Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-01-31 · Administracinė byla Nr. A-556-151-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-01-31
Bylos Nr.
A-556-151-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Romanas Klišauskas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas
R. A.
Atsakovas
Lietuvos archyvų departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Administracinė byla Nr. A556- 151/2008Procesinio sprendimo kategorija 24 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. sausio 31 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Romano Klišausko ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičieneidalyvaujant pareiškėjui R. A.,atsakovo atstovams Danutei Enčienei, Ramojui Kraujeliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Lietuvos archyvų departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti viešojo administravimo veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas R. A. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1-3) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK, Komisija) 2006 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 2006/04-4R-237 bei įpareigoti atsakovą pakeisti atsakovo Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir atsakovas, Lietuvos archyvų departamentas) 2006 m. rugpjūčio 22 d. raštą Nr. (1.7)-V4-766 „Dėl posėdžio protokolo išrašo įforminimo“, įpareigoti atsakovą paminėtame rašte nurodyti, kad turi būti nurodytas konkretaus dokumento išrašą rengusio asmens parašo rekvizitas, kurį sudaro dokumento išrašą padariusio asmens pareigų pavadinimas, parašas, vardas ir pavardė ir kiti rekvizitai nurodyti Taisyklių 51, 53, 55 punktuose, įpareigoti atsakovą papildyti raštą atsakymo apskundimo tvarka.

Pareiškėjas nurodė, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija neteisėtai ir nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą, nes skundžiamame atsakovo 2006 m. rugpjūčio 22 d. rašte Nr. (1.7)-V4-766 pateiktas paaiškinimas neatitinka Lietuvos archyvų departamento 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 19 patvirtintų Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklių (toliau – ir Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklės) 51, 53, 55, 58, 60 punktų reikalavimų turinio. Paaiškino, kad atsakovas turi viešojo administravimo įgalinimus, savo kompetencijos ribose turi teisę duoti rekomendacijas ir privalomus nurodymus. Pareiškėjas, kaip pilietis, turi teisę į sprendimų apskundimą, todėl atsakovo atsakyme turėjo būti nurodyta jo apskundimo tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 31-33) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad Komisija priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį naikinti pagrindo nėra. Nurodė, kad pareiškėjas klaidingai interpretuoja Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklių reikalavimus. Paaiškino, kad pareiškėjas Archyvų departamentui pateikė daug paklausimų, tačiau nepateikė nei vieno prašymo ar reikalavimo patikrinti, kaip Pilietybės reikalų komisija laikosi dokumentų valdymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Dėl pareiškėjo paklausimų nėra priimta sprendimų, pareiškėjo skunde nurodomas raštas taip pat nėra sprendimas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 3 d. sprendimu (b. l. 60-61) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2006 m. liepos 31 d. prašymu kreipėsi į atsakovą ir prašė paaiškinti Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklių 72 punkto turinį bei nurodyti atsakymo apskundimo tvarką (b. l. 41). Atsakovas 2006 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. (1.7)-V4-766 paaiškino Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklių 72 punkto turinį bei nurodė, kad dėl pareiškėjo prašymo nepriimtas individualus administracinis aktas, todėl nenurodyta ir apskundimo tvarka (b. l. 42). 2006 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjas skundu kreipėsi į Komisiją ir, nesutikdamas su atsakovo 2006 m. rugpjūčio 22 d. rašto Nr. (1.7)-V4-766 turiniu, prašė įpareigoti atsakovą pakeisti 2006 m. rugpjūčio 22 d. raštą Nr. (1.7)-V4-766, rašte nurodyti, kad Taisyklių 72 punkto paskutiniame sakinyje nurodytas konkretaus dokumento išrašą rengusio asmens parašo rekvizitas, kurį sudaro dokumento išrašą padariusio asmens pareigų pavadinimas, parašas, vardas ir pavardė, įpareigoti atsakovą papildyti raštą atsakymo apskundimo tvarka (VAGK byla, b. 1. 1-2). Komisija 2006 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. 2006/04-4R-237 pareiškėjo skundą atmetė, nes padarė išvadą, kad pareiškėjo skundžiamas raštas nėra individualus administracinis aktas, jis nei pareiškėjui, nei kitiems asmenims nesukuria jokių teisių ar pareigų, jam netaikytini Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinti individualaus administracinio sprendimo reikalavimai (VAGK byla, b. l. 28-31). Teismas konstatavo, kad pareiškėjo ginčijamas atsakovo 2006 m. rugpjūčio 22 d. raštas Nr. (1.7)-V4-766 neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 13 ir 14 dalyse numatytų norminio teisės akto ir individualaus teisės akto požymių, todėl raštas nėra teisės aktas, atitinkamai negali būti ginčijamas teisme ar administracinių ginčų komisijoje kaip individualus ar norminis teisės aktas (ABTĮ 15 str. l d. l p., 28 str.). Pareiškėjas ginčija atsakovo 2006 m. rugpjūčio 22 d. rašto Nr. (1.7)-V4-766 turinį, o tai galima įvertinti kaip atsakovo veiksmą, kuriuo buvo pateikti atitinkami paaiškinimai, ir dėl ko pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį gali būti teikiamas skundas administraciniam teismui arba pagal ABTĮ 28 straipsnį - administracinių ginčų komisijai. Teismas, vadovaudamasis Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu (2005-11-10 įstatymo Nr. X-383 redakcija), konstatavo, kad įstatymas suteikia teisę pareiškėjui kreiptis į atsakovą su prašymu gauti informaciją, o kartu nustato pareigą atsakovui suteikti informaciją. Teismas byloje surinktų įrodymų pagrindu padarė išvadą, kad atsakovas įvykdė savo pareigą - pateikė skundžiamą 2006 m. rugpjūčio 22 d. raštą Nr. (1.7)-V4-766. Atsakovas raštu išreiškė savo nuomonę pareiškėjo prašyme iškeltu klausimu, pateikė paaiškinimus, kurie pareiškėjui nesukėlė ir nesukelia jokių teisinių pasekmių, t. y. šiame rašte išdėstytos nuomonės pagrindu pareiškėjui neatsirado pareiga ar teisė atitinkamai elgtis. Teismas konstatavo, kad atsakovo 2006 m. rugpjūčio 22 d. raštas Nr. (1.7)-V4-766 pareiškėjo teisių ir interesų nepažeidžia. Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti pagrindo nėra, o tuo pačiu nėra pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 63-66) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 3 d. sprendimą - panaikinti Komisijos 2006 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 2006/04-4R-237; įpareigoti atsakovą pakeisti Lietuvos archyvų departamento 2006 m. rugpjūčio 22 d. raštą Nr.( 1.7)-V4-766 „Dėl posėdžio protokolo išrašo įforminimo“: a) įpareigoti atsakovą paminėtame rašte nurodyti, kad turi būti nurodytas konkretaus dokumento išrašą rengusio asmens parašo rekvizitas, kurį sudaro dokumento išrašą padariusio asmens pareigų pavadinimas, parašas, vardas ir pavardė, ir kiti rekvizitai, nurodyti Taisyklių 51, 53, 55 punktuose, b) įpareigoti atsakovą papildyti šį raštą atsakymo apskundimo tvarka; pranešti institucijos, išleidusios dokumentą, vadovui, kad pažeisti Taisyklių 51, 53, 55 punktų reikalavimai; taip pat objektyviam, greitam bei visapusiškam bylos išnagrinėjimui pareikalauti, kad teismo posėdžiui Pilietybės reikalų komisija pateiktų pasirašytą visų posėdyje dalyvavusių Komisijos narių protokolą, kuriame įformintas priimtasis sprendimas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas neįvertino ištirtų teismo posėdyje įrodymų, nekonstatavo, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje (ABTĮ 86 str. 2 d.).

2. Teismo sprendime neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). Teismas taip pat neįvykdė ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies reikalavimų.

3. Visi dokumentai turi būti išleisti valstybės institucijų neviršijant joms nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų. Dokumentas gali būti neteisėtas tiek turinio, tiek formos požiūriu.

4. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis įpareigoja valdžios įstaigas tarnauti žmonėms. Lietuvos archyvų departamentui suteikti viešojo administravimo įgalinimai, įgyvendinant Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklių laikymosi priežiūrą. Lietuvos archyvų departamento nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 8 d. nutarimu Nr. 197 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 21 d. nutarimo Nr. 59 redakcija) nustato svarbiausius Lietuvos archyvų departamento uždavinius.

5. Dokumentas, dėl kurio turėjo priimti sprendimą Lietuvos archyvų departamentas, yra siunčiamasis įstaigos dokumentas, nes dokumentas naudojamas ne vidinėje įstaigos apyvartoje, o išleistas į išorę už įstaigos ribų ir pateiktas tretiesiems asmenims, kurie priima atitinkamus sprendimus, pagrįsdami šiuo dokumentu.

6. Viešojo administravimo įstatymas garantuoja piliečių ir kitų asmenų teisę į teisingą ir nešališką jų prašymų nagrinėjimą viešojo administravimo institucijose bei pagrįstą prašymų sprendimą, taip pat teisę apskųsti šį sprendimą ir gauti kompensaciją už padarytus nuostolius dėl neteisėtos administracinės veiklos (2 str. 2 d.). Šis įstatymas nustato ir, kad sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta sprendimo apskundimo tvarka (8 str. 2 d.). Todėl skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas, nes jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja teisės aktams, jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą ir kt.

7. Teismas privalo pranešti institucijos, išleidusios dokumentą, vadovui, kad pažeisti Taisyklių 51, 53, 55 punktų reikalavimai (ABTĮ 108 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 69-70) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 3 d. sprendimą.

Atsakovas nurodo, kad pritaria teismo sprendime nurodytai argumentacijai dėl skundo nepagrįstumo ir laikosi ankstesniame atsiliepime išdėstytų motyvų. Atsakovo manymu, pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog buvo pažeistos ABTĮ normos, neturi teisinio pagrindo. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo apeliacinis skundas apima platesnį kontekstą: siūlydamas spręsti klausimą dėl Lietuvos archyvų departamento leidžiamų teisės aktų reguliavimo trūkumų pareiškėjas išplečia skundo turinį ir tokiu būdu netiesiogiai kelia naujus reikalavimus (pirminiame skunde Komisijai tebuvo nurodoma motyvacija dėl Pilietybės reikalų komisijos protokolo išrašo įforminimo). Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šio ginčo objektas negali būti išplėstas iki valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo (ABTĮ 130 str. 5 d.). Pareiškėjas nenurodo, kokius teisės aktus pažeidė ar galėjo pažeisti Lietuvos archyvų departamentas. Pareiškėjas pakartotinai remiasi klaidinga Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklių interpretacija, kad protokolo išrašas yra informacinis siunčiamasis dokumentas ir jam turi būti taikomi skunde nurodyti atitinkami Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklių reikalavimai. Dokumentų išrašai nėra traktuotini kaip įstaigos naujai sudaryti dokumentai (dokumentų išrašai iš naujo neregistruojami). Pareiškėjas painioja du skirtingus aspektus: dokumentų kopijų ar išrašų įforminimą pagal Dokumentų rengimo ir įforminimo taisykles ir patvirtintų dokumentų kopijų (nuorašų) pateikimą, kurį privalomai nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. Pažymi, kad vadovaujantis Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 17 straipsnio nuostatomis informacija pareiškėjui, atsižvelgiant į jo prašymą, gali būti pateikiama žodžiu, leidžiant susipažinti su dokumentu, pateikiant pažymą, dokumento išrašą ar popierinę dokumento kopiją ar kitokią laikmeną.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pareiškėjas skundžia Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2006 m. spalio 9 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta tenkinti R. A. reikalavimus: įpareigoti Lietuvos archyvų departamentą pakeisti 2006 m. rugpjūčio 22 d. raštą „Dėl posėdžio protokolo išrašo įforminimo“, nurodant jame, kad Taisyklių 72 punkto paskutiniame sakinyje nurodytas konkretaus dokumento išrašą rengusio asmens parašo rekvizitas, kurį sudaro dokumento išrašą padariusio asmens pareigų pavadinimas, parašas, vardas ir pavardė; įpareigoti Departamentą papildyti šį raštą, nurodant jo apskundimo tvarką (b.l. 4-7).

Dėl reikalavimo įpareigoti Lietuvos archyvų departamentą pakeisti 2006 m. rugpjūčio 22 d. raštą „Dėl posėdžio protokolo išrašo įforminimo“, nurodant jame, kad Taisyklių 72 punkto paskutiniame sakinyje nurodytas konkretaus dokumento išrašą rengusio asmens parašo rekvizitas, kurį sudaro dokumento išrašą padariusio asmens pareigų pavadinimas, parašas, vardas ir pavardė.

Lietuvos archyvų departamentas 2006 m. rugpjūčio 22 d. raštu atsakė į R. A. 2006 m. liepos 31 d. prašymą ir paaiškino, kad pagal 2005 m. galiojusių Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 19, 72 punkto nuostatas dokumento išraše parašo rekvizitą turėjo sudaryti protokolą pasirašiusio asmens pareigų pavadinimas, protokolą pasirašiusio asmens vardas ir pavardė (be parašo). Pažymėjo, jog šiame parašo rekvizite ir buvo dedamas dokumento išrašą parengusios įstaigos įgaliojimus turinčio struktūrinio padalinio antspaudas, o kitokios išrašo tvirtinimo procedūros minėtasis teisės aktas nenumatė. Taigi pareiškėjui buvo paaiškinta, kaip viešojo administravimo subjektas supranta 2005 m. galiojusių Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 19 72 punktą. Nesutikdamas su atsakovo pateikiama Taisyklių 72 punkto interpretacija R. A. ją prašo keisti remdamasis kitomis Taisyklių nuostatomis, t. y. prašoma atlikti ne pačiose Taisyklėse įtvirtintų teisės normų keitimą, bet atsakovo subjektyvų tų taisyklių aiškinimą. Siekiama, kad atsakovas aiškintų Taisyklių 72 punktą taip, kaip mano pareiškėjas R. A. Atsisakius tokį įpareigojimą patenkinti Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, pasinaudota teismine gynyba.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnyje pateiktas sąrašas bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai. Tarp šių bylų galima ir administracinė byla dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tik tokių teisės aktų ir veiksmų, kurie sukelia teisines pasekmes atitinkamiems asmenims. Teisinių pasekmių nebuvimas byloja, jog ginčo iš esmės nėra. Nesant ginčo nėra ir bylos nagrinėjimo dalyko.

2006 m. rugpjūčio 22 d. raštas – atsakymas - plačiąja prasme yra viešojo administravimo subjekto atliktas veiksmas, bet atlikus pastarąjį veiksmą pareiškėjo teisių apimtis nesusiaurėjo, papildomų pareigų neatsirado. Vadinasi, dėl tokio veiksmo negali būti iškelta administracinė byla. Teisminis nagrinėjimas dėl nuomonių skirtumo dėl teisės normų aiškinimo nekeliant konkretaus materialinio pobūdžio reikalavimo teisiškai beprasmis, paneigiantis teismui priskirtą funkciją iš esmės spręsti socialinius konfliktus. O tai reiškia, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija teisėtai atsisakė tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovo aiškinti Taisyklių 72 punktą taip, kaip supranta asmuo besikreipęs teisminės gynybos.

Dėl reikalavimo įpareigoti Departamentą papildyti šį raštą, nurodant jo apskundimo tvarką.

Aptardama reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija suformavo poziciją ir dėl 2006 m. rugpjūčio 22 d. atsakymo teisinio statuso, pripažindama, jog šis dokumentas nėra teisės aktas, skundžiamas teismui pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas. Tokią išvadą lemia individualaus ir norminio teisės aktų sąvokų analizė.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnį 13 dalį norminis teisės aktas – įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Individualus teisės aktas – vienkartis teisės taikymo aktas skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Norminių teisės aktų suformuoti nurodymai išreiškia valstybės valią, o individualūs teisės taikymo aktai – ir atskirų piliečių valią. Norminiai teisės aktai skirti reguliuoti tipiškiausius, visuotinius santykius, tuo tarpu individualūs teisės aktai reguliuoja konkrečius gyvenimo atvejus, skirti konkrečiam asmeniui, nustatančiam konkrečiam asmeniui santykius su konkrečia institucija. Tačiau kaip matyti iš pateikiamų norminio ir individualaus teisės aktų definicijų tiek vienas, tiek kitas teisės aktas išreiškia kompetentingos institucijos valią administracinių teisinių santykių srityje, išreiškia valią kito asmens atžvilgiu. 2006 m. rugpjūčio 22 d. atsakyme pareiškėjui nėra viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų jo atžvilgiu, todėl toks dokumentas ir negalėjo būti ginčijamas Vyriausioje administracinių ginčų komisijoje ir teisme. Pastarasis teiginys lemia konkliuziją, kad Lietuvos archyvų departamentas neturėjo teisinio pagrindo 2006 m. rugpjūčio 22 d. dokumente nurodyti jo apskundimo tvarkos. O tai reiškia, jog pareiškėjo apeliacija į Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį akivaizdžiai nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad atsakovo 2006 m. rugpjūčio 22 d. raštas pareiškėjų teisių ir interesų nepažeidžia ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo naikinimui pagrindų nėra.

Be to, aptariamo reikalavimo kontekste pažymėtina, kad Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 19, nuo 2006 m. gegužės 28 d. įsigaliojo nauja redakcija (Žin., 2006 Nr. 60-2169).

Dėl išdėstytų argumentų apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o R. A. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėRomanas KlišauskasArūnas Sutkevičius