nustatyta tvarka (14 punktas). Nagrinėdamas nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimo draudiminiais įvykiais klausimą, Valdybos teritorinis skyrius pagal nelaimingo atsitikimo darbe ir profesinės ligos patvirtinimo aktus ir kartu gautus dokumentus vertina įvykio aplinkybes, laiką, vietą, asmens kreipimosi į gydymo įstaigą laiką; kilus neaiškumui ar esant būtinybei gali būti pareikalauta papildomų dokumentų (22 punktas). Nagrinėjant nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu klausimą, vadovaujamasi nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktu (forma N-1 ar N-2) ar profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu, taip pat vertinami prie aktų pridėti ar papildomai gauti kiti dokumentai, įskaitant teismo sprendimus, nuosprendžius ir kitus dokumentus, gautus iš teisėsaugos institucijų ir administracinius teisės pažeidimus tiriančių institucijų (24.9 punktas). Kai Valdyba ar Valdybos teritorinis skyrius gauna papildomus dokumentus ar nustato naujas įvykio aplinkybes, kurios gali turėti įtakos nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimui draudiminiu įvykiu, jie turi teisę Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka kreiptis dėl papildomo ar pakartotinio ištyrimo (27 punktas). Sprendimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu turi būti priimtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo paskutinio reikiamo dokumento gavimo teritoriniame skyriuje arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriuje (100 punktas). Iš esmės analogiškos taisyklės įtvirtintos ir aktualioje Nuostatų redakcijoje, galiojančioje nuo 2015-07-03.

Pateiktą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, matyti, kad nelaimingas atsitikimas darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo yra pripažįstamas draudiminiu įvykiu, jeigu jį ištyrus nėra nustatoma, kad apdraustasis nukentėjo dėl savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija arba teismas nustatė nusikalstamos veikos požymius, arba kad ši veika yra susijusi su administraciniu teisės pažeidimu. Atitinkamai, šios nelaimingo atsitikimo kvalifikavimui nedraudiminiu įvykiu reikšmingos aplinkybės nustatomos pagal ikiteisminio tyrimo institucijos išvadą, procesinį sprendimą ar teismo nuosprendį ar pagal administracinį teisės pažeidimą tiriančios institucijos surašytus administracinių teisės pažeidimų protokolus, nutarimus, kitus dokumentus ir teismo sprendimus, kurie yra priimti apdraustojo atžvilgiu. Savo ruožtu, Valdybos teritorinis skyrius sprendimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu ar nedraudiminiu priima remdamasis nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktu, taip pat dėl apdraustojo priimtais (jei tokie yra) teismo sprendimais, nuosprendžiais ir kitais dokumentais, gautais iš teisėsaugos institucijų ir administracinius teisės pažeidimus tiriančių institucijų, ir tik kilus neaiškumui ar esant būtinybei gali pareikalauti papildomų, su nelaimingu atsitikimu darbe susijusių, dokumentų. Sprendimas dėl įvykio pripažinimo draudiminiu ar nedraudiminiu turi būti priimtas per 20 darbo dienų nuo paskutinio reikiamo dokumento gavimo Valdybos teritoriniame skyriuje.

4. Nustatyta, kad 2009-12-03 autoįvykio metu Rusijos Federacijoje, kelyje Maskva-Baltarusija, vairuotojas S. S., vairuodamas automobilį Mercedes Benz (duomenys neskelbtini), užvažiavo ant pėsčiojo UAB „Girteka“ darbuotojo V. V., kuris šio autoįvykio metu buvo mirtinai sužalotas (pažyma apie kelių eismo įvykį (t. I, b. l. 107–108), mirties liudijimas I-BH Nr. 0603171 (t. I, b. l. 101–102). Byloje nėra ginčo dėl to, kad V. V. mirė darbo metu, kad šio nelaimingo atsitikimo metu buvo asmuo, apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, ir kad įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe atitinka Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas įvykio pripažinimo draudiminiu sąlygas. Pareiškėja per savo atstovą 2010-06-04 prašymu kreipėsi į Valdybos Vilniaus skyrių, tačiau pastarasis iki šiol nėra priėmęs sprendimo dėl minėto nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu ar nedraudiminiu. Tokius savo veiksmus Valdybos Vilniaus skyrius grindžia aplinkybe, kad iš Rusijos Federacijos kompetentingų teisėsaugos institucijų iki šiol nėra gauti reikiami galutiniai procesiniai dokumentai bei išvados, susiję su 2009-12-03 autoįvykio tyrimu. Šie Valdybos Vilniaus skyriaus argumentai vertinti kritiškai.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) bylose dėl nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimo draudiminiais ar nedraudiminiais įvykiais formuojama praktika, pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies ir Nuostatų 22, 24 punktais nustatytą teisinį reguliavimą nelaimingo atsitikimo darbe aktas yra išskirtas kaip dokumentas, kuriuo Valdybos teritorinis skyrius, atlikdamas nelaimingo atsitikimo tyrimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu procedūrą, turi vadovautis kiekvienu atveju. Tokiu teisniu reguliavimu pabrėžta, kad priimant sprendimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu turi būti atsižvelgiama į kompetentingos institucijos, kuriai įstatymų leidėjo suteikti įgaliojimai ištirti ir įvertinti įvykio darbe aplinkybes ir priežastis bei pateikti šiais klausimais išvadas (Valstybinės darbo inspekcijos), priimtą sprendimą. Akto priedai ir kiti Nuostatų 24 punkte išvardyti dokumentai, tarp jų teismo sprendimai, nuosprendžiai ir kiti dokumentai, gauti iš teisėsaugos institucijų ir administracinius teisės pažeidimus tiriančių institucijų (Nuostatų 24.9 p.), yra tik papildoma informacija, kurią priimdamas sprendimą turi vertinti Valdybos teritorinis skyrius (žr., pvz., LVAT 2014-09-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1355/2014). Be to, kaip minėta, iš Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme ir Nuostatuose įtvirtinto reglamentavimo taip pat matyti, kad tam tikros ikiteisminio tyrimo institucijų išvados ir kiti procesiniai dokumentai įvykio pripažinimui draudiminiu yra reikšmingi tik tais atvejais, kai šiais dokumentais įforminami ikiteisminiai tyrimai dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų arba tyrimai dėl galimai padarytų administracinių teisės pažeidimų, pradėti būtent apdraustojo atžvilgiu. Nagrinėjamoje byloje gi nėra duomenų apie tai, kad dėl 2009-12-03 įvykusio autoįvykio Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijos ir/ar administracinius teisės pažeidimus tiriančios institucijos būtų pradėjusios kokius nors tyrimus, kuriuose V. V. būtų įtariamas atlikęs veiksmus, turinčius nusikalstamos veikos požymių arba veikas, susijusias su administraciniu teisės pažeidimu, kaip tai yra apibrėžta Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Nuostatų 13.2 punkte. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Rusijos Federacijos Viazmos srities prokuratūroje ikiteisminis tyrimas yra pradėtas, siekiant nustatyti, ar automobilį Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) vairavusio S. S. veiksmuose nėra Rusijos Federacijos Baudžiamojo kodekso 264 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėties. Todėl ir šio ikiteisminio tyrimo rezultatai (nusikaltimo sudėties nustatymas ar ikiteisminio tyrimo nutraukimas) savaime nebūtų pagrindas spręsti dėl V. V. kaltės 2009-12-03 autoįvykio metu. LVAT tokio pobūdžio byloje ne kartą konstatavo, jog onus probandi (įrodinėjimo pareiga) dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio nuostatų taikymo tenka subjektui, kuriam suteikta kompetencija priimti sprendimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo (ne)draudiminiu įvykiu. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo paskirtis, išimtinis nedraudiminių įvykių pobūdis, itin griežtos nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo nedraudiminiu įvykiu pasekmės nukentėjusiajam (socialinių garantijų praradimas), lemia, kad nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimui nedraudiminiu įvykiu keliami itin aukšti įrodinėjimo standartai (žr., pvz., LVAT 2013-11-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-999/2013). Valdybos teritoriniai skyriai neturėtų besąlygiškai remtis ikiteisminio tyrimo institucijų nutarimų aprašomosiomis dalimis, bet turėtų atsižvelgti į atlikto tyrimo visapusiškumą, padarytų išvadų pagrįstumą (žr., pvz., LVAT 2014-04-24 nutartį Nr. A552-586/2014). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad iš Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijų gauti duomenys apie S. S. atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą negali būti laikomi pagrindu 2009-12-03 nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti nedraudiminiu įvykiu. Tokiu pagrindu, kaip minėta, galėtų būti tik V. V. atžvilgiu pradėtas tyrimas.

Pažymėtina, kad teisės aktais yra nustatytas pakankamai trumpas terminas sprendimui dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu arba nedraudiminiu priimti – 20 darbo dienų nuo paskutinio reikiamo dokumento gavimo Valdybos teritoriniame skyriuje. Kaip minėta, reikiamais dokumentais šios normos prasme yra laikomas Valstybinės darbo inspekcijos surašytas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas ir prie jo pridėti dokumentai. Nuostatuose įtvirtinto termino Valdybos teritorinis skyrius kiekvienu atveju privalo laikytis kaip įmanoma griežčiau, todėl Nuostatų 22 punkte įtvirtinta teise reikalauti papildomų dokumentų Valdybos teritorinis skyrius turėtų vadovautis tik išimtiniais atvejais, t. y. tik kilus neaiškumui ar esant būtinybei, kai Valstybinės darbo inspekcijos parengtas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas bei prie jo pridėti papildomi dokumentai tikrai nėra pakankami nelaimingo atsitikimo kvalifikavimui. Nuostatų 22 punkte įtvirtinta teise negali būti piktnaudžiaujama nepagrįstai ilgai ištęsiant sprendimo dėl nelaimingo atsitikimo pripažinimo draudiminiu ar nedraudiminiu įvykiu priėmimo terminą. Ypač atsižvelgiant į tai, kad Nuostatų 27 punkte Valdybos teritoriniam skyriui įtvirtinta teisė, vėliau gavus papildomus dokumentus ar nustačius naujas įvykio aplinkybes, galinčias turėti įtakos nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimui draudiminiu įvykiu, kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją dėl papildomo įvykio ištyrimo. Taigi sprendimai dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu turi būti priimami kaip įmanoma operatyviau bei objektyviai įvertinus visą apie įvykį surinktą medžiagą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju duomenų, kurie galėtų kelti pagrįstų abejonių dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Nuostatų 13.2 punkte įtvirtintų aplinkybių egzistavimo, dėl kurių Valdybos Vilniaus skyrius Nuostatų 22 punkte nustatyta tvarka Rusijos Federacijos galėtų reikalauti papildomų dokumentų, byloje nėra. Todėl situacija, kai Valdybos Vilniaus skyrius vis dar nėra priėmęs sprendimo dėl prašymo, kuris buvo pateiktas 2010-06-04, vertintina kaip nepagrįstas delsimas ir teisės aktuose nustatytų funkcijų nevykdymas

5. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjos skundas tenkintinas, Valdybos Vilniaus skyrius įpareigotinas priimti sprendimą dėl 2009-12-03 įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu buvo mirtinai sužalotas UAB „Girteka“ darbuotojas V. V., pripažinimo ar nepripažinimo draudiminiu įvykiu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos N. V. skundą tenkinti.

Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrių priimti sprendimą dėl 2009-12-03 įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu buvo mirtinai sužalotas UAB „Girteka“ darbuotojas V. V., pripažinimo ar nepripažinimo draudiminiu įvykiu.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.