Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. T. (A. T.) ir S. T. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjai yra A. T. vaikai, jos turto paveldėtojai, kaip pirmos eilės įpėdiniai.

Paaiškina, kad A. T. siekė atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės F. Z. buvusiame Jankiškių rėžiniame kaime (dabar Vilniaus miestas, Panerių seniūnija) turėtą žemę. A. T. pageidavo, kad žemė jai būtų grąžinta natūra, tačiau nuosavybės teisės niekada nebuvo atkurtos jos pageidautu būdu. Ginčijamu Sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,3565 ha žemės, už šį žemės plotą atlyginant pinigais – 2 451,47 Eur, bei nurodant, kad į 0,12 ha žemės plotą nuosavybės teisės A. T. bus atkurtos vėliau.

Paaiškina, kad Vilniaus miesto skyriuje vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas į buvusios savininkės F. Z. iki nacionalizacijos valdytą žemės plotą buvusiame Jankiškių kaime, Vilniuje. A. T. 2000 m. birželio 22 d. pateikė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui prašymą atkurti nuosavybės teises, nurodė pageidaujamą nuosavybės teisių atkūrimo būdą – naujas žemės sklypas. A. T. 2003 m. kovo 26 d. prašyme pakeitė savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nurodė, kad pageidauja gauti naują žemės sklypą individualiai statybai, o už likusį negrąžintą žemės plotą – vertybinių popierių.

Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 2.4-01-3889 A. T. buvo atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant natūra 0,0422 kv. m ploto žemės sklypo Nr. 1, 0,0118 ha ploto žemės sklypo Nr. 2 ir 0,0275 ha ploto žemės sklypo Nr. 3, esančių buvusio Jankiškių rėžinio kaimo teritorijoje, dalis bei Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. 2.4-01-4435 atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant natūra 0,0100 ha ploto žemės sklypo, esančio buvusio Jankiškių rėžinio kaimo teritorijoje, dalį.

Nurodo, kad iki Atkūrimo įstatyme nustatyto termino pabaigos, t. y. iki 2003 m. balandžio 1 d., A. T. neišreiškė valios nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkurti natūra. Tokio pageidavimo nei pretendentė, nei jos įpėdiniai nepareiškė ir pasibaigus šiam terminui.

Teigia, kad nuosavybės teisių atkūrimas yra sudėtinis procesas, grindžiamas, inter alia (liet. be kita ko), tarpinstituciniu bendradarbiavimu, šiam procesui užbaigti būtinas tinkamas visų jame dalyvaujančių subjektų teisių ir pareigų vykdymas. NŽT sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą. NŽT negali tęsti nuosavybės teisių į tokią žemę atkūrimo natūra procedūrų, jeigu savivaldybės administracija pateikia informaciją, kad buvusi savininko žemė yra valstybės išperkama.

Šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) Miesto plėtros departamentas 2014 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. A51-104624/14(2.14.2.12-MP8) Vilniaus miesto skyrių informavo, kad likusi buvusio Jankiškių rėžinio kaimo žemės dalis priskirta valstybės išperkamai ir nuosavybės teisių atkūrimas natūra šioje teritorijoje negalimas. Taigi, NŽT, gavusi šį raštą, negalėjo tęsti nuosavybės teisių atkūrimo natūra procedūrų, vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenustatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Pretendentė yra įtraukta į Piliečių, pageidaujančių naujų sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę, patvirtintą Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 49VĮ-550-(14.49.2) „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ (toliau – Piliečių eilė). Atsakovės teigimu, tai leidžia daryti išvadą, kad nuosavybės teisių atkūrimą vykdanti institucija tinkamai atliko savo pareigas nuosavybės teisių atkūrimo srityje ir pagrįstai priėmė sprendimą už likusias neatkurtas pareiškėjams tenkančias buvusios savininkės valdytos žemės dalis atlyginti pinigais.

Administracijos Miesto plėtros departamentas, atsakydamas į minėtą raštą, 2014 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. A51-104624/14(2.14.2.12-MP8) informavo, kad, vadovaujantis Atkūrimo įstatymu, Tvarka, atsižvelgiant į iki nacionalizacijos buvusio Jankiškių rėžinio kaimo kartografinę medžiagą, Administracijos direktoriaus 2005 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 30-938 „Dėl sklypų Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 prie Jankiškių g. duomenų nustatymo bei planų tvirtinimo“ laisvoje (neužstatytoje) žemėje suformuotų grąžintinų natūra bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypų dokumentai perduoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pagal kompetenciją spręsti nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės grąžinimo klausimus. Tame pačiame rašte nurodė, kad likusi iki nacionalizacijos buvusio Jankiškių rėžinio kaimo dalis, pagal Atkūrimo įstatymo 12 ir 13 straipsnius, priskirta valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinama. Atlyginimo už žemę, priskirtą valstybės išperkamai, klausimus pagal kompetenciją buvo prašoma spręsti Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nustatytais būdais.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo A. T. atkurtos nuosavybės teisės į jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto dalį – 1,3565 ha žemės, atlyginant pinigais, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir proceso šalių paaiškinimų nustatyta, kad A. T. 2000 m. birželio 22 d. pateikė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui prašymą atkurti nuosavybės teises, kuriame kaip pageidaujamą nuosavybės teisių atkūrimo būdą nurodė naują žemės sklypą.

2003 m. kovo 26 d. pateikė prašymą, kuriuo pakeitė savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, jame nurodė, kad pageidauja gauti naują žemės sklypą individualiai statybai, o už likusį negrąžintą žemės plotą – vertybinių popierių.

Iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2005 m. lapkričio 21 d. pažymos matyti, kad A. T. nuosavybės teise priklauso 1,57 ha žemės buvusiame Jankiškių k., Vilniaus apskrityje.

Pareiškėjai yra A. T. įpėdiniai.

Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 2.4-01-3889 A. T. nuosavybės teisės atkurtos į 0,0442 ha žemės, esančios 1,8668 ha ploto žemės sklype Nr. 1, dalį, 0,0118 žemės, esančios 0,5000 ha ploto žemės sklype Nr. 2, dalį, 0,0275 ha žemės, esančios 1,1630 ha ploto žemės sklype Nr. 3, dalį buvusio Jankiškių rėžinio kaimo teritorijoje Vilniuje, grąžinant juos natūra. Liko neatkurtos nuosavybės teisės į 1,4865 ha žemės.

Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. 2.4-01-4435 nuosavybės teisės atkurtos į 0,0100 ha žemės, esančios 0,4796 ha ploto žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį buvusio Jankiškių rėžinio kaimo teritorijoje Vilniuje, grąžinant natūra. Liko neatkurtos nuosavybės teisės į 1,4765 ha žemės.

Ginčijamu Sprendimu jai nuosavybės teisės atkurtos į 1,3565 ha žemės dalį, atlyginant pinigais. Šio Sprendimo 4 punkte nurodyta, kad į 0,1200 ha žemės dalį nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau.

Taigi, A. T. nuosavybės teise priklausiusios 1,5700 ha žemės į 0,0935 ha žemės dalį atkurtos grąžinant natūra, o į 1,3565 ha žemės dalį – atlyginant pinigais. Iš minėto žemės ploto liko neatkurtos nuosavybės teisės į 0,1200 ha žemės.

Pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.

Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

Pagal Atkūrimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 31 d.) 21 straipsnio 3 dalį, pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. galėjo pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Pagal Atkūrimo įstatymo (redakcija, galiojusi priimant ginčijamą Sprendimą) 21 straipsnio 3 dalį, pilietis, pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant už jį vertybiniais popieriais, iki 2013 m. liepos 1 d. turėjo teisę pakeisti valią dėl atkūrimo būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jei šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenustatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Taigi, piliečiai turėjo teisę pakeisti jau pareikštą valią dėl nuosavybės teisės atkūrimo būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, tik iki 2003 m. balandžio 1 d., todėl, praleidus šį terminą, vėlesnis piliečio valios pakeitimas negali būti įgyvendinamas.

Jei piliečiai buvo pareiškę valią atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant už jį vertybiniais popieriais, tai dėl šio atkūrimo būdo turėjo teisę pakeisti savo valią iki 2013 m. liepos 1 d.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju A. T. 2000 m. birželio 22 d. prašyme nurodė atkūrimo būdą „naujas žemės sklypas“, o 2003 m. kovo 26 d. savo valią pakeitė ir prašyme pageidavo gauti naują žemės sklypą individualiai statybai, o už likusį negrąžintą žemės plotą – vertybinių popierių, t. y. savo pirminę valią pakeitė įstatymo nustatytais terminais.

Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad NŽT kelis kartus informavo pretendentę A. T. apie Atkūrimo įstatyme nustatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus (NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2012 m. vasario 9 d. raštas Nr. 49SF-(14.49.104.)-2147 „Dėl atlyginimo pinigais už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę“, Vilniaus miesto skyrius 2014 m. lapkričio 12 raštas Nr. 49SF-(14.49.104.)-3784 „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“) ir siūlė per nustatytą terminą pateikti prašymą pakeisti valią – atlyginti pinigais, lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje.

Pretendentė A. T. 2003 m. kovo 26 d. prašymo, kuriame nurodė, kad pageidauja gauti naują žemės sklypą individualiai statybai, o už likusį negrąžintą žemės plotą – vertybinius popierius, pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas nurodytu terminu jo netikslino, t. y. kito nuosavybės teisių atkūrimo būdo nepasirinko.

Kadangi aktualioje Atkūrimo įstatymo redakcijoje nenustatyta, kad nuosavybės teisės gali būti atkuriamos atlyginant vertybiniais popieriais, todėl šiuo atveju buvo pagrįstai pritaikytos Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatos, t. y. piliečiams, nepareiškusiems valios dėl atkūrimo būdo vertybiniais popieriais pakeitimo nustatytais terminais, nuosavybės teisės pareiškėjai buvo atkurtos už išlikusį nekilnojamąjį turtą, t. y. 1,3565 ha žemės, atlyginant pinigais.

Teismas nesutinka su pareiškėjų argumentais, kad NŽT savo nuožiūra prieš jų valią parinko nuosavybės teisių atkūrimo būdą, kadangi, kaip jau minėta anksčiau, nuosavybės teisė į A. T. tenkančią nekilnojamojo turto dalį (1,3565 ha žemės) atlyginta pinigais vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi.

Byloje nepateikta duomenų, kad buvusio Jankiškių rėžinio kaimo teritorijoje Vilniuje priimant ginčijamą sprendimą buvo laisvos (neužstatytos) bei pagal Atkūrimo įstatymo 12 ir 13 straipsnius nepriskirtos valstybės išperkamai, žemės, kurioje galėtų būti projektuojami grąžinti natūra skirti žemės sklypai. Administracijos Miesto plėtros departamentas 2014 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. A51-104624/14(2.14.2.12-MP8) informavo NŽT Vilniaus miesto skyrių, kad likusi iki nacionalizacijos buvusio Jankiškių rėžinio kaimo žemės dalis yra priskirta valstybės išperkamai ir natūra negrąžinama. Taigi, atmestinas pareiškėjų argumentas, kad atsakovė neturėjo informacijos apie žemės, į kurią pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises, priskyrimą valstybės išperkamai.

Kaip teigia atsakovė, o pareiškėjai šių aplinkybių nagrinėjamoje byloje neginčija, A. T. yra įrašyta į Piliečių, kurie pageidauja naujų sklypų individualiai statybai, eilę. Taigi, nuosavybės teisių atkūrimo procesas pagal A. T. pateiktą prašymą dar nėra pasibaigęs. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamo Sprendimo remiantis pareiškėjų skunde nurodytais ar kitais argumentais, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjai skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi sprendimas priimtas ne pareiškėjų naudai, todėl šioje byloje jie neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjų A. T. (A. T.) ir S. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.