Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. J. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. J. 2015-02-26 Palangos miesto savivaldybės Nr. 31 apylinkės rinkimų komisijos narys A. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2015-02-24 laikraštyje (duomenys neskelbtini), kurio jis yra redaktorius, Nr. 14 buvo išspausdintas Palangos miesto mero Š. V. straipsnis (duomenys neskelbtini), kuriame nebuvo laikomasi politinės reklamos skleidimo reikalavimų, numatytų LR politinių kompanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės, LR rinkimų bei LR referendumo įstatymuose. Šiais veiksmais jis padarė pažeidimą, numatytą ATPK 207⁹ str. 1 d.

Taip pat L. J. 2015-03-26 Palangos miesto savivaldybės Nr. 31 rinkimų komisijos pirmininkas V. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2015 m. sausio–vasario mėnesiais laikraštyje (duomenys neskelbtini), kurio jis yra redaktorius, paskelbė 7 publikacijas, kurias 2015-03-19 LR vyriausioji rinkimų komisija sprendimu Nr. Sp-111 pripažino paslėpta politine reklama, ir nepažymėjo šių publikacijų, kaip tai numatyta LR politinių kompanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 15 str., ir skleidė politine reklama pripažintas publikacijas pirmame laikraščio (duomenys neskelbtini)puslapyje, būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, išleido knygą (duomenys neskelbtini), kurią 2015-03-21 LR vyriausioji rinkimų komisija sprendimu Nr. Sp-127 pripažino paslėpta politine reklama, ir nepažymėjo šios knygos, kaip tai numatyta LR politinių kompanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 15 str., organizavo šios knygos dalijimą nemokamai. Šiais veiksmais L. J. pažeidė LR politinių kompanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 15 str. 1 d., 16 str. 1 d. 1 p., 2 d. 1 p., už kurių pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė pagal ATPK 207⁹ str. 1 d.

Apeliantas tvirtina, jog straipsniu, spausdintu laikraštyje (duomenys neskelbtini)Nr. 14, (duomenys neskelbtini) nebuvo siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuoti rinkimuose arba propaguoti konkretų valstybės politiką, politinę partiją, jos tikslus ar programą. Šiame straipsnyje yra paneigiama tikrovės neatitinkanti informacija ir tai yra įprastinio pobūdžio informacija, kuri negali būti laikytina politine reklama.

Apelianto nuomone, laikraštyje (duomenys neskelbtini)2015 m. sausio–vasario mėn. spausdintos septynios publikacijos taip pat yra įprastinio pobūdžio informacinė medžiaga. Nėra jokių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad informacinė medžiaga buvo spausdinama valstybės politiko, politinės partijos, politinės partijos nario, politinės kompanijos dalyvio, jų vardu ir (ar) interesais ir šia informacija buvo siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose arba propaguoti konkretų valstybės politiką, politinę partiją, jų idėjas, tikslus ar programą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tuo, jog teismas, pripažindamas L. J. padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 207⁹ str. 1 d., netinkamai taikė materialines teisės normas, neištyrė ir neįvertino įrodymų, nesiaiškino, ar laikraščiuose išspausdintuose straipsniuose bei knygoje (duomenys neskelbtini) buvo politinė reklama, ar L. J. organizavo knygos nemokamą dalijimą, todėl priėmė neteisėtą ir įrodymais nepagrįstą nutarimą.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), o šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir teismo pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas, pripažindamas apeliantą padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 207⁹ str. 1 d., nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi prieštaravimai, nesurinko ir neištyrė visų duomenų, galinčių patvirtinti ar paneigti L. J. kaltę dėl jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 207⁹ str. 1 d., padarymo, visiškai nevertino straipsnio, spausdinto (duomenys neskelbtini) Nr. 14, (duomenys neskelbtini), laikraštyje (duomenys neskelbtini) 2015 m. sausio–vasario mėn. spausdintų septynių publikacijų turinio, nesiaiškino, ar jose išspausdinta informacija yra įprastinio pobūdžio ar tai jau politinė reklama, teismo padaryta išvada dėl L. J. kaltės visiškai neargumentuota. Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvykdė pareigos išsiaiškinti visas svarbias, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.) ir pažeidė administracinių tesės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius (ATPK 248 str.)

Apygardos teismo nuomone, siekiant objektyviai ir visapusiškai nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, reikėtų išsamiai įvertinti L. J. išspausdintos informacijos 2015-02-24 laikraštyje (duomenys neskelbtini) Nr. 14 straipsnyje (duomenys neskelbtini), laikraštyje (duomenys neskelbtini) 2015 m. sausio–vasario mėn. spausdintų septynių publikacijų pobūdį, ar buvo siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuoti rinkimuose, ar buvo propaguojamas konkretus politikas ar polinė partija, jos tikslai bei programos, siekiant išsiaiškinti visas esmines bylos aplinkybes bei pašalinti prieštaravimus būtina iškviesti ir apklausti teismo posėdyje L. J., kuris abiejų protokolų pastabose nurodė, jog išsamius paaiškinimus pateiks teisme, Palangos miesto savivaldybės Nr. 31 apylinkės rinkimų komisijos narį A. S., kuris surašė 2015-02-26 administracinio teisės pažeidimo protokolą ir kuris dalyvavo 2015-02-25 rinkimų komisijos posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl galimos politinės reklamos 2015-02-24 laikraštyje (duomenys neskelbtini) Nr. 14 straipsnyje (duomenys neskelbtini), taip pat Palangos miesto savivaldybės Nr. 31 rinkimų komisijos pirmininką V. B., kuris surašė 2015-03-26 administracinių teisės pažeidimų protokolą.

Taip pat atkreiptinas teismo dėmesys į tai, jog L. J. buvo surašyti du administracinių teisės pažeidimų protokolai, teisme buvo pradėtos nagrinėti dvi atskiros administracinių teisės pažeidimų bylos. Tačiau bylos duomenys patvirtina, jog teismas L. J. išsiuntė informaciją apie administracinio teisės pažeidimo bylą, pradėtą tik pagal 2015-02-26 administracinių teisės pažeidimų protokolą, ir šaukimą į teismo posėdį 2015-04-02, kuriame bus nagrinėjama byla pagal 2015-02-26 surašytą protokolą, tačiau duomenų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. J. būtų pranešta apie teisme pradėtą nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal 2015-03-26 protokolą, apie šios bylos nagrinėjimo laiką, nėra. Pažymėtina, jog 2015-03-26 protokole nebuvo nurodyta, kada bus nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla, taigi teismas nepranešdamas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pažeidė ATPK 280 str. 3 p. Be to, teismas, 2015-04-02 nutartimi nusprendęs administracines bylas sujungti ir nagrinėti kartu viename posėdyje, apie tai irgi nepranešė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. J.. Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nepranešęs administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui apie šių bylų sujungimą ir jų nagrinėjimą kartu, tinkamai nepranešęs apie teismo posėdžio vietą ir laiką, suvaržė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesines teisę – žinoti apie bylos nagrinėjimą ir jo teisę dalyvauti procese ir duoti paaiškinimus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime neteisingai nurodė, kad apeliantui apie bylos, pradėtos pagal 2015-03-26 administracinių teisės pažeidimų protokolą, nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, nes byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad apeliantui apskritai buvo žinoma apie gautą dar vieną administracinę bylą teisme, kad administracinių teisių pažeidimų bylos yra sujungtos ir jos bus nagrinėjamos kartu viename teismo posėdyje.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas visapusiškai neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių ir jų nevertino, taip pažeidė ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išnagrinėti jas tiksliai pagal įstatymus, suvaržė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę dalyvauti teismo posėdyje ir duoti išsamius parodymus, taip pat pažeidė ATPK 256, 257, 284 straipsnių reikalavimus ir tai laikoma esminiais proceso normų pažeidimais, turėjusiais įtakos nepagrįsto nutarimo priėmimui. Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, o byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2015-04-02 nutarimą panaikinti ir L. J. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama ir galutinė.