Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Jono Algirdo Riepšo ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios N. Š. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo nuteistosios N. Š. apeliacinis skundas patenkintas iš dalies- Kauno rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 16 d nuosprendis pakeistas: N. Š. nusikalstama veika dėl piktnaudžiavimo tarnyba N. A. ir R. B. atžvilgiu iš Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 228 straipsnio 1 dalį ir N. Š. nuteista laisvės atėmimu vieneriems metams. Remiantis BK 63 straipsnio l ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su bausme, paskirta Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio l dalį, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams. Pritaikytas 2004 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos 10 metų sukaktį" 1 straipsnio l dalies l punktas ir nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės N. Š. atleista. Turto konfiskavimas panaikintas. Priteistas civilinis ieškinys iš N. Š. Kauno rajono savivaldybei sumažintas iki 775, 97 Lt. Taip pat sumažintas iki 150 Lt priteistas civilinis ieškinis iš N. Š. R. B.

N. Š. išteisinta dėl dar dviejų piktnaudžiavimo tarnyba ir turto pasisavinimo epizodų, nenustačius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

Skundžiamas ir Kauno rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 16 d nuosprendis dėl N. Š. pripažinimo kalta pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir civilinių ieškinių priteisimo, t.y ta jo dalis, kurios apeliacinės instancijos teismas nepakeitė.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Klimavičiaus pranešimą, nuteistosios ir jos gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. Š. nuteista už tai, kad, dirbdama (duomenys neskelbtini) seniūne, laikotarpiu nuo 2001 m. spalio 22 d. iki 2001 m. gruodžio 22 d., piktnaudžiaudama savo tarnybine padėtimi, darbo apskaitos žiniaraščiuose neteisingai nurodė, kad N. A. išdirbo 359 val. viešųjų darbų ir jai buvo išmokėta 775, 97 Lt, nors faktiškai N. A. seniūnijoje nedirbo ir jai pinigai nebuvo išmokėti. Minėtus darbus atliko R. B., tačiau N. Š. už atliktą darbą (kabineto remontą) R. B. nesumokėjo visų pinigų: vietoje sutartų 200 Lt tesumokėjo 50 Lt. Taip N. Š. pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje esantį Kauno rajono savivaldybei priklausantį turtą- 775, 97 Lt, padarydama savivaldybei 775, 97 Lt turtinę žalą, o R. B. už atliktą darbą sumokėdama ne visus pinigus, padarė 150 Lt žalą ir pažemino valstybės tarnautojo vardą, padarydama didelę žalą valstybei.

Nuteistoji N. Š. tai pat tvirtina, kad liudytojas A. B. nėra patikimas, nes jo ir kasatorės santykiai yra priešiški. Be to, jis kartu su liudytoja P.S. mokėdavo pašalpas neturėdami tam teisės. Nurodo, kad būtent P. S. ir A. B. raštu kreipėsi į policiją nurodydami, jog kasatorė klastoja dokumentus ir pasisavina pašalpas. Mano, kad liudytojas A. B. galėjo daryti įtaką N. A. parodymams, nes jis ją priėmė į darbą ir turėjo pareigą ją kontroliuoti. Teismai, anot kasatorės, nevertino liudytojos S. B. parodymų, kurie patvirtino, kad G. K., A. B. bei P. S. vertė ją pasirašinėti ant tuščio lapo, todėl buvo pažeistas rungimosi principas (BPK 7 straipsnis).

Be to, kasatorė nurodo, kad kita liudytoja, N. A., turėjo pagrindą duoti naudingus liudytojai P. S. parodymus, nes jos yra senai pažįstamos. Atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teisme ji savo parodymus pakeitė: N. A. prisipažino, kad dirbo, t. y. tvarkė kapus.

Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad R. B. 150 Lt žalai atlyginti priteista nepagrįstai. Byloje nėra jokių įrodymų, kad R. B. buvo pažadėta 200 Lt; ji, kaip ir kiti darbuotojai, dalyvavo talkoje tvarkant seniūnijos patalpas ir už talką niekas pinigų negavo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios N. Š. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl įrodymų vertinimo ir rungimosi principo laikymosi nagrinėjant bylą teisme

Kasatorės teiginys, kad teismai buvo šališki, neišsamiai vertino byloje surinktus duomenis, niekuo nepagrįstas. Iš teismo posėdžių protokolų matyti, kad bylos teisminis nagrinėjimas vyko laikantis BPK reikalavimų, kaltinimo ir gynybos šalys bylos nagrinėjimo teisme metu naudojosi lygiomis teisėmis teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, teikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus bei pareikšti savo nuomonę visais klausimais, iškilusiais nagrinėjant bylą teisme ir turinčiais reikšmės teisingam jos išsprendimui. Beje, N. Š. ir jos gynėjas nėra pareiškę pastabų dėl įrodymų tyrimo tvarkos bei teismo posėdžių protokolų. Negalima laikyti rungimosi principo pažeidimu tos aplinkybės, kad teismas vienus byloje esančius duomenis atmeta, o kitus pripažįsta įrodymais. Taip teismas įgyvendina savo teisę spręsti, ar gauti duomenys laikytini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Kolegija iš dalies sutinka su kasatorės argumentais dėl liudytojų P. S. ir A. B. menko patikimumo, nes tarp jos ir liudytojų dar iki bylos tyrimo pradžios vyko tarnybiniai konfliktai, o P. S. buvo teisiama dėl dokumentų klastojimo ir pašalpų pasisavinimo. Galima sutikti ir su tuo, kad nebuvo paskirtos rašysenos ekspertizės dėl galimo P. S. pašalpų gavėjų parašų klastojimo mokėjimo žiniaraščiuose. Tačiau, nepaisant kasatorės argumentų svarumo, jos minimos aplinkybės negali būti pagrindas tenkinti kasacinį skundą, nes šios aplinkybės liečia piktnaudžiavimą tarnyba ir turto pasisavinimą išmokant pašalpas, o dėl šių nusikalstamų veikų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu N. Š. išteisinta. N. Š. nuteista tik pagal BK 228 straipsnio 1 dalies ir 183 straipsnio 1 dalies sutaptį už piktnaudžiavimą tarnyba N. A. ir R. B. atžvilgiu bei 775, 97 Lt savivaldybės lėšų pasisavinimą. Nuteistosios kaltę teismai pagrindė rašytiniais įrodymais, liudytojų N. A. ir R. B. parodymais. Šių liudytojų nešališkumu nėra pagrindo abejoti.

Dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties

N. Š. kasaciniame skunde pasisavintą 775, 97 Lt pinigų sumą išskaido į penkis epizodus pagal mokėjimo žiniaraščius ir mano, kad tai buvo atskiros veikos, o ne tęstinė nusikalstama veika. Kasatorės nuomone, teismai kiekvieną iš šių nusikalstamų veikų privalėjo vertinti kaip baudžiamąjį nusižengimą ir, vadovaujantis BK 95 straipsniu, baudžiamoji byla turėjo būti nutraukta dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Kauno rajono apylinkės teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis, pripažino, kad N. Š. veika pasisavinat pinigus, skirtus kabinetų remontui, buvo vieningos tyčios rezultatas: su N. A. buvo iš anksto sutarta, kad už ją remonto darbus atliks kitas žmogus, o N. A. tik pasirašys mokėjimo žiniaraščiuose, bet pinigų negaus.

Teismas šią veiką pagrįstai pripažino tęstine nusikalstama veika ir teisingai kvalifikavo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, o ne pagal šio straipsnio 3 dalį, ir pagrįstai nenuraukė bylos dėl senaties.

Apeliacinės instancijos teismas argumentuotai įvertino šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį kaip pagrįstą ir teisėtą.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Valstybės tarnautojas, kuris panaudoja savo įgaliojimus nusikalstamai veikai daryti, pakerta žmonių pasitikėjimą valstybės tarnyba bei valstybe apskritai. Taip valstybei padaroma didelė žala. Teismai nustatė, kad N. Š., būdama savivaldos institucijos tarnautoja- dirbdama (duomenys neskelbtini) seniūne- piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi N. A. ir R. B. atžvilgiu. Tokiais savo nusikalstamais veiksmais ji sumenkino savivaldos institucijos prestižą, pažemino valstybės tarnautojo vardą ir dėl to padarė didelę žalą valstybei.

Nepagrįstas kasatorės teiginys ir dėl civilinių ieškinių atmetimo. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino N. Š. kalta pagal BK 228 straipsnio 1 dalies ir 183 straipsnio 1 dalies sutaptį, nustatė, kad savo nusikalstamais veiksmais ji padarė 775, 97 Lt turtinę žalą Kauno rajono savivaldybei bei 150 Lt žalą R. B. Taigi tenkinti jos skundo dalį dėl civilinių ieškinių atmetimo nėra įstatyminio pagrindo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą kasacine tvarka, daro išvadą, kad Kauno rajono apylinkės teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo, nepažeisdamas BPK reikalavimų, tačiau baudžiamasis įstatymas dėl N. Š. veikos buvo pritaikytas netinkamai. Kauno apygardos Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, pakeisdama nuosprendį, ištaisė šią pirmosios instancijos teismo klaidą, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti nuteistosios N. Š. kasacinį skundą.