- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-03
- Bylos Nr.
- 2S-672-159/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06557-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eugenija Morkūnienė
- Kreditorius
- „Swedbank“
Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2S-672-159/2013
2013 m. balandžio 3 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eugenija Morkūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko bei įkeisto daikto savininko V. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1424-897/2013 pagal kreditorės „Swedbank“, AB, pareiškimą skolininkui ir įkeisto daikto savininkui V. B. dėl priverstinio skolos išieškojimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2012-05-30 kreditorė „Swedbank“, AB, pareiškimu prašė pradėti priverstinę skolos išieškojimo procedūrą. Nurodė, kad sutartis su kredito gavėju skolininku V. B. yra nutraukta, nes skolininkas nevykdė prievolių pagal kredito sutartį, skola pagal 2007-07-17 kredito sutartį Nr. 07-072106-FA (su vėlesniais papildymais) yra 48 839,97 EUR negrąžintos paskolos, 7 761,82 EUR palūkanų, 130,73 EUR delspinigių už laiku nesumokėtą kreditą bei 820,84 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas (b. l. 3–35).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-07-04 nutartimi areštavo įkeistą daiktą – 0,0923 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį V. B.. Įspėjo skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių (b. l. 36–37).
Klaipėdos apygardos teismas 2013-01-02 nutartimi panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-04 nutartį ir kreditorės pareiškimo priėmimo klausimą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (b. l. 79–80).
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-01-09 nutartimi areštavo įkeistą daiktą – 0,0923 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį V. B.. Įspėjo skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, kokiu tikslu kredito gavėjas V. B. nusprendė įsigyti žemės sklypą ir kad kredito gavėjas įsigytame žemės sklype statėsi sau ir savo šeimai gyvenamąjį namą, todėl kreditorės ir skolininko sudarytos paskolos sutarties nekvalifikavo vartojimo sutartimi (b. l. 85–86).
Šalies argumentai
Skolininkas ir įkeisto daikto savininkas V. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-01-09 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas nepaisė Klaipėdos apygardos teismo nurodymų, sutarties tikslinės paskirties netyrė ir priimdamas nutartį formaliai nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad kredito gavėjas įsigytame žemės sklype statėsi sau ir savo šeimai gyvenamąjį namą, todėl teismas neturėjo pagrindo kreditorės ir skolininko sudarytos paskolos sutarties kvalifikuoti vartojimo sutartimi. Žemės sklypas už banko suteiktą paskolą buvo įgytas būtent tikslinei paskirčiai – gyvenamojo namo statybai. Dalį sumos t. y. 100 000 Lt, už perkamą žemės sklypą apeliantas sumokėjo iš savo asmeninių lėšų, už 18 000 Lt pirko projektą ir ketino pradėti statybas. Sutartis vienašališkai nutraukta nepagrįstai, todėl kreditorė neturėjo teisės inicijuoti hipotekos procedūros (b. l. 90–91).
Atsiliepimas
Kreditorė atsiliepimu prašo atmesti atskirąjį skundą. Nurodė, kad skolininko įsigytas žemės sklypas nebuvo skirtas šeimos poreikiams tenkinti ir apsirūpinti gyvenamuoju būstu, nes skolininkui buvo suteiktas kitas kreditas įsigyti gyvenamajam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuriame jis gyvena. Kreditorės nuomone, skolininkas vertėsi nekilnojamojo turto pirkimu ir pardavimu. Išrašas iš VĮ Registrų centro patvirtina, kad V. B. turėjo ne vieną žemės sklypą, iš jų ir žemės sklypą Kalotės k., Klaipėdos r. Skolininkas pasinaudodamas banko teikiamomis paslaugomis, t. y. būsto kreditavimu, vykdo komercinę veiklą, todėl 2007-07-17 kredito sutartis Nr. 07-072106-FA neturėtų būti vertinama vartojimo sutartimi. Kreditorė nutraukė sudarytą sutartį dėl skolininko sutarties pažeidimų, kurie kredito sutartyje laikytini kaip esminiai. Nutraukus sudarytą kredito sutartį, kreditorė pagrįstai kreipėsi pradėti priverstinę skolos išieškojimo procedūrą (b. l. 93–95).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliantas skolininkas ir įkeistų daiktų savininkas V. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria nutarta areštuoti kreditorei įkeistą turtą. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-07-17 tarp „Swedbank“, AB, ir V. B. buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 07-072106-FA dėl 98 470 EUR kredito suteikimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimui (b. l. 6–10). 2008-10-10 sudarytas susitarimas dėl 2007-07-17 kredito sutarties Nr. 07-072106-FA sąlygų pakeitimo (b. l. 15–21), 2009-04-17 sudarytas susitarimas dėl 2007-07-17 kredito sutarties Nr. 07-072106-FA sąlygų pakeitimo (b. l. 22–28). Prievolės pagal 2007-07-17 kredito sutartį Nr. 07-072106-FA su vėlesniais jos sąlygų pakeitimais ir papildymais įvykdymas užtikrintas hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). Juo įkeistas V. B. nuosavybės teise priklausantis turtas: 0,0923 ha bendro ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). (b. l. 11–14).
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto atskirajame skunde nurodytais argumentais, kad nagrinėjamu atveju kredito sutartis yra kilusi iš vartojimo teisinių santykių.
Vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti (CK 1.39 str. 1 d.; Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 14 d). Remiantis šia vartojimo sutarties samprata, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės–komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. A. v. AB ,,SEB lizingas“, bylos Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas Snoras v. Ž. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-67/2012). Darytina išvada, kad teismui konkrečiu atveju sprendžiant klausimą, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena sutarties šalių – vartotojas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas sudarė 2007-07-17 kreditavimo sutartį Nr. 07-072106-FA su „Swedbank“, AB. Sutartyje nurodyta, jog kredito paskirtis – žemės sklypo pirkimui. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar ši sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, įvertino byloje esančius duomenis ir pripažino, kad nėra pagrindo sudarytą kredito sutartį kvalifikuoti kaip vartojimo.
Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad hipotekos teisėjas kreditoriaus prašymą priverstinai išieškoti iš hipoteka įkeisto turto sprendžia supaprastinto proceso tvarka, kuri įstatyme reglamentuojama specialiųjų CPK normų, užtikrinančių procedūrų spartumą. Vienas šio proceso požymių – jis vyksta rašytinio proceso tvarka (CPK 544 str.). Dėl to hipotekos teisėjo galimybes kvalifikuoti sutartį vartojimo teisinių santykių aspektu, ištiriant aplinkybes, reikšmingas vartotojų teisių apsaugai, riboja byloje dalyvaujančių asmenų jam pateiktų dokumentų turinys. Be to, Klaipėdos apygardos teismui panaikinus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-04 nutartį ir nurodžius nustatyti sudarytos sutarties pobūdį, t. y. ar sudaryta sutartis priskirtina prie vartojimo sutarčių, skolininkas galėjo pirmosios instancijos teismui teikti duomenis dėl sutarties pripažinimo vartojimo. Tokioje situacijoje visi byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs, bendradarbiauti su teismu ir teikti jų pozicijos pagrįstumą patvirtinančius įrodymus. Skolininkas teigdamas, kad sudaryta kredito sutartis turėtų būti kvalifikuojama vartojimo sutartimi, viso bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, kad kreditas suteiktas jo asmeniniams, šeimos poreikiams, su verslu ar profesija nesusijusiems tikslams.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad skolininkas 2007-12-17 kreditavimo sutarties pagrindu įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), dėl kurio taip pat yra pradėta priverstinio skolos išieškojimo procedūra (b. l. 96–97, CPK 179 str. 3 d.). Kreditorės „Swedbank“, AB, prie atsiliepimo pridėtas išrašas iš VĮ Registrų centro patvirtina, kad V. B. yra įsigijęs 17 nekilnojamųjų turto vienetų, iš jų tris žemės sklypus ir tris žemės sklypus su statiniais (b. l. 98). Įvertinus tokio masto nekilnojamųjų turto vienetų, iš jų ir žemės sklypo, esančio Kalotės k. Klaipėdos r., už „Swedbank“, AB, suteiktą kreditą įsigijimą, apeliacinės instancijos teismui yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo nutartyje esančiu konstatavimu, kad kreditorės ir skolininko sudarytos paskolos sutarties nėra pagrindo kvalifikuoti vartojimo sutartimi, nes kreditas nebuvo suteiktas asmeniniams skolininko ar jo šeimos poreikiams tenkinti, nes tuo pačiu metu skolininkui buvo suteiktas kreditas įsigyti, butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuriame skolininkas nurodo savo gyvenamąją vietą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad skolininko 2007-07-17 sudaryta kreditavimo sutartis negali būti pripažinta vartojimo sutartimi. Konstatavus, kad šalių kredito sutartis nėra vartojimo, nėra pareigos ex officio vertinti apelianto nurodomas sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu dėl sutarties nutraukimo pagrindo. Šiuo atveju vadovaujamasi CK 6.189 str. 1 d. įtvirtintu principu pacta sunt servanda, įpareigojančiu sutarties šalis vykdyti laisva valia prisiimtas sutartines prievoles. Jau buvo minėta, kad CPK XXXVI skyriaus normos, nustatančios bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo tvarką, skirtos hipotekos procedūrų greitumui ir paprastumui užtikrinti, todėl įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų dėl kredito sutarties sąlygų ar jos nutraukimo pagrindo. Skolininkas, manydamas, kad, neišsprendus šių klausimų, lieka pažeistos jo teisės, jas gali ginti ginčo teisenos tvarka kitame procese, kurį reglamentuojančios teisės normos sudaro sąlygas atlikti išsamesnį reikšmingų ginčo aplinkybių tyrimą.
Bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, Hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) kilę ginčai, susiję su pagrindine prievole (dėl įsiskolinimo atsiradimo pagrindo, įsiskolinimo dydžio ir kt.), nėra nagrinėjami (CPK 542 str. 1 d., redakcija iki 2012-07-01). Nagrinėdamas kreditorės pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas atliko procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos teisine procedūra. Vykdydamas jam suteiktus įgaliojimus, minimas teismas konstatuoja, kad hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir vadovaudamasis CPK 558 str. 1 d. (redakcija iki 2012-07-01) bei preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi, areštuoja įkeistą turtą, įspėja įkaito davėją apie galimą įkeisto daikto pardavimą. Hipotekos teisinių procedūrų pažeidimų nenustatyta.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu pirmosios instancijos teismas tinkamai įgyvendino CPK 558 str. 1 d. (redakcija iki 2012-07-01) nustatytos procedūros paskirtį, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.