Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Giedrius Endriukaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-581-634-2014

Teisėja Judita Sungailaitė Teisminio proceso Nr. 1-56-1-00118-2013-9

2014 m. spalio 24 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Albino Antanaičio ir Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant išteisintajam R. B., jo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, prokurorui Audriui Ažukui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Ažuko apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. išteisintas

dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. padarymo, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką;

dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 str. 1 d., nenustačius, jog padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. buvo kaltinamas tuo, kad 2013-03-07, apie 20 val., T. gatvėje, K. N., Š. rajone, viešoje vietoje, prie parduotuvės „Aibė“, įžūliu elgesiu demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį – tariamai R. Ž. apie jį paskleistas tikrovės neatitinkančias kalbas, tyčia sudavė tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis R. Ž. į įvairias kūno vietas, tuo dėl galvos ir dešinės rankos sumušimo, dešinio stipinkaulio lūžimo R. Ž. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą bei šiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, veika kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.

Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad 2013-04-09, 10 val. 24 min., (duomenys neskelbtini) esančiame AB „Swedbank“ terminale (bankomate), neteisėtai panaudojęs svetimą mokėjimo priemonę – R. Ž. priklausančią Swedbank mokėjimo kortelę VISA ELECTRON, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), atliko vieną finansinę operaciją, kurios metu iš R. Ž. sąskaitos (duomenys neskelbtini) išgryninęs pasisavino 50 litų, veika kvalifikuota pagal BK 215 str. 1 d.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras A. A. skundžia Šakių rajono apylinkės teismo 2014-04-23 išteisinamąjį nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują – R. B. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. - laisvės atėmimu 3 m., pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m., pagal BK 215 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d., 1 p. bausmes, paskirtas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir BK 284 str. 1 d., subendrinti apėmimo būdu ir paskirti – laisvės atėmimą 3 m. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. pagrindu šią bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su paskirta bausme pagal BK 284 str. 1 d., ir paskirti galutinę bausmę- laisvės atėmimą 3 m. 3 mėn. Vadovaujantis BK 63 str. 4 ir 9 d. pagrindu, šią bausmę iš dalies sudedant subendrinti su 2013-08-21 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 m. Bausmę atliekant pataisos namuose. Civilinį ieškinį prašo tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo R. B. Valstybinei ligonių kasai priteisti 104,40 Lt žalos atlyginimą.

Skundo autorius teigia, kad teismo padarytos išvados bei kaltinamojo R. B. išteisinimo motyvai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kadangi teismas visiškai nepagrįstai atmetė ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusiojo R. Ž. ir liudytojo A. B. parodymus, argumentuodamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroras nepasinaudojo teise kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją, kad šis atliktų apklausas. Pažymėjo, kad minėto proceso veiksmo organizavimas priklauso prokuroro kompetencijai, o nepasinaudojimas tokia teise negali būti vertinamas kaip išteisinimo pagrindas. Nurodo, jog teismo pozicija neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimų. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. R. Ž., A. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti BPK 183 str., 185 str. nustatyta tvarka, jiems išaiškintos teisės ir pareigos, jie įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 str. už melagingų parodymų davimą, tai patvirtinta apklausiamųjų parašais, surašyti apklausos protokolai, kurie apklausiamųjų perskaityti ir įrašais bei parašais patvirtinta, kad protokolų tekstas atitinką jų parodymus. Keisdami parodymus minėti asmenys teisme nurodė, kad jie parodymus davė tyrėjo poveikyje arba tyrėjas neteisingai surašė protokolą. Ši aplinkybė teisme buvo tikrinama- iškviestas ir apklaustas Marijampolės apsk. VPK Šakių RPK tyrėjas J. M., kuris paneigė bet kokį neteisėtą poveikį apklausiamiesiems, nurodė, kad nusikaltimo detalės jam nebuvo žinomos ir apklausų protokolus surašė iš apklausiamųjų žodžių. Teismas turėjo galimybę įsitikinti, kad įrodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo renkami įstatymų nustatyta tvarka. Teismas tuo ir neabejojo, kadangi priešingu atveju teismas privalėjo reaguoti priimdamas atskirą nutartį dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno galimos nusikalstamos veikos – įgaliojimų viršijimo. Mano, kad nagrinėjamu atveju vertinant proceso dalyvių parodymus, nepakanka konstatavimo, kad parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir duoti teisme skiriasi. Būtina ištirti parodymų pasikeitimo priežastis, parodymų atitikimą kitoms bylos aplinkybėms, nevengiant pasinaudoti elementariais logikos dėsniais.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Ažuko apeliacinis skundas tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

2013-10-10 akistatos tarp R. Ž. ir R. B. protokole užfiksuota, kad R. Ž. savo parodymus pakeitė – teigė, kad V. (R. B.) jam smūgių nesudavė, bet praeidamas pro šalį pastūmė, dėl ko pargriuvo ant dešinės rankos ir ją susižalojo (t. 1, b. l. 131-133).

2013-10-10 liudytojo papildomos apklausos metu R. Ž. patvirtino aplinkybes išdėstytas akistatos metu, papildomai nurodė, kad netoli parduotuvės „Aibė“ įvyko žodinis ginčas su R. B., jis šaukė, kad pastarasis pavadino jį „gaidžiu“, ginčo metu R. B. stumtelėjo jį petimi, todėl jis pargriuvo ant žemės ir susižalojo ranką, spardomas nebuvo. Banko kortelę parduotuvėje „Aibė“ davė R. B. tik palaikyti, naudotis kortele jokios teisės nesuteikė, vėliau išeidamas iš parduotuvės užmiršo ją pasiimti. Nuimti pinigų nuo kortelės R. B. neleido (t. 1, b. l. 68-69).

Liudytojas D. R. parodė, kad pas jį atėjo B. ir paprašė, kad jį pavėžintų iki K. Jis buvo išgėręs alaus, tai vairavo žmona. Namie pasiėmė kortelę ir nuvežė iki parduotuvės „Aibė“. Jis visus asmenis paliko prie parduotuvės, o pats nuvažiavo namo. Kad kuris nors iš jų buvo sužalotas, nematė. Nežino, ar jie apsipirko parduotuvėje. Jis buvo atvežęs B. į Šakius, kuris nuėjo į bankomatą ir nusiėmė pinigų. Nežino, iš kokios kortelės nusiėmė pinigus.

Liudytoja R. S. parodė, kad atėjo vakare V. su draugu, jie taip B. vadina, ir paprašė, kad pavežtų iki K., jie pavežė. Ten V. išlipo ir kažkur nuėjo, tada parvežė atgal į K. N., paleido prie parduotuvės ir nuvažiavo namo. Nematė, ar kuris nors buvo iš jų buvo sužalotas. Parvežė į K. N., paleido prie parduotuvės „Aibė“ ir nuvažiavo namo.

Liudytojas E. K. parodė, kad atvažiavo į parduotuvę „Aibė“ ir B. paprašė R. parvežti namo. Jis parvežė ir išleido prie namų, o pats nuvažiavo namo. Rytį pažįsta, gyvena viename kaime. R. truputį buvo sužalotas, tačiau nieko nesakė, o jis nesidomėjo. Jis tik praėjo pro šalį, jokio konflikto nematė. Kas R. sumušė, jis neklausė ir jam nesakė. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo E. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose nurodoma, kad 2013 m. kovo mėnesio pradžioje, tikslios dienos neprisimena, prieš 21 valandą, tikslaus laiko neprimena, jis savo automobiliu Audi B4 atvažiavo į K. N., prie prekybos centro „Aibė“. Jis sustojo parduotuvės aikštelėje ir ėjo į parduotuvę. Eidamas į parduotuvę jis matė prie parduotuvės įėjimo stovint R. Ž., A. B., čigoną, pravarde „V.“ ir dar keletą jam nepažįstamų asmenų. Jis su jais nekalbėjo, nuėjo tiesiai į parduotuvę. Eidamas į parduotuvę jis matė, kad R. Ž. yra sumuštas, nes jo buvo sutinusi nosis ir lūpos. Vėliau, jam stovinti eilėje prie kasos, pamatė, kad į parduotuvę įėjo R. Ž. ir čigonas, kurie iš parduotuvėje esančio aparato bandė su banko kortele „išsiimti“ pinigų, tačiau jiems to padaryti nepavyko ir jie išėjo. Po to jis užsimokėjo už prekes ir išėjęs iš parduotuvės atsisėdo į automobilį. Jam dar nespėjus išvažiuoti, prie jo priėjo A. B. ir paprašė parvežti R. Ž. į namus. Jis sutiko ir R. Ž. įsėdus į automobilį išvažiavo. Vežant R. Ž., šis sakėsi, kad jam skauda galvą ir šonus, sakė, kad grįžęs kviesis medicinos pagalbą. Dar R. Ž. pasakė, kad jį sumušė, tačiau kas, kada, kokiomis aplinkybėmis jį sumušė nepasakojo. Apie jokią banko kortelę, pinigus jam nieko nepasakojo. Grįžus R. Ž. išleido ties jo namu (t. 1, b. l. 84).

Liudytojas M. V. parodė, kad jis ėjo į parduotuvę, pasisveikino su L. ir nuėjo į parduotuvę. Girdėjo triukšmą, kas vyko nematė. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo M. V. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kur nurodė, kad 2013 m. kovo mėnesio pradžioje, tikslios dienos jis neprisimena, apie 21 val., gal vėliau, o gal anksčiau, dabar jau neprisimena, jis nuėjo prie parduotuvės „Aibė“, K. N., Š. rajone, kur pamatė lauke, prie kioskelio stovinčius A. B. ir jam iš matymo pažįstamą vaikiną, kurio nei vardo, nei pavardė nežino, žinojo, kad tas vaikinas, kaip ir A., yra iš K. kaimo. Taip pat matė lauke, prie parduotuvės stovinčius M. L. ir R. B., prie kurių priėjęs pasisveikino. Po to matė, kaip R. B. kažką piktai šūktelėjo tam iš matymo pažįstamam vaikinui, ar tas vaikinas jam atsakė, neprisimena. Kas toliau vyko, jis nežino, nes įėjo į parduotuvę. Po kokių 10 minučių jam išėjus iš parduotuvės pamatė, kad R. B., M. L., A. B. ir iš matymo pažįstamas vaikinas buvo prie aptvertos statybų aikštelės tvoros. Kas ten vyko, jis nežino, girdėjosi šūksniai, suprato, kad ten vyksta kažkoks konfliktas. (t. 1, b.l. 85).

Liudytojas A. B. parodė, kad atėjo su R. Ž. į miestą, susitiko M., V. Pasisveikino ir nuėjo į parduotuvę. Paskui jis išėjo į lauką ir išgirdo, kad jie kalbasi. Priėjo ir paklausė, kas atsitiko, jie nieko nepaaiškino. Jis tada pasakė, kad R. važiuotų namo. Kai tyrėjas jam paskaitė Ž. parodymus, tai tyrėjas pasakė, kad jeigu nesutiks parodymai su Ž. parodymais, tai jam reikės važinėti daug kartų. Jis nenorėjo daugiau važinėti į policiją, todėl ir davė tokius parodymus. Jis nematė, kaip mušė, tai neteisingi parodymai. Girdėjo, kaip ginčijosi. Ž. prašė padėti, kad parodymai sutaptų su Ž. parodymais.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu 2013-07-12 duoti parodymai, kur liudytojas nurodė, kad 2013 m. kovo mėnesio pradžioje, tikslios dienos neprisimena apie 20 val., gal vėliau, o gal anksčiau, dabar neprisimena, jis kartu su R. Ž. atėjo į K. N., Š. rajone. Atėję į K. N., jie nuėjo prie parduotuvės „Aibė“, kur sutiko pažįstamus M. L. ir R. B., su kuriais pasisveikino, pasikalbėjo, tuo metu jokių konfliktų nekilo. Po to jis su M. L. nuėjo į parduotuvę, o R. B. ir R. Ž. liko prie parduotuvės esančioje pievutėje. Parduotuvėje jie užtruko apie 10-15 minučių, nusipirko alaus ir išėjo į lauką. Išėjus į lauką jis pamatė, kad R. Ž. bėga prie šalia parduotuvės esančią pievutę, o R. B. jį vejasi. Kadangi buvo tamsu, tai kur jie nubėgo jis nematė. Po 5 ar 10 minučių, jam stovint su M. L. prie parduotuvės, pamatė pareinančius R. B. ir R. Ž., matėsi, kad R. Ž. sumuštas veidas, sutinusi nosis, kitų sužalojimų nepastebėjo. Jis paklausė, kas atsitiko, tačiau jam atsakė, kad nesikištų, Po to pamatė, kad prie parduotuvės atvažiavo automobilis VW Golf, tačiau kas jame buvo, nematė. Tam automobiliui sustojus prie parduotuvės R. B. ir R. Ž. sėdo į tą automobilį ir išvažiavo. Po kokių 15-20 minučių tas automobilis vėl atvažiavo prie parduotuvės, iš jo išlipo R. B. ir R. Ž. ir jam iš matymo pažįstamas D. R., kurie iš karto nuėjo į parduotuvę. Jis pro parduotuvės langą matė juos vaikščiojančius po parduotuvę, stovinčius prie kasos, tačiau ar jie ką pirko, jis nežino. Po to pamatė juos stovinčius prie parduotuvės ir kažką besiaiškinančius. Vienu metu jis matė, kad tarpusavyje kažką aiškinasi, kalbasi R. B. su D. R., o R. Ž. stovėjo truputį toliau. Tuo metu pamatė prie parduotuvės automobilyje sėdintį kaimyną E. K. ir paprašė jo, kad parvežtų R. Ž. į namus. E. K. sutiko parvežti R. Ž. ir jį išsivežė. Kitą dieną jis sutiko R. Ž., kurios papasakojo, kad jam su L. nuėjus į parduotuvę R. B. pradėjo prie jo kibti dėl to, kad šis išėjęs iš įkalinimo įstaigos paskleidė kalbas. Kas vyko toliau, jam nepasakojo, kaip buvo sulaužyta jo ranka, nežino. Apie tai, kad R. Ž. būtų mušęs R. B. nepasakojo. Apie R. Ž. priklausančią banko kortelę, pinigų išgryninimą nieko nežino. (t. 1, b.l. 82).

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo A. B. 2013-08-23 papildomos apklausos metu duoti parodymai, kur nurodoma, kad jis su M. L. nuėjo į parduotuvę, tai R. B. ir R. Ž. liko prie parduotuvės esančioje pievutėje ir piktai ginčijosi dėl to, kad kurį apkalbėjo, konfliktavo žodžiu, tačiau nesimušė. Iš parduotuvės į lauką jis išėjo pirmas, nes M. L. dar liko parduotuvėje pasikalbėti su tą dieną parduotuvėje dirbusia savo žmona. Išėjęs iš parduotuvės jis pamatė, kad R. B. muša ant žemės gulintį R. Ž., todėl pribėgęs prie jų nustūmė R. B. nuo R. Ž. ir laikydamas R. B. liepė baigti mušti R. Ž., o R. Ž. liepė bėgti į namus. Tada R. Ž. atsikėlė ir nubėgo. R. Ž. nubėgus į tamsą jis paleido R. B. ir tada R. B. nubėgo ta kryptimi kur nubėgo R. Ž.. Praėjus 5-10 min. pamatė pareinančius R. B. ir R. Ž., matė, kad R. Ž. veidas sumuštas, sutinusi nosis. (t. 1, b.l. 83).

Liudytojas J. M. nurodė, kad jis apklausė nukentėjusįjį R. Ž., kuris savo parodymus buvo pakeitęs ir ikiteisminio tyrimo metu ir paskui akistatos metu vėl pakeitė. Taip pat buvo apklaustas papildomai, kuomet jis pasakė, kad važiuojant etapu B. jo paprašė pakeisti parodymus, nes B. pažadėjo 1000 Lt. Parodymus pakeitė vieną kartą ikiteisminio tyrimo metu per akistatą, jam apklausiant nukentėjusysis laikėsi tų pačių parodymų visada. Pas ikiteisminio tyrimo teisėją neapklausė Ž. Apklausų metu Ž. patvirtino, kad jį sumušė B. Ž. apklausos metu neminėjo, kad jį sumušė K. Tik kalbėjo, kad dar dalyvavo mušant L., bet paskui to jis išsigynė, o apie K. nieko nekalbėjo. Jis Ž. neapgavo ir jam jokio spaudimo nedarė. Nukentėjusiojo parodymai sutapo su Vilkaviškio pareigūnų apklausa. Parodymai buvo nuoseklūs, kad sumušė B. Liudytoją B. jis apklausė. Šis sakė, kad matė kaip buvo mušamas Ž., nurodė, kad mušė B. Teigė, kad dar išskyrė juos. Jis protokole parašė tai, ką kalbėjo liudytojas. Jokios prievartos nenaudojo ir liudytojui nesakė, kad jis sakytų taip kaip reikia sakyti. Jis visada apklausų metu pasako, kad reikia sakyti tiesą taip kaip buvo.

Protokolas – pareiškimas patvirtina, kad R. Ž. Vilkaviškio rajono policijos komisariatui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog 2013-03-07 apie 20 val. K. N. miestelio centre, prie parduotuvės „Aibė“, matant pašaliniams asmenims jį sumušė du pažįstami asmenys – M., ir E. B., pravarde „V.“ (t. 1, b. l. 12).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 260/13(09) konstatuota, kad R. Ž. padarytas galvos ir dešinės rankos sumušimas, dešinio stipinkaulio lūžimas, o taip pat kraujosruva galvoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, artimu vienas kitam metu ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl stipinkaulio lūžimo nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui. R. Ž. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti dviem poveikiais, jam esant bet kokioje padėtyje. R. Ž. sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 19).

2013-05-20 nutarime dėl daiktų, neturinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti baudžiamojoje byloje Nr. 91-1-00140-13 perdavimo į baudžiamąją bylą Nr. 56-1-00118-13 konstatuota, kad R. Ž. vardu išduota AB „Swedbank“ kortelė VISA ELECTRON, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) ir popieriaus skiautė su šios kortelės PIN kodu (duomenys neskelbtini) buvo rasti pas R. B. 2013-04-09 atliekant jo asmens kratą baudžiamojoje byloje Nr.91-1-00140-13, todėl nutarimu perduoti į baudžiamąją bylą Nr. 56-1-00118-13 (t. 1, b. l. 41-42).

2013-08-30 apžiūros protokole aprašyta banko kortelė VISA ELECTRON, Nr. 4483 0841 1868 7633 ir popieriaus skiautė su kortelės PIN kodu, nustatyta, kad kortelė priklauso nukentėjusiajam R. Ž. (t.1, b. l. 43).

AB „Swedbank“ pateikta medžiaga patvirtina atliktų operacijų sąrašą su R. Ž. priklausančia Swedbank mokėjimo kortele VISA ELECTRON, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). 2013-03-07, 20:32 inicijuota finansinė operacija siekiant nuimti 1000 Lt (operacija atmesta, nes viršytas limitas); 2013-03-07, 20:32 inicijuota operacija siekiant atsiskaityti už pirkinius 221,96 Lt suma (operacija atmesta, nes nėra lėšų); 2013-04-09, 10:24 val., V. K. g. (duomenys neskelbtini), Š. mieste esančiame terminale (bankomate) atlikta viena finansinė operaciją, kurios metu iš R. Ž. sąskaitos (duomenys neskelbtini) buvo paimta 50 litų. Pagal įrengtą vaizdo stebėjimo- įrašymo sistemą pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad finansinės operacijos atlikimo metu prie bankomato stovi R. B., o šalia jo yra D. R. (t. 1, b. l 51-54).

2013-06-27 Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys patvirtina, kad R. Ž. 2013-03-07 VšĮ Šakių ligoninėje buvo suteiktos ambulatorinės gydytojų specialistų konsultacijos dėl stipinkaulio apatinės dalies lūžio. Suteiktų paslaugų kaina 104,40 Lt, apmokėta iš PSDF biudžeto lėšų (t. 1, b. l. 23-24).

Nors R. B. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltę patvirtina visuma byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Pagrindinis motyvas priimti išteisinamąjį nuosprendį buvo tai, kad pirmosios instancijos teismas kritiškai įvertino visus nukentėjusiojo R. Ž. ir liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui, motyvuojant tuo, kad šie asmenys nebuvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą. Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-592/2010, 2K-253/2013, 2K-332/2013 ir kt.).

Nukentėjusiojo R. Ž. ir liudytojo A. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu nėra vienintelis kaltinamojo kaltę patvirtinantis įrodymų šaltinis.

Nukentėjusiojo sužalojimo faktą objektyviai patvirtina Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 260/13(09), kurioje konstatuota, kad R. Ž. padarytas galvos ir dešinės rankos sumušimas, dešinio stipinkaulio lūžimas, o taip pat kraujosruva galvoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, artimu vienas kitam metu ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl stipinkaulio lūžimo nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui. R. Ž. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti dviem poveikiais, jam esant bet kokioje padėtyje (t. 1, b. l. 19).

Nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu nurodytas paties nukentėjusiojo ir liudytojo A. B., patvirtina ir kiti bylos duomenys.

Iš liudytojų E. K., M. V., A. B. parodymų matyti, jog pastarieji patvirtino, kad 2013-03-07 vakare K. N. prie parduotuvės „Aibė“ matė kartu buvusius kaltinamąjį R. B., M. L. ir nukentėjusįjį R. Ž.. Be to, E. K. nurodė, jog R. Ž. buvo sužalotas, o M. V. teigė matęs kaip R. B. kažką šūktelėjo iš matymo pažįstamam vaikinui (t. y. nukentėjusiajam), kuris kaip ir A. B. yra iš K. kaimo, vėliau girdėjęs triukšmą, o išėjęs iš parduotuvės pamatė kad R. B., M. L., A. B. ir iš matymo pažįstamas vaikinas buvo prie aptvertos statybų aikštelės tvoros, girdėjo triukšmą, šūksnius, suprato, kad ten vyksta kažkoks konfliktas.

Liudytojas E. K. patvirtino, jog eidamas į parduotuvę jis matė, kad R. Ž. yra sumuštas, nes jo buvo sutinusi nosis ir lūpos. Vėliau, jam stovinti eilėje prie kasos, pamatė, kad į parduotuvę įėjo R. Ž. ir „č.“, kurie iš parduotuvėje esančio aparato bandė su banko kortele „išsiimti“ pinigų, tačiau jiems to padaryti nepavyko ir jie išėjo.

AB „Swedbank“ pateikti duomenys patvirtina, kad su nukentėjusiajam priklausančia mokėjimo kortele 2013-03-07 20:32 inicijuota finansinė operacija, siekiant nuimti 1000 Lt (operacija atmesta, nes viršytas limitas); 2013-03-07, 20:32 inicijuota operacija siekiant atsiskaityti už pirkinius 221,96 Lt suma (operacija atmesta, nes nėra lėšų).

Minėtas faktas yra ypatingai svarbus, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. Ž. nurodė, jog pažadėjo R. B. 1000 litų, kad šis nustotų jį mušęs, važiavęs kartu su R. B. namo pasiimti kortelės ir po to bandęs nuimti 1000 litų, nors žinojo, kad tiek pinigų kortelėje nėra. Šių jo parodymų teisingumą akivaizdžiai patvirtina AB „Swedbank“ operacijų išrašas bei minėti aukščiau liudytojo E. K. parodymai, kitų liudytojų (D. R., R. S.) parodymai apie tai, kad jie R. B. prašymu vežė kaltinamąjį ir nukentėjusįjį į pastarojo namus ir atgal į K. N.. Nenustatyta jokių kitų aplinkybių, kurios kitaip nei nukentėjęs ikiteisminio tyrimo metu, paaiškintų tą faktą, kodėl kaltinamasis su nukentėjusiuoju norėjo išgryninti 1000 litų.

Nukentėjusįjį R. Ž. ir liudytoją A. B. apklausęs tyrėjas J. M. nurodė, kad apklausų metu Ž. tvirtino, kad jį sumušė B., buvo pakeitęs parodymus akistatos metu, vėliau tvirtino, kad taip padaryti jo prašęs B. Patvirtino, jog liudytojas B. sakė, kad matė kaip buvo mušamas Ž., nurodė, kad mušė B. teigė, kad dar išskyrė juos.

R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas keletą kartų, tačiau nei karto neminėjo, kad jį sumušė A. K., priešingai, jau pareiškimo pateikimo metu (tą pačią įvykio dieną), buvo dėstomos nuoseklios aplinkybės, kad jį sužalojo asmuo pravarde „V“ (t. 1, b. l. 12). Liudytojos R. S., E. K. parodymai patvirtina, kad būtent kaltinamasis R. B. pagal vietinį žargoną vadinamas „V“, „Č“ (t. 2, b. l. 72-73, t. 1, b. l. 84-85). Vėlesnis R. Ž. teiktų parodymų turinys taip pat leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad E. G., „V“, „Č“ yra vienas ir tas pats asmuo – R. B.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nukentėjusiojo pateikta versija pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, jog jį sužalojo A. K. laikytina tik siekiu padėti R. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės, jos nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys.

R. Ž. nurodant įvykio aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu iš esmės buvo nuoseklus nurodė, kad 2013-03-07 prie K. N. esančios parduotuvės „Aibė“ pamatė R. B., su kuriuo nesutarė dar nuo to laiko, kai atliko laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, pastarasis prie jo pribėgo ir sakydamas „ką prisišnekėjai“ kumščiu smūgiavo į veidą, toliau jį mušė ir rankomis, ir spardė. Nukentėjusiojo pozicija dėl R. B. kaltės keitėsi tik akistatos su R. B. metu, tačiau vėlesnės apklausos metu jis vėl grįžo prie savo ankstesnių parodymų, o parodymų keitimą motyvavo tuo, kad bijojo R. B.. Apeliacinės instancijos teismas nurodytą parodymų keitimo priežastį laiko įtikinama ir logiška, priešingai nei nukentėjusiojo nurodytą versiją teisme (buvo supykęs ant kaltinamojo dėl negrąžintos skolos).

Taigi iš to galima spręsti, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, o juos pakeitė teisme, nes bijojo kaltinamojo R. B.. Analogiškai vertintinas ir liudytojo A. B. parodymų turinys.

Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu paneigė ikiteisminio tyrimo metu teiktus parodymus ir nurodė nematęs, kad R. B. muštų A. Ž.. Apklausiamas teisme šis liudytojas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus, kadangi tyrėjo buvo įspėtas, kad jo ir R. Ž. parodymai turi sutapti, priešingu atveju, reikės daug kartų vykti į policiją (t. 2, b. l. 74). Tačiau tokia liudytojo A. B. parodymų keitimo versija paneigta tyrėjo J. M. apklausa (t. 2, b. l. 98). Pastarasis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu vykdė liudytojo A. B. apklausą, šis sakė, kad matė kaip buvo mušamas Ž., nurodė, kad mušė B., teigė, kad dar išskyrė juos. Protokole parašė tai, ką kalbėjo liudytojas. Jokios prievartos nenaudojo ir liudytojui nesakė, ką jis turi sakyti. Būtent A. B. nurodė, jog matė kaip R. B. muša ant žemės gulintį R. Ž., todėl pribėgęs juos išskyrė, tačiau R. B. nusivijo R. Ž., o jiems grįžus matė, jog R. Ž. veidas buvo sužalotas.

Taigi, akivaizdu, kad visuma aukščiau aptartų įrodymų patikimai patvirtina kaltinamojo R. B. kaltę.

Kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., ir 284 str. 1 d. BK 138 str. 2 d. 8 p., numatytos chuliganiškos paskatos konstatuojamos įvertinus, kad veika padaryta dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant supriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Nagrinėjamu atveju tiek R. B., tiek R. Ž. iš esmės patvirtino, jog konflikto priežastis – tariamos R. Ž. apkalbos. Būtent ši mažareikšmė dingstis lėmė R. B. smurtinius veiksmus nukreiptus prieš R. Ž.. Toks kaltinamojo elgesio motyvas atitinka chuliganiškų paskatų turinį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-241/2009, 2K-266/2009) ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 2 d. 8 p., sudėtį.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto naudojimas prieš asmenį viešojoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Nr. 2K-286/2011, Nr. 2K-78/2013). Nagrinėjamu atveju smurtinio pobūdžio veiksmai atlikti viešoje vietoje – prie K. N., Š. rajone, esančios parduotuvės „Aibė“, stebint pašaliniams asmenims, liudytojui M. V. patvirtinus girdėjus šūksnius, konfliktą, A. B. tiesiogiai mačius mušamą R. Ž.. Minėti duomeys neabejotinai leidžia R. B. veiksmus vertinti kaip viešosios tvarkos sutrikdymą (BK 284 str. 1 d.).

Apylinkės teismas taip pat padarė neteisingą išvadą, kad kaltinamojo R. B. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos numatytos BK 215 str. 1 d. požymių.

2013-05-20 nutarimas dėl daiktų, neturinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti baudžiamojoje byloje Nr. 91-1-00140-13 perdavimo į baudžiamąją bylą Nr. 56-1-00118-13 patvirtina, kad R. Ž. vardu išduota AB „Swedbank“ kortelė VISA ELECTRON, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) ir popieriaus skiautė su šios kortelės PIN kodu (duomenys neskelbtini) buvo rasti pas R. B. 2013-04-09 atliekant jo asmens kratą baudžiamojoje byloje Nr.91-1-00140-13 (t. 1, b. l. 41-42).

AB „Swedbank“ pateikta medžiaga patvirtina atliktų operacijų sąrašą su R. Ž. priklausančia Swedbank mokėjimo kortele VISA ELECTRON, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad 2013-03-07, 20:32 inicijuota finansinė operacija siekiant nuimti 1000 Lt (operacija atmesta, nes viršytas limitas); 2013-03-07, 20:32 inicijuota operacija siekiant atsiskaityti už pirkinius 221,96 Lt suma (operacija atmesta, nes nėra lėšų); 2013-04-09, 10:24 val., V. K. g. (duomenys neskelbtini), Š. mieste esančiame terminale (bankomate) atlikta viena finansinė operaciją, kurios metu iš R. Ž. sąskaitos (duomenys neskelbtini) buvo paimta 50 litų. Pagal įrengtą vaizdo stebėjimo- įrašymo sistemą pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad finansinės operacijos atlikimo metu prie bankomato stovi R. B., o šalia jo yra D. R. (t. 1, b. l 51-54). Liudytojas D. R. teismo posėdžio metu patvirtino, kad buvo atvežęs R. B. į Š., jis nuėjo į bankomatą nusiėmė pinigų, tačiau iš kokios kortelės jie buvo nuimti nežino (t. 2, b. l. 72).

Svarbu pažymėti, jog kaltinamasis R. B. ir nukentėjusysis R. Ž., apklausiami teisme, skirtingai aiškino mokėjimo kortelės panaudojimo aplinkybes.

Kaltinamojo R. B. teigimu, banko mokėjimo kortelę jam padavė pats R. Ž., jis suprato, kad gali pasiimti pinigų, neklausė ar gali pasinaudoti kortele - „jeigu davė kortelę, tai kodėl ja nepasinaudoti“. Kortelę turėjo nuo kovo 7 d., o pinigus nuėmė balandžio 9 d. L. nuvežė į Š., jis su R. nuėjo į bankomatą, patikrino R. Ž. kortelę, iš kurios nuėmė 50 litų, nusipirko rūkyti. Grįžęs į K. N. galvojo atiduoti (t. 2, b. l. 69-70).

Nukentėjusysis R. Ž., apklausiamas teisme, tvirtino, kad leido kortele naudotis R. B., netgi nurodė, kad kaltinamasis skambino jam prašydamas leidimo. Nukentėjusysis R. Ž. teismo posėdyje parodė, kad parduotuvėje norėjo apsipirkti, tačiau pardavėja pasakė, jog viršytas limitas, tuomet bekalbėdamas telefonu su seserimi banko mokėjimo kortelę su kodais padavė R. B., pastarasis paskambinęs klausė ar gali pasinaudoti kortele, sutikimas buvo duotas, pretenzijų dėl 50 Lt nuėmimo nereiškia, pinigai grąžinti (t. 2, b. l. 70-72).

Nukentėjusysis pripažino, kad kovo 13 d. jis buvo sulaikytas, o kaltinamasis esą skambinęs jam dar iki sulaikymo. Tokie jo parodymai yra nelogiški ir vertintini kritiškai, juo labiau, kad pats kaltinamasis nepatvirtino aplinkybių, jog skambino R. Ž. ir prašė leidimo pasinaudoti banko mokėjimo kortele siekiant išgryninti 50 Lt.

Nukentėjusiojo parodymai, duoti teisminio bylos nagrinėjimo metu, akivaizdžiai prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu išdėstytai jo pozicijai, jog savo banko mokėjimo kortele R. B. naudotis neleido ir sutikimo nuimti pinigus nedavė (t. 1, b. l. 68-69). Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, jog siekdamas išvengti tolimesnio R. B. smurto susitarė, kad R. B. duos 1000 Lt, kadangi mokėjimo kortelė buvo namuose, todėl R. B. prašymu iš matymo pažįstamas vaikinas D. ir UAB „Aibė“ parduotuvės pardavėja nuvežė juos į K., iš namų paėmė Swedbank kortelę ir ant lapelio užrašytą jos PIN kodą. Grįžę į parduotuvę bandė išgryninti 1000 Lt, tačiau operacija nepavyko, tuomet R. B. paėmė kortelę, o jis su E. K. grįžo namo, kortelė liko pas R. B., apsipirkti pasinaudodamas kortele nebandė (t. 1, b. l. 62-63). Minėtus R. Ž. parodymus patvirtino liudytojas E. K., patvirtinęs, kad matė kaip nukentėjusysis su „čigonu“ bandė išgryninti pinigus, liudytojai D. R. ir R. S. kurie nurodė, kad automobiliu vežė R. B. ir R. Ž. į K., ten R. B. išlipo kažkur nuėjo, o jam grįžus parvežė atgal į K. N. ir paleido prie parduotuvės „Aibė“ (t. 2, b. l. 72-73).

Išdėstytos aplinkybės, kolegijos nuomone, duodą pakankamą pagrindą spręsti, kad R. B. 2013-04-09, 10 val. 24 min., V. K. g. (duomenys neskelbtini), Š. mieste esančiame AB „Swedbank“ terminale (bankomate), veikdamas tiesiogine tyčia, neteisėtai, be nukentėjusiojo sutikimo, panaudojęs svetimą mokėjimo priemonę – R. Ž. priklausančią Swedbank mokėjimo kortelę VISA ELECTRON, atliko vieną finansinę operaciją, kurios metu iš R. Ž. sąskaitos išgryninęs pasisavino 50 litų.

Šie jo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 215 str. 1 d.

Skiriant kaltinamajam bausmes, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str. – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamojo R. B. padaryti nusikaltimai priskiriami tyčinių apysunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijai, smurtinio pobūdžio veiksmai atlikti dėl chuliganiškų paskatų sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. R. B. nedirbantis, nevedęs (t. 2, b. l. 7), turto neturi (t. 2, b. l. 8), ne kartą baustas už administracinius teisės pažeidimus (t.2, b. l. 10-13), VŠĮ Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos ir priklausomybės ligų skyriuje nesilankė (t. 2, b. l. 4), anksčiau teistas, iš ankstesnių jo teistumų matyti, kad jam buvo taikyta laisvės atėmimo bausmės vykdymą lengvinanti priemonė – lygtinis paleidimas, tačiau tai R. B. teigiamai nekoregavo. Po lygtinio paleidimo padarytos naujos nusikalstamos veikos, tai neigiamai charakterizuoja kaltininko asmenybę, rodo didesnį jo pavojingumo laipsnį. Šiuo metu R. B. atlieka bausmę pagal Šakių rajono apylinkės teismo 2013-08-21 nuosprendį dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 284 str. 1 d. padarymo, nusikalstamų veikų pobūdis kartojasi. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, R. B. už BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., 215 str. 1 d., numatytų nusikaltimų padarymą skirtinos straipsnio sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui artimos bausmės. Bausmės pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 1 p.). R. B. šias nusikalstamas veikas padarė dar prieš priimant Šakių rajono apylinkės teismo 2013-08-21 nuosprendį, todėl ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., nuostatomis. Subendrinus bausmes, į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Nukentėjusysis šioje byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 1000 Lt neturtinės ir 200 Lt turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 76), 2013-07-22 tyrėjo nutarimu pripažintas civiliniu ieškovu (t. 2, b. l. 77). Tačiau teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu prašymo priteisti civilinį ieškinį atsisakė (t. 2, b. l. 72). BPK 112 str. 3 d. numato, kad civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Laikytina, kad nukentėjusysis atsisakė civilinio ieškinio, todėl byla šioje dalyje nutrauktina.

Kauno teritorinė ligonių kasa byloje yra pareiškusi ieškinį dėl 104,40 Lt žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 23-24). Ieškinys tenkintinas visiškai. Nustatyta, kad R. B. tyčiniais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam R. Ž. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl patirtų sužalojimų jam buvo suteiktos ambulatorinės gydytojų specialistų konsultacijos dėl stipinkaulio apatinės dalies lūžio. Už minėtas paslaugas apmokėta iš PSDF lėšų. Byloje pateikti įrodymai (t. 1, b. l. 24) patvirtina, kad R. Ž. gydymui buvo išleista 104,40 Lt. Šios išlaidos buvo būtinos nukentėjusiojo gydymui, todėl priteistinos iš R. B..

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, vadovaudamasi BPK 51 str. 3 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 (Žin., 2001, Nr. 8-231; 2013, Nr. 79-4011) patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 14.2.3 p., pateikė teismui pažymą Nr. TP-7-(2.10)-2537, patvirtinančią 186,80 Lt ir pažymą Nr. TP-7-(2.10)-3021 patvirtinančią 260 Lt dydžio išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo R. B. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. BPK 322 str. 1 dalyje nustatyta, kad teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Šio įstatymo nuostata reiškia, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo apelianto valios. Be to, BPK 51 str. 3 d. numatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į šias Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas bei į R. B. turtinę padėtį, kuri kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos yra sunki, įvertinęs tai, kad apeliacinis procesas pradėtas pagal prokuroro skundą, sprendžia, jog išlaidos už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 str. 2 p.,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro A. A. apeliacinį skundą tenkinti.

Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nuosprendį, kuriuo R. B. dėl kaltinimų pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. 215 str. 1 d. išteisintas, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p. ir paskirti 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo;

padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d. ir paskirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo;

padarius nusikaltimą, numatytą BK 215 str. 1 d. ir paskirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., bausmes paskirtas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir BK 284 str. 1 d. subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskiriant subendrintą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., šią bausmę ir bausmę, paskirtą pagal BK 215 str. 1 d., subendrinti su 2013 m. rugpjūčio 21 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu R. B. paskirta ir neatlikta bausme, bausmes iš dalies sudedant ir nustatyti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2013 m. rugpjūčio 21 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai, iš R. B. priteisti 104,40 Lt žalos atlyginimo.

Bylą dalyje dėl 1200 Lt žalos atlyginimo pagal nukentėjusiojo R. Ž. civilinį ieškinį, nutraukti.