Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-01-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-81/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-01-12
Bylos Nr.
1A-81/2006
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laima Garnelienė (pirm.), Violeta Ražinskaitė (pran.), Linas Šiukšta
Nuteistasis
A. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-81/2006Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. sausio 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės,

teisėjų: Violetos Ražinskaitės (pranešėjos), Lino Šiukštos,sekretoriaujant Astai Paškevičienei,dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,gynėjai Ingridai Ivanovienei,nuteistajam A. Ž.,vertėjai Alvyrai Klipčiuvienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž. (A. Ž. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 129 str. 1 d., ir nubaustas laisvės atėmimu 10 m.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2003-06-17 nutartimi paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 10 m. 3 mėn., ją atliekant pataisos namuose.

Iš A. Ž. priteista V. V. 2284,29 Lt laidojimo išlaidoms ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2005 m. vasario 16 d., apie 3³⁰ val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pirmo aukšto laiptinėje, apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų kilusio konflikto su G. Š. metu du kartus kumščiu smogė jam į veidą, o pastarajam nukritus ant grindų, sudavė G. Š. apie 10 smūgių koja į gyvybiškai svarbią vietą – galvą bei kitas kūno dalis, po to praradusį sąmonę nukentėjusįjį nutempė į lauką, patalpino jį į automobilio ,,Volvo 850“, valst. Nr. XXXX bagažinę ir šiuo A. M. vairuojamu automobiliu nuvežė G. Š. prie Vilniaus r., Pagirių sen., Tarnėnų k., esančio ežero. Nurodytoje vietoje A. Ž., ištraukęs G. Š. iš automobilio bagažinės, vėl du kartus kumščiu sudavė jam į veidą, o nukentėjusiajam nukritus ant žemės, sudavė jam apie 25 smūgius kojomis į galvą bei kitas kūno vietas ir 12 kartų peiliu dūrė į kaklo sritį. Dėl A. Ž. suduotų smūgių G. Š. padarytas galvos ir veido dešinės pusės sumušimas tiesiogiai sąlygojo nukentėjusiojo bendrą kūno atvėsimą, ir dėl to G. Š. mirė.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. Ž. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti paskirtą bausmę. Nurodo, jog teismas bylą išnagrinėjo vienpusiškai, neįsigilinęs į nusikaltimo padarymo aplinkybes, liudytojų parodymus. Apeliantas pas nukentėjusįjį nuvažiavo ne savo noru, o G. Š. reikalaujant, nes pastarasis, reikalaudamas pinigų, jį reketavo. Nukentėjusysis su savo draugais apeliantą buvo sumušęs, atėmęs iš jo automobilį. Teisme liudytojas L. I. parodė, kad G. Š. visada su savimi turėdavo peilį, tačiau tą vakarą neva jį paliko kambaryje ant staliuko, o virtuviniai peiliai buvo virtuvėje. Tačiau teismas neatsižvelgė, jog virtuvė yra prie pat įėjimo durų ir nukentėjusysis peilį galėjo paimti. Be to, G. Š. ne kartą teistas. Jis savo elgesiu ir veiksmais privedė nuteistąjį iki nevilties. Šio nusikaltimo priežastimi tapo grasinimai, reketavimas bei padarytas fizinis poveikis. Apeliantas prašo atsižvelgti, kad nuoširdžiai prisipažino padaręs nusikaltimą ir labai gailisi, o fakto, jog įvykio vakarą buvo išgėręs, nelaikyti atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi nusikaltimo metu alkoholis jokio poveikio jam neturėjo.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegijos nuomone, A. Ž. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą įrodyta I instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 20 str. reikalavimų bei prasmės ir sutinkamai su BPK 303 str. 2 d. nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Esminių BPK pažeidimų byloje nenustatyta.

Nuteistasis neginčija veikos kvalifikavimo, todėl sutinkamai su BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Apeliantas pripažįsta atliktus nusikalstamus veiksmus, tačiau teigia pas nukentėjusįjį važiavęs ne savo noru, bet G. Š. reikalaujant.

Toks apeliacinio skundo motyvas nepagrįstas.

Ikiteisminio tyrimo pradžioje, pirmos apklausos metu, A. Ž. parodė, jog jis pats, būdamas stipriai girtas, naktį paprašė kartu girtavusio A. M. pavežti į Naujininkus, nes norėjo pasikalbėti su G. Š. (t. 2 b. l. 126-128).

Savo iniciatyvą nuvažiuoti pas nukentėjusįjį apeliantas pripažino ir vėliau, apklausiamas daugiau kaip po pusantro mėnesio (t. 2 b. l. 152-153), tik apklausos pabaigoje ėmęs tikslinti, kad važiavo G. Š. prašymu.

Neįtikinama, jog nuteistasis staiga naktį prisiminė tokį nukentėjusiojo kvietimą.

Net patikėjus, kad tarp A. Ž. ir nukentėjusiojo prieš keletą mėnesių buvo konfliktas dėl pastarajam dingusių 2000 litų bei dėl prieš apeliantą panaudoto smurto, pastarojo vykimas naktį, išgėrus didelį kiekį alkoholio, aiškintis santykių nesiejamas su G. Š. tariamu prašymu ar net reikalavimu atvykti. Pagal nuteistąjį, nukentėjusysis reikalavo pinigų, jį buvo sumušęs su draugais, tačiau A. Ž. nesiruošė pinigų mokėti, todėl toks vykimas būtų beprasmis, juo labiau, jog savo santykius jie jau aiškinosi. Taigi, naktinis apsilankymas pas G. Š. rodo jo paties norą suvesti sąskaitas už tariamą ar patirtą smurtą, o ne paklusimą pastarojo reikalavimui.

Neįtikinamas ir kitas apeliacinio skundo motyvas, kad bendrabučio koridoriuje nukentėjusysis pirmas puolė apeliantą peiliu ir pastarojo reakcija į smurtą tebuvo atsakomoji.

Byloje iš tiesų yra duomenų, jog nukentėjusysis nešiodavosi sulankstomą peiliuką, tačiau kartu gyvenęs liudytojas L. I. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai parodė, kad G. Š. su vaikinais išėjus į koridorių, tas peiliukas liko ant staliuko.

Apeliantas teigia, jog nukentėjusysis rankoje turėjo virtuvinį peilį, tačiau liudytojas L. I. tvirtino, kad iš virtuvės peilis taip pat nebuvo dingęs. Be to, apeliantas niekada neparodė, kad G. Š. , prieš išeidamas į koridorių, bent akimirkai buvo užsukęs į virtuvę, taigi, jis negalėjo paimti iš ten virtuvinio peilio. Tai tėra niekuo nepagrįsta nuteistojo prielaida.

Apeliacinio skundo motyvas, jog nukentėjusysis ne kartą teistas ir jo elgesys, grasinimai tapo nusikaltimo priežastimi, taip pat atmetamas.

Apeliantas irgi du kartus teistas, abu kartus už plėšimą. Tai rodo, kad jis turi patirtį bendrauti su teistais asmenimis, todėl neįtikinama, jog jis galėjo išsigąsti nukentėjusiojo ir būti neviltyje.

Taip pat neįtikinama, kad G. Š., nuo panaudoto smurto apsvaigintas, ištemptas iš automobilio bagažinės, taigi, pagal susidariusią situaciją būdamas A. Ž. valioje, prie ežero galėjo jam grasinti, juo labiau, būdamas blaivus ir matydamas girtą nuteistąjį. Šią aplinkybę teisėjų kolegija vertina kaip pastarojo gynybos versiją.

I instancijos teismas išsamiai motyvavo bausmės skyrimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su nuosprendyje išdėstytais motyvais, todėl jų nekartoja.

Teismas pagrįstai nustatė apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė, įvertinus nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, turėjo didelės reikšmės, už labai sunkų nusikaltimą paskiriant bausmės vidurkio neviršijančią bausmę. Dėl to apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas dar kartą atsižvelgti į šią aplinkybę negali būti patenkintas.

Nepagrįstas apelianto prašymas nelaikyti atsakomybę sunkinančia aplinkybe to fakto, kad įvykio vakarą jis buvo išgėręs.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kaip tai daroma apeliaciniame skunde, jog nusikaltimo metu alkoholis jam neturėjo jokio poveikio. Atsižvelgus į panaudoto smurto pobūdį ir intensyvumą, galima neabejoti, kad tokį žiaurumą, nors ir neturintį kvalifikuojamojo požymio ypatybių, kai stipriai sumuštas bei peiliu subadytas žmogus be viršutinių drabužių, basas žiemą paliekamas lauke sušalti, sąlygojo apsvaigimas nuo alkoholio. Ši aplinkybė vienareikšmiškai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teisėjų kolegijos nuomone, A. Ž. paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taisykles (BK 61 str.), bausmės paskirtį (BK 41 str.) ir savo dydžiu nėra per griežta.

Apeliacinio skundo motyvais nuosprendis nekeičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Laima GarnelienėTeisėjai: Violeta RažinskaitėLinas Šiukšta