Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rūta Rimkevičienė, sekretoriaujant Eglei Bunevičiūtei - Kostenko, dalyvaujant ieškovei N. K. ir jos atstovui advokatui Sergejui Kulik, atsakovei R. C. (E. C. teisių perėmėjai) ir jos atstovui advokato padėjėjui R. B., trečiajam asmeniui S. K., nedalyvaujant tretiesiems asmenims A. K., V. C. ir jo atstovei advokatei R. G., bei trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos atstovui, teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. K. patikslintą ieškinį atsakovei R. C. (E. C. teisių perėmėjai) dėl pripažinimo teisės be gyvenamojo namo ir žemės sklypo bendraturtės R. C. sutikimo atlikti gyvenamojo namo 1A1m (p), adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos ir priestato statybos įteisinimo procedūras, tretieji asmenys - S. K., V. C., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos apsaugos ministerijos ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Gyvenamojo namo bendraturtis A. K. ir žemės sklypo bendraturtis S. K. savo sutikimus dėl priestato statybos yra pareiškę. Buvęs bendraturtis E. C. tokio sutikimo nedavė, dabartinė bendraturtė E. C. teisių perėmėja R. C. - neduoda tai pat. Ieškovės nuomone, E. C. susidariusią situaciją ne kartą bandė išnaudoti mainais reikalaudamas nustatyti tik jam palankią naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių tvarką.

Projektinę dokumentaciją priestatui rengė architektė D. B.; pastatytas priestatas atitinka parengtą projektą ir, ieškovės nuomone, niekaip atsakovės teisių nepažeidžia. Taigi, kreiptis dėl pastatyto priestato įteisinimo ieškovė iki šiol negali tik dėl to, kad nėra dabar jau naujos bendraturtės R. C. sutikimo.

E. C. teisių perėmėja R. C., įstojusi į šią bylą po E. C. mirties palaikė buvusio atsakovo nurodytus argumentus, tačiau teismo posėdyje pripažino, kad jos langai, ant kurių krenta šešėlis dėl pastatyto priestato yra šiaurinėje pusėje, o priestato pastatymas jai priklausančio žemės ploto nesumažina.

Reikalavimas dėl pripažinimo teisės be žemės sklypo bendraturčio sutikimo atlikti priestato statybos įteisinimo procedūras pradiniame ieškinyje buvo pareikštas ir atsakovui V. C., tačiau pastarajam 2013-02-11 tokį sutikimą davus, ieškovė nuo reikalavimo jo atžvilgiu atsisakė, nurodė, kad atsisakymo nuo ieškinio dalies pasekmės jai yra žinomos. (IIt. b.l.26).

Tretysis asmuo V. C. teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam ir jo atstovei nedalyvaujant (IIt. b.l.50).

Trečiojo asmens VTPSĮ prie Aplinkos ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiuntė prašymą šią civilinę bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (IIt. b.l.47). Atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsisakymas nuo ieškinio dalies, t.y. nuo reikalavimo V. C. dėl pripažinimo ieškovei teisės be jo sutikimo atlikti priestato statybos įteisinimo procedūras priimtinas ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina. Likusioje dalyje ieškinys tenkintinas pilnai.

Nustatyta, kad ieškovei N. K. priklauso 859/4730 dalys žemės sklypo Nr. 1901-0245-0092, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovei R. C. ( E. C. teisių perėmėjai) – 1948/4730 dalys šio sklypo, trečiajam asmeniui V. C. – 900/4730 dalių, o trečiajam asmeniui S. K. 1023/4730 dalys minėto žemės sklypo. Šioje namų valdoje, be kitų statinių yra gyvenamasis namas 1A1m(p), kurio bendraturčiais yra ieškovė N. K., kuriai priklauso 240/600 dalys šio pastato; atsakovė R. C. ( E. C. teisių perėmėja) – 198/600 dalys ir tretysis asmuo A. K., kuriam priklauso 162/600 dalys (IIt. b.l.49-54).

Ieškovė laikotarpiu nuo 2011-05-01 iki 2011-06-20 neturėdama leidimo rekonstruoti statinį atliko pastato dalies rekonstrukciją– pasistatė 22 kv.m. priestatą, kurio 100 % baigtumas užfiksuotas 2011-06-21 UAB UAB „Paulimatas“ atlikus kadastrinius matavimus (It. b.l.25-56 - Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla Nr. 1285). Projektinę dokumentaciją priestatui 2011 metais parengė architektė D. B. (It. b.l.72-89).

2011-08-29 Pareiškimas Kauno apskrities VPK Šančių-Panemunės PN (It. b.l.24), 2012-09-28 N. K. Prašymas E. C. (It. b.l.60), 2012-10-04 Pakartotinis prašymas E. C. ir įteikimo pranešimas (It. b.l.65, 66), bei jos 2012-09-28 ir 2012-10-16 paaiškinimai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui (It. b.l.57 -59) patvirtina tai, kad ieškovė ne kartą kreipėsi į tuometinį namo ir žemės sklypo bendraturtį E. C. dėl sutikimo priestato įteisinimui gavimo.

2012-08-08 S. K. ir A. K. sutikimai, patvirtinti projekto vadovės architektės D. B. (It. b.l.112, 119), bei 2013-02-11 V. C. sutikimas, patvirtintas Kauno 23-iojo notarų biuro notarės J. M. (It. b.l.105) patvirtina tai, kad kiti namo ir žemės sklypo bendraturčiai tokius sutikimus yra davę.

2012-10-16 ieškovei buvo surašytas Savavališkos statybos aktas, kuriame užfiksuota, jog ji negalėjo gauti statybą leidžiančio dokumento, kadangi negavo bendraturčio E. C. sutikimo (It. b.l.67,68) ir Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-121016-00070, kuriuo ji įpareigota nugriauti prie rekonstruoto gyvenamojo namo pristatytą priestatą ir sutvarkyti statybvietę iki 2013-04-16 (It. b.l.69,70). 2013-05-09 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Sprendimu šis terminas pratęstas iki 2013-07-16 (It. b.l.136, 137).

2013-06-07 E. C. mirė (It. b.l.146), 2013-07-31 Kauno m. 5-asis notarų biuras išdavė liudijimą, suteikiantį teisę įstatyminei įpėdinei R. C., kuri yra priėmusi palikimą po sutuoktinio E. C. mirties, tvarkyti paveldėjimo reikalus (It. b.l.167).

Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (LR CK 4.72 str. 1 d.). Bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (LR CK 4.75 str. 1 d.). Kasacinis teismas formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra išaiškinęs, kad tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (LAT 2003-09-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2012-04-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; kt.).

Bendrosios nuosavybės teisės principas, kad keli savininkai valdo, naudoja ir disponuoja daiktu, į kurį turi nuosavybės teisę, bendrai taikomas įgyvendinant bendraturčio teises, nustatytas specialiuose teisės aktuose, nagrinėjamos bylos atveju – LR Statybos įstatyme. Pripažįstant bendraturčių teisę keisti bendrai valdomą daiktą, ši teisė ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Toks ribojimas pasireiškia teisės normose nustatytu įpareigojimu statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba sutikimą. Bendraturčio teisė būti statytoju įgyvendinama LR Statybos įstatymo 3 str. nustatyta tvarka. Pagal nurodyto straipsnio 2p. ir 3 p., 12 str. 1 d. 3p. ir 4 p. statytojas turi pareigą parengti statybos projektą ir gauti statybos leidimą. Leidimui rekonstruoti statinį gauti statytojas privalo pateikti žemės sklypo ir statinio bendraturčių sutikimus (LR Statybos įstatymo 23 str. 8 d. 5p. ir 6 p.). Taigi specialiose statybą reglamentuojančiuose teisės normose nustatyta, kad bendraturčių sutikimas turi būti gautas iki statybą leidžiančių dokumentų gavimo.

Kai yra nesutarimas tarp bendraturčių, nagrinėjamu atveju – negaunamas bendraturčio sutikimas, ginčai dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo, naudojimosi ir disponavimo sprendžiami teismine tvarka (LR CK 4.75 str.). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, laikytina, kad bendraturčio sutikimo gavimas, prieš atliekant veiksmus su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu, yra išankstinis bylos sprendimas ne teismo tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktiką, nurodė, kad bendraturtis, gindamas teisę į statybą teisme, turi nurodyti konkrečius statybos darbus, jų atlikimo mastą bei pobūdį, kad kitas bendraturtis galėtų spręsti apie numatomą statybą, daryti atitinkamas išvadas apie galimybę kilti jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimui (LAT 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009; 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2002-10-28 nutartis civivilinėje byloje 3K-3-1265/2002). Bendraturtis apie numatomą statybą gali spręsti pagal jam pateiktą susipažinti projektą.

Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atsisakymo duoti sutikimą, turi išanalizuoti konkretaus atsisakymo priežastis bei ar šis atsisakymas nepažeidžia bendrasavininkių interesų derinimo principo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos ar rekonstrukcijos darbų. Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus (LAT 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012 ).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, kad ieškovė N. K. dėjo visas pastangas ir išnaudojo visas įmanomas galimybes, siekdama gauti sutikimą iš tuometinio gyvenamojo namo ir žemės sklypo bendraturčio E. C., savavalinės statybos įteisinimui.

Atsakovė R. C. teismo posėdyje nurodė iš esmės vienintelę atsisakymo duoti sutikimą priežastį, t.y. tai, kad dėl priestato pastatymo jai ant verandos langų kažkuriuo paros metu krenta šešėlis, sumažindamas šviesos patekimą į verandą, kuri viduje yra sujungta su kambariu. Šiam savo argumentui paremti atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, nurodydama, kad tai matosi iš ieškovės pateiktos UAB „Paulimatas“ atliktos nuotraukos (IIt. b.l.43). Minėta nuotrauka patvirtina, kad tikėtina, vakariniu paros metu (atsižvelgiant į tai, jog du kraštiniai verandos langai, priklausantys atsakovei yra šiaurinėje pusėje) ieškovės priestatas šiek tiek užstoja šviesos patekimą į atsakovės verandą. Tačiau įvertinant tai, jog šioje verandoje yra uždengti kiti du langai rytinėje pusėje, prie langų auga dideli medžiai, bei tai, kad kaip minėta, šie langai yra į šiaurę, darytina išvada, kad šviesos patekimo sumažėjimas į minėtą patalpą iš esmės yra sąlygotas kitų priežasčių nei ieškovės pastatytas priestatas. Todėl, jei ir pripažinti trumpalaikį šviesos patekimo į verandą sumažėjimą dėl priestato pastatymo, laikytina, kad jis yra mažareikšmis lyginant su ieškovės teise į statybą, todėl atsakovės atsisakymas duoti sutikimą savavalinės rekonstrukcijos įteisinimui, teismo nuomone, pažeidžia bendrasavininkių interesų derinimo principą.

Atsakovė neginčijo, kad ieškovės pristatytas prie gyvenamojo namo priestatas atitinka architektės parengtą projektą, kad priestatas yra pastatytas ieškovės naudojamoje gyvenamojo namo pusėje, bei jos naudojamoje žemės sklypo dalyje, kad įėjimas į R. C. naudojamą ir jai priklausančią gyvenamojo namo dalį yra priešingoje pusėje nei ieškovės pristatytas priestatas ir jis nepatenka į R. C. naudojamą žemės sklypo dalį.

Atsakovė sutiko su tuo, jog ieškovė pasistatė priestatą ant jai priklausančios žemės dalies, o priestato pastatymas jai priklausančio žemės ploto nesumažina. Įvertinanus šias aplinkybes konstatuotina, kad ieškovės atlikta gyvenamojo namo rekonstrukcija pristatant priestatą ir jo įteisinimas nepažeidžia atsakovės teisių ar teisėtų interesų, o atsižvelgiant į tai, kad šiame žemės sklype tokio pobūdžio statybos darbai pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus galimi ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams laikytina, kad nėra pagrindo neleisti ieškovei pradėti įstatymu nustatytos savavališkos statybos įteisinimo procedūros be bendraturtės R. C. sutikimo. Pažymėtina, kad šis leidimas pradėti savavališkos statybos įteisinimo procedūras be atsakovės sutikimo neatleidžia statytojo nuo pareigos išpildyti visus kitus privalomus įstatymo reikalavimus. (LAT 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012).

Esant tokioms teismo nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovės ieškinys R. C. atžvilgiu yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Ieškinį tenkinus, iš atsakovės ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 143,00 Lt žyminio mokesčio (IIt. b.l. 55) (LR CPK 80 str. 1 d. 5 p., 93 str. 1 d.) ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti -1200Lt. (LR CPK 98str.) (IIt. b.l.30,32) ir valstybei – 43,62 Lt. išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 92 str., 93 str., 96 str.).

Ieškovės atstovo prašymas priteisti išlaidas, susijusias su savavalinės statybos įteisinimu, atmestinas, kadangi šios išlaidos neįeina į išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. (LR CPK 79str. , 88 str. ).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 140 str.1d. , 293str. 1d.4p., 294 str. 2d., 259str., 263-270str. str.,

nusprendžia:

Priimti ieškovės N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo ieškinio dalies - nuo reikalavimo atsakovui V. C., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dėl pripažinimo teisės be jo sutikimo atlikti priestato statybos įteisinimo procedūras ir civilinę bylą Nr. 2-2711-435/2014 šioje dalyje nutraukti.

Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Likusioje dalyje ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), teisę be gyvenamojo namo ir žemės sklypo bendraturtės R. C., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Stirnų g. 4, Kaune, sutikimo atlikti gyvenamojo namo 1A1m (p), adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos ir priestato statybos įteisinimo procedūras.

Priteisti iš atsakovės R. C. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovės N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) naudai 143,00 Lt. ( vieną šimtą keturiasdešimt tris Lt.) .) žyminio mokesčio ir 1200Lt.( vieną tūkstantį du šimtus Lt. išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovės R. C. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 43,62 Lt. ( keturiasdešimt tris Lt. 62 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, o mokesčio sumokėjimo kvitas pristatytas į teismo baigtų bylų raštinę (kab. 119).

Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.