- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-03
- Bylos Nr.
- I-6982-764/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00893-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant atsakovės atstovui Aigerdui Skroliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, priteisti 6 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2008-10-09 iki 2011-09-08 Viešojo saugumo tarnyba prie VRM (toliau – Tarnyba) vykdė jo konvojavimą iš vienos pataisos įstaigos (areštinės) į kitą. Sąlygos konvojaus automobiliuose neatitiko teisės aktų reikalavimų, nes buvo konvojuojama daugiau asmenų, nei įrengta sėdimų vietų, todėl pareiškėjui tekdavo stovėti. Kai kuriuose automobiliuose sėdimų vietų išvis nebuvo, o sėdėti tekdavo ant pritaisytos lentos. Automobiliuose nebuvo ventiliacijos ir šildymo sistemų, todėl trūkdavo oro, buvo drėgna, tvyrojo blogas kvapas ir nešvara, žiemą būdavo šalta, o vasarą karšta. Konvojaus pareigūnai tyčiodavosi iš pareiškėjo ir jo daiktų, grasindavo, žemindavo pareiškėjo garbę ir orumą. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad konvojuojant pareiškėją buvo pažeistos Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 str. nuostatos. Dėl nežmoniško elgesio pareiškėjas patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, depresiją, sutriko sveikata.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad ieškinio senaties terminas netaikytinas, nes Konvencija nenumato jokio termino ginti pažeistas teises. Teismui nusprendus priešingai, prašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir nurodo, kad į teismą anksčiau kreiptis negalėjo, nes Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimai nebuvo išversti į lietuvių kalbą.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 14–16) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymėjo, kad nuteistieji / suimtieji yra konvojuojami specialiomis transporto priemonėmis, kuriose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai. Visi Tarnybos automobiliai naudojami remiantis transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu bei techninės apžiūros ataskaitomis. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija visuose automobiliuose yra atlikusi dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimus ir nustačiusi, kad automobiliai atitinka teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 146.4 p. reikalavimus. Tarnyba užtikrina Taisyklių 109 p. laikymąsi, t. y. kad transporto priemonėse vyktų tik leidžiamas asmenų skaičius. Taisyklių 146 p. reikalavimas nenustato, kad specialiajame transporte kiekvienam konvojuojamam turi būti įrengti saugos diržai. Pagal Taisyklių 3 p. nuostatas, konvojavimas yra ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas, todėl Tarnybos konvojaus pareigūnai, atlikdami savo pareigas, turi teisę nešiotis ginklus. Manydamas, kad yra pažeidžiamos jo teisės, pareiškėjas konvojaus metu galėjo pateikti skundus konvojaus viršininkui, tačiau to nepadarė. Pažymėjo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 str. 8 d. nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą, nes skundą dėl, jo manymu, netinkamų konvojavimo sąlygų laikotarpiu nuo 2008-10-09 iki 2011-09-08 teismui padavė tik 2015-02-03
Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje keliamas ginčas dėl to, ar pagrįstas pareiškėjo A. P. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl netinkamų konvojavimo sąlygų.
Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str. Pagal šio straipsnio nuostatas, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas, šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo.
Teismui pateiktame skunde pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2008-10-09 iki 2011-09-08 iš vienos pataisos įstaigos į kitą jis buvo konvojuojamas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl jis patyrė neturtinę žalą.
Reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti CK 1.125 str. 8 d. yra nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pareiškėjas prašo priteisti jam neturtinę žalą, kilusią laikotarpiu nuo 2008-10-09 iki 2011-09-08, tačiau skundą teismui pateikė 2015-02-03. Tarnyba prašo taikyti CK 1.125 str. 8 d. nustatytą ieškinio senaties terminą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (2009-09-24 nutartis a. b. A822-1037/2009). Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (2013-12-05 nutartis a. b. Nr. A502-2364/2013).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad egzistuoja svarbios aplinkybės ieškinio senaties terminui atnaujinti. Argumentas, kad anksčiau kreiptis į teismą negalėjo, nes EŽTT sprendimai, kuriuose išaiškintos Konvencijos 3 str. nuostatos, nebuvo išversti į lietuvių kalbą, vertinti kritiškai. Šiuo aspektu pažymėtina, jog konkrečius reikalavimus užtikrinant tinkamas konvojavimo sąlygas pirmiausiai numato nacionaliniai teisės aktai, tuo tarpu Konvencija numato, be kita ko, pagrindines asmenų teises ir laisves, kankinimo, nežmoniško ar žeminančio elgesio draudimą. EŽTT taiko Konvencijos nuostatas ir pagrindinis jo tikslas yra užtikrinti, kad valstybės gerbtų ir laikytųsi Konvencijoje numatytų teisių ir garantijų, tai, be kita ko, atliekama nagrinėjant individualias peticijas, kurias pateikia individualūs asmenys, teigiantys, kad yra pažeistos jų teisės ar laisvės, įtvirtintos Konvencijoje ir jos papildomuose protokoluose (Konvencijos 1, 19, 34 str.). Taigi EŽTT aiškina Konvencijos nuostatas ir konkrečiu atveju vertina, ar valstybės individualiais atvejais įvykdė atitinkamus Konvencijos nuostatų pažeidimus. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad pareiškėjui nesusipažinus su išverstais EŽTT sprendimais, aiškinančiais Konvencijos nuostatas, jo teisės įgyvendinti teisminę gynybą nebuvo apribotos ar apsunkintos. Ginčo teisiniams santykiams aktualūs nacionaliniai teisės aktai buvo viešai paskelbti teisės aktų numatyta tvarka.
Įvertinęs tai, kad į teismą pareiškėjas kreipėsi praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą, pagrindas jį atnaujinti nenustatytas, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos, kuri kildinama iš netinkamų konvojavimo sąlygų laikotarpiu nuo 2008-10-09 iki 2011-09-08, atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str. teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.