Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-06-21 · Administracinė byla Nr. eI-3837-414/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-21
Bylos Nr.
eI-3837-414/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00398-2019-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rimantas Giedraitis
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro
Atsakovas
E. A., A. V.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-3837-414/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00398-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.1; 55.1.3; 57.1.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 21 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Giedraitis,sekretoriaujant Rasai Ganienei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro, atstovaujamo advokato padėjėjo A. P., skundą atsakovams E. A. ir A. V. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo E. A. 138,20 Eur ir iš atsakovės A. V. 138,20 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, taip pat prašė priteisti iš atsakovų 22,99 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Skunde ir procesiniame dokumente „Prašymas“ (teisme gautas 2019 m. kovo 12 d.) pareiškėjas nurodė, kad Prienų rajono savivaldybės taryba 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurie buvo pakeisti 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T3-267 (toliau – ir Nuostatai). Nuostatai suteikia pareiškėjui teisę ir pareigą administruoti rinkliavos sumokėjimą, teikti mokėjimo pranešimus rinkliavos mokėtojams, atlikti teisminį ir neteisminį nesumokėtų rinkliavų išieškojimą. Nuostatų 14-15 punktuose nurodyta, kad vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą privalo mokėti visi komunalinių atliekų turėtojai, naudojantys, valdantys nekilnojamąjį turtą. Atsakovai yra nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininkai (po ½ dalį), šiuo adresu ir gyvena. Už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. atsakovai nesumokėjo 276,40 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri jiems buvo apskaičiuota remiantis Nuostatuose įtvirtinta tvarka. Sutartys su atsakovais dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nebuvo sudarytos, nes prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Išreiškė nuomonę, kad reikalavimas yra pagrįstas.

Atsiliepimas

Atsakovai atsiliepimų į skundą nepateikė.

Šalies argumentai

Pareiškėjui ir atsakovams apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (ABTĮ 72 str. 3 d., 74 str. 4 d., 7 d., b. l. 10), pareiškėjas skunde prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant, byla nagrinėtina proceso šalims nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Pagal minėto įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktus, savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis reglamentuoja, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad visos į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių.

Prienų rajono savivaldybės taryba 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 30 d.; toliau – ir Nuostatai; nauja redakcija, patvirtinta Prienų rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T3-267, galioja nuo 2017 m. liepos 1 d.; toliau – ir Nuostatų nauja redakcija). Pagal Nuostatų 4 punktą, vietinė rinkliava – tai Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Rinkliava – Savivaldybės tarybos patvirtinta dvinarė Rinkliava, kurią Nuostatuose nustatyta tvarka privalo mokėti visi komunalinių atliekų turėtojai už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (Nuostatų naujos redakcijos 6.5 p.). Vietinės rinkliavos mokėtojai - fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 5 punktas). Pagal Nuostatų naujos redakcijos 6.6 punktą, rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis Rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokėti Rinkliavą. Taigi, tiek pagal Nuostatus, tiek pagal Nuostatų naują redakciją, Prienų rajono savivaldybės teritorijoje esantys fiziniai ir juridiniai asmenys valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu yra komunalinių atliekų turėtojai ir privalo mokėti rinkliavą. Jos dydis nustatomas eurais (iki 2014 m. gruodžio 31 d. litais) už 100 kv. m. nekilnojamojo turto plotą (Nuostatų 11 punktas). Nuostatų naujos redakcijos 5 punkte reglamentuojama, kad nekilnojamojo turto objektai (Nuostatų naujos redakcijos 3 priedas) skirstomi į kategorijas, kurioms nustatomos konkrečios komunalinių atliekų susikaupimo normos ir rinkliavos dydžiai (Nuostatų naujos redakcijos 2 priedas). Nuostatų 13-14 punktai bei Nuostatų naujos redakcijos 8 ir 55 punktai įpareigoja pareiškėją nustatyta tvarka apskaičiuoti rinkliavos dydžius, pateikti mokėjimo pranešimus atliekų turėtojams (rinkliavos mokėtojams) bei vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą išieškojimą.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovams A. V. ir E. A. nuosavybės teise priklauso po ½ dalį nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (2018 m. spalio 26 d. valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas), todėl pagal Nuostatų 5 punktą ir Nuostatų naujos redakcijos 6.6 punktą, jie yra vietinės rinkliavos mokėtojai. Iš į bylą pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų ir UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro 2018 m. lapkričio 13 d. pažymos „Apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą“ Nr. 18-R-00002605 (toliau – ir Pažyma) matyti, kad atsakovai iki 2018 m. rugsėjo 30 d. nėra sumokėję 276,40 Eur vietinės rinkliavos, todėl susidarė įsiskolinimas.

Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (LR CK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų ir Nuostatų naujos redakcijos pagrindu. Šie teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, jog vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., LVAT 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11‑1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822‑2403/2012). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A556-334/2014) konstatavo, kad atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Akcentuotina ir tai, kad LVAT yra išaiškinęs, jog savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (ABTĮ 15 str. 1 d.; žr., pvz., LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010). Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo (toliau – ir ETT) išaiškinimui, kuriame imperatyviai pabrėžiama, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (žr., pvz., ETT 2009 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. C-254/2008 F. byloje I. srl H. F. ir kt. (48–50 p.)).

Tačiau mokesčių teisiniuose santykiuose konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte arba Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, paprastai yra nustatomi senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai). Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis. MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, įtvirtina, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal LVAT formuojamą praktiką ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad nagrinėjamos bylos kontekste MAĮ 68 straipsnyje nustatyto termino skaičiavimo pradžia sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-746-556/2015; 2015 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-888-556/2015 ir pan.). Pažymėtina, kad LVAT savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti savo iniciatyva (ABTĮ 15 str. 1 d.; žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005).

Iš į bylą pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų ir Pažymos matyti, kad pareiškėjo prašoma priteisti vietinės rinkliavos suma susidarė už laikotarpį iki 2018 m. rugsėjo 30 d. Pareiškėjas su skundu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2019 m. vasario 22 d. Taigi vadovaujantis nurodytomis teisės aktų nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovų priteistina vietinė rinkliava galėjo ir turėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2019 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2019 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai ir Pažyma patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. atsakovams už kiekvieną kalendorinį ketvirtį buvo skaičiuojama 23,01 Lt vietinės rinkliavos suma, todėl per metus, jiems buvo apskaičiuota 92,04 Lt (23,01 x 4) vietinės rinkliavos suma ir tai atitinka 26,66 Eur (92,04/3,4528). Laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. atsakovams buvo apskaičiuota 109,80 Eur vietinės rinkliavos suma. Tokiu būdu, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. buvo apskaičiuota 136,46 Eur (26,66 + 109,80) vietinės rinkliavos suma, kuri iš atsakovų priteistina lygiomis dalimis, t. y. po 68,23 Eur.

Nurodytų aplinkybių pagrindu pareiškėjo reikalavimas dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš atsakovų po 138,20 Eur priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo E. A. ir atsakovės A. V. po 68,23 Eur vietinės rinkliavos sumas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti rengiant skundą jo patirtas 22,99 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, todėl jis turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, proporcingai tenkintų reikalavimų apimčiai (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Teismui pateiktas 2018 m. spalio 31 d. Skundų dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą skolų parengimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 592/ANK 221 išrašas, 2018 m. lapkričio 2 d. Pavedimas-įgaliojimas, 2019 m. vasario 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 1748, 2019 m. kovo 6 d. suformuotas Swedbank mokėjimo dokumentas patvirtina 22,99 Eur pareiškėjo išlaidas už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir administracinėse bylose. Tačiau LVAT, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką, spręsdamas išlaidų atlyginimo klausimą panašaus pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad kreipiantis į teismą su analogiško pobūdžio reikalavimais advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus. Kaip pagrindas pasitelkiama bazinė byla, suformuota jurisprudencija, o einamoje administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes pastarojo pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą jėgomis (žr., pvz., LVAT 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2016 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2016, 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016). Todėl teismas vertina, kad prašoma priteisti 22,99 Eur bylinėjimosi išlaidų suma nagrinėjamos bylos kontekste neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų bei suformuotos nuoseklios administracinių teismų praktikos, dėl to mažintina iki 15,00 Eur, kuri gali būti priteista iš atsakovų. Teismo sprendimu pareiškėjo reikalavimas tenkintas 49,37 procento (136,46/276,40 x 100), todėl, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį, išlaidų priteisimui taikytinas koeficientas 0,49 ir pareiškėjui priteistina 7,35 Eur (15 x 0,49) išlaidų suma, iš kiekvieno atsakovo po 3,68 Eur (7,35/2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. A. pareiškėjui UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui 68,23 Eur (šešiasdešimt aštuoni eurai, 23 euro centai) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Priteisti iš atsakovės A. V. pareiškėjui UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui 68,23 Eur (šešiasdešimt aštuoni eurai, 23 euro centai) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Priteisti UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovo E. A. 3,68 Eur (trys eurai, 68 euro centai) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Priteisti UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovės A. V. 3,68 Eur (trys eurai, 68 euro centai) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Rimantas Giedraitis