- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-09-27
- Bylos Nr.
- 1-839-457/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06165-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Kaltinamasis
- S. N.
- Nukentėjusysis
- A. H.
- Advokatai
- Vilmantas Poškus, Edmundas Jankaitis
- Kategorijos
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2014 m. lapkričio 26 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 1 metams;
2) 2016 m. vasario 25 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 10 MGL bauda;
3) 2016 m. gegužės 5 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsniu, bausmė subendrinta su 2016 m. vasario 25 d. baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė ir 10 MGL bauda;
4) 2017 m. liepos 4 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 1 metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 64 straipsniu, bausmė subendrinta su 2016 m. gegužės 5 d. paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė 11 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė ir 365,31 Eur bauda, taikant BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
5) 2017 m. gruodžio 22 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 4 mėn.; vadovaujantis BK 64 straipsniu, bausmė subendrinta su 2017 m. liepos 4 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 365,31 Eur bauda; taikant BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas realiai atlikti 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; šiuo metu atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose;
- kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. N. 2018 m. vasario 5 d., laikotarpyje nuo 6 val. iki 7.30 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vieną kartą pastūmė ir ranka smogė į krūtinę buvusiai sugyventinei A. H., po to, čiupo pastarajai už kairės rankos ir tempė į buto koridorių, ko pasėkoje, A. H. atsitrenkė į sienos kampą, taip nukentėjusiajai A. H. padarė poodinę kraujosruvą kairės alkūnės-žasto apatinio trečdalio srities išoriniame-užpakaliniame paviršiuose, kairės šlaunies išorinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis S. N. teismo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino ir paaiškino, kad smurto prieš nukentėjusiąją jis nevartojo. 2018 m. vasario 5 d., iš vakaro jam paskambino A. H. ir liepė ryte, 6 val. atvesti vaiką D. N.. Ryte jis atvedė vaiką, pasiėmė savo drabužius, kuriuos ji buvo sudėjusi į maišelį ir dar nuėjo į vaikų kambarį pasiimti DVD, viską pasiėmęs išėjo iš jos namų, užtruko gal apie 10 min. Mėlynės ant nukentėjusiosios rankos ir kojos jau buvo prieš tai, jis jas matė, kai iš vakaro pasiėmė vaiką, apie 19-20 val. Tuo metu nukentėjusioji buvo apsirengusi su šortais ar chalatu, gerai nepamena. Jis neprašė vaikų, kad jie kažką sakytų. Kai ryte atvedė D. N., dukra G. N. dar miegojo. Nukentėjusioji gyvena trijų kambarių bute, vaikai turi savo atskirą kambarį. Namas, kuriame gyvena nukentėjusioji, yra 5 aukštų. Kaimynai negalėjo nieko girdėti, nes nebuvo triukšmo.
Nukentėjusioji A. H. teismo posėdžio metu paaiškino, kad S. N. vaiką D. N. pasiėmė šeštadienį, o atvežė vasario 5 d. ryte, nes ji jo prašė. Kai atvedė sūnų, S. N. į vidų įeiti neleido, bet jis įėjo ir ją vadino visokiais žodžiais. S. N. ją tempė už rankų, pradėjo stumdyti. Sūnus pasakė, kad reikia kviesti policiją ir S. N. išėjo. Dar išeidamas, S. N. ją stūmė į krūtinę, o kai ji norėjo atrakinti duris, jis ją pastūmė, paskui tempė. Tų mėlynių iš anksčiau nebuvo.
Teismas, vadovaujantis Lietuvis Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2018 m. vasario 5 d., apie 7.30 val., pas ją į namus, (duomenys neskelbtini), atėjo buvęs jos sugyventinis S. N., kuris atvedė jų bendrą vaiką D. N., gim. 2011 m. balandžio 25 d. Ji sūnų įsileido į vidų, o buvusio sugyventinio neleido. Tuomet jis ją pastūmė, smogdamas ranka jai į krūtinę, bei, jai neleidžiant, įėjo į butą. S. N. išvadino ją necenzūriniais žodžiais vaikų akivaizdoje. Ji reikalavo, jog jis išeitų iš buto, tačiau jis jos neklausė, bei koneveikė „suka, padla, kurva“. Visa tai girdėjo sūnus D. N. ir dukra G. N., gim. 2012 m. gruodžio 2 d., vaikai buvo išsigandę. Ji atidarinėjo buto duris ir pareikalavo, kad S. N. išeitų iš jos buto, tuo metu buvęs sugyventinis čiupo ją už kairės rankos ir tempė į buto koridorių, kad neatidarytų durų ir neišgirstų kaimynai. Tempdamas ją atgal į butą, S. N. pastūmė ją į sieną prie durų, tada ji susižalojo kairę ranką ties alkūne. Ji išlaisvino ir nuėjo į svetainę. D. N. pradėjo šaukti, jog „mama kviečia policiją“ ir buvęs sugyventinis iš buto išbėgo. S. N., suduodamas jai ranka į krūtinę bei stumdamas į sieną, sukėlė fizinį skausmą. Jai liko mėlynės. S. N. minėto konflikto metu prabuvo gal apie kokias dešimt minučių, viskas vyko labai greitai (1 t., b. l. 55–56, 59–60). Nukentėjusioji A. H. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Liudytoja Renata Bačianskienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad nelabai beatsimena, kas vyko, nes senokai viskas buvo, todėl teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2018 m. vasario 5 d., apie 11 val., dirbant kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato vyr. tyrėju Mariumi Kaziliūnu, buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), buvęs sugyventinis stumdė, trenkė iš kumščio. Nuvykus minėtu adresu, pareigūnus pasitiko A. H., kuri paaiškino, kad apie 7.30 val., ją koridoriuje stumdė buvęs sugyventinis S. N., kuris buvo atėjęs pas ją į namus, nes atvedė jų bendrą mažametį vaiką. A. H. nebuvo išsigandusi, apsiverkusi ar sutrikusi. A. H. pasakė, kad nuo minėto susistumdymo jai paliko ant rankos mėlynė ir nubrozdinimas. Namuose nesimatė buvusių grumtynių požymių, namai buvo tvarkingi, aplinka įprasta. Įvykio metu, kai bendravo su A. H., buvo berniukas, kiek pamena vardu D., kuris buvo ramus ir neišsigandęs, mergaitės G. nebuvo, mergaitė buvo išvesta į vaikų darželį (1 t., b. l. 107–108). Liudytoja R. Bačianskienė patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Liudytojas Marius Kaziliūnas teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriuje vyresniuoju tyrėju. 2018 m. vasario 5 d. buvo iškvietimas, įvyko konfliktas. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko nukentėjusioji, pasakė, kad prieš ją smurtavo buvęs sugyventinis S. N.. Kiek atsimena, ant A. H. rankos buvo mėlynės, bet ant kurios, tai nepamena. Iškvietimas buvo apie 11.00 val., o įvykis buvo ryte. Nukentėjusioji buvo rami, kaltinamojo tuo metu nebuvo.
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 2 dalimi, pagarsino nepilnamečio liudytojo D. N. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jis yra D. N., savo gimtadienio nežino, gyvena (duomenys neskelbtini). Jo tėtis yra S. N.. Žino, kad kalbės apie tai, ką jis mamai darė. Gyvena su mama ir sese G. Tėtis gyvena kitam name. Dažnai ateina, pabūna prie „kompo“, nusimaudo, pasiima drabužių ir išeina. Paskutinį kartą buvo atėjęs girtas, tada nieko mamai nedarė. Tėtis nubrozdino mamai ranką, kai pastūmė mamą į sieną. Dėl to, mama parašė pareiškimą. Tai buvo neseniai, dieną. Kada tai vyko, žiemą ar pavasarį – neatsimena. Anksčiau nėra matęs, kad tėtis skriaustų mamą. Mama liepė tėvui išeiti, o tėtis norėjo pasiimti namų kiną ir nueiti į tualetą. Muštynės vyko koridoriuje. Jis dėl to blogai jautėsi, bet neverkė. Tėtis pastūmė ir davė mamai į krūtinę vieną kartą. Jis pats matė, stovėjo koridoriuje prie batų dėžės. Sesė nematė, buvo kaime. Į klausimą kuo sudavė į krūtinę mamai, atsakė, kad su kuloku (parodė kumštį). Į klausimą kur trenkė, į kurią vietą, atsakė, kad nežino, neatsimena. Nežino, kur yra krūtinė. Negali parodyti, į kurią vietą trenkė. Į klausimą ar apie muštines kalbėjo su mama, atsakė, kad G. sakė, kad jis spardo mamą. Į klausimą ar mama prašė ką nors papasakoti apie muštynes, atsakė, kad neprašė, sakė, kad kalbės apie tėtį, sakė pasakyti, kad tėtis lipa per balkonus, kaip mamą išvadino. Jis visaip mamą vadina „padla, suka“. Negražūs žodžiai. Vakar girtas taip pat mamą išvadino. Tėtis ir jį vadina negražiai, sako „ar nori gaut į galvą“. Mušęs jo nėra, tik vadinęs. Jautėsi nelaimingas, buvo supykęs. Tėtis tada buvo išgėręs. Būna, kad mama būna išgėrusi truputį, jo tada niekaip nevadina. Įgėrusi jo nebara. Tėtis jam sakė nepasakyti, kad mamą mušė. Kad mamai nubrozdinta ranka pats matė vakar, ranka buvo raudona. Mamai skaudėjo, kai palietė. Mama pasišvietė ir pažiūrėjo ranką vakar, tada ir matė. Į klausimą, ar prieš pokalbį kalbėjo su mama, ką reikės sakyti, atsakė, kad neatsimena (1 t., b. l. 94–95).
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 2 dalimi, pagarsino nepilnametės liudytojos G. N. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jos vardas yra G., pavardės nežino, gimimo diena buvo vakar. Kur gyvena, nežino. Gyvena su mama, tėčiu, broliu D.. Turi senelius kaime. Mama jai sakė, kad reikės kalbėti, kaip tėtis mušė mamą. Tėtis mamą mušė jų namuose, koridoriuje. Tai buvo neseniai, naktį. Ji tėtį varė lauk, kad mamos nebemuštų. Namuose buvo ir brolis D., irgi matė, kaip tėtis mušė mamą. Tėtis mušė mamą su alkūne ir koja, alkūne davė vieną kartą į pilvą, koja spyrė mamai į koją. Mama irgi varė tėtį lauk. Ji blogai jautėsi, kai tėtis mušė mamą, verkė. Kitų kartų, kad tėtis būtų mušęs mamą, nėra mačiusi. Buvo atvažiavusi policija, tikrino ar mama blaivi. Tėtis buvo blaivas (1 t., b. l. 102–103).
Iš 2018 m. vasario 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad aprašyta įvykio vieta – buto, esančio (duomenys neskelbtini), prieškambaris, kur prieš nukentėjusiąją A. H. buvo panaudotas fizinis smurtas (1 t., b. l. 17–19);
Iš 2018 m. vasario 5 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pareigūno tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad įvykio vietoje buvo nustatyta, kad 2018 m. vasario 5 d., apie 7.30 val., (duomenys neskelbtini), S. N. kumščiu sudavė į krūtinę buvusiai sugyventinei A. H., taip sukeldamas fizinį skausmą bei pastūmė į sieną, kurio metu nusibrozdino kairę ranką (1 t., b. l. 23–35).
Iš alkoholio matavimo prietaiso Drager alcotest 7510, Nr. ARHJ-0199 žurnalo matyti, kad 2018 m. vasario 5 d., 12.34 val., A. H. nustatytas 0.00 prom. girtumas (1 t., b. l. 26–28).
Iš 2018 m. vasario 5 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint A. H. nustatyti šie sužalojimai: kairėje rankoje ties alkūne yra nubrozdinimo žymės, kairės rankos riešo išorinėje pusėje matyti 1,3 cm skersmens kraujosruva. A. H. nurodė, jog skauda krūtinę, tačiau akivaizdžių sužalojimų nebuvo (1 t., b. l. 67–71).
Iš 2018 m. vasario 7 d. specialisto išvados Nr. G 215/2018(04) matyti, kad A. H. nustatytos poodinės kraujosruvos kairės alkūnės-žasto apatinio trečdalio srities išoriniame-užpakaliniame paviršiuose, kairės šlaunies išorinio paviršiaus viduriniame trečdalyje; poodinės kraujosruvos dešinės šlaunies išorinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje, dešinės šlaunies išorinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, dešinės šlaunies vidinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje, dešinės šlaunies vidinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, kairės šlaunies išorinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, kairės šlaunies išorinio paviršiaus apatiniame trečdalyje, šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. A. H. nustatytos poodinės kraujosruvos kairės alkūnės-žasto apatinio trečdalio srities išoriniame-užpakaliniame paviršiuose, kairės šlaunies išorinio paviršiaus viduriniame trečdalyje galėjo būti padarytos užduotyje nurodytu laiku, o kiti nustatyti sužalojimai pagal makromorfologinį vaizdą padaryti prieš 5-9 paras iki apžiūros ir nėra susiję su užduotyje nurodytu įvykiu. A. H. nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus poodinę kraujosruvą kairės alkūnės-žasto apatinio trečdalio srities išoriniame-užpakaliniame paviršiuose, padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais; poodinė kraujosruva kairės alkūnės-žasto apatinio trečdalio srities išoriniame-užpakaliniame paviršiuose padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi. Remiantis turimais duomenimis, A. H. nustatyti kūno sužalojimai visumoje padaryti mažiausiai 5 trauminių poveikių metu. Vertinant sužalojimus atskirai, A. H. nustatytos poodinės kraujosruvos kairės alkūnės-žasto apatinio trečdalio srities išoriniame-užpakaliniame paviršiuose, kairės šlaunies išorinio paviršiaus viduriniame trečdalyje padarytos mažiausiai 1 trauminio poveikio metu. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, išsidėstymą tarpusavio atžvilgiu, makromorfologinį vaizdą, A. H. nustatytų kūno sužalojimų visumą nėra būdinga vienkartiniam griuvimui kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. Vertinant sužalojimus atskirai, A. H. nustatytos poodinės kairės alkūnės-žasto apatinio trečdalio srities išoriniame-užpakaliniame paviršiuose, kairės šlaunies išorinio paviršiaus viduriniame trečdalyje gali būti padaromos ir vienkartinės griuviminės traumos metu, minėtomis sritimis atsitrenkiant į sužalojimų padarymo mechanizme minėtus daiktus (1 t., b. l. 76–77).
Motyvuojamoji dalis
Iš 2018 m. kovo 26 d. akistatos tarp kaltinamojo S. N. ir nukentėjusiosios A. H. protokolo matyti, kad akistatos metu A. H. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kada ir kaip kaltinamasis S. N. prieš ją panaudojo fizinį smurtą, o kaltinamasis S. N. neigė smurtavęs prieš nukentėjusiąją (1 t., b. l. 80–81).
Iš 2018 m. kovo 30 d. Šiaulių apygardos teismo vyriausiosios specialistės (psichologės) Vaidos Šarauskienės rašto matyti, kad bendraujant su D. N. matyti, kad jis suvokia pateikiamus klausimus, žodynas išplėtotas pagal amžių, geba adekvačiai apibūdinti esmines įvykio aplinkybes. Pagal savo brandą, gebėjimus papasakoja apie stebėtą smurtą namuose, aiškina jo priežastis. Matyti, kad berniukas negeba pilnai diferencijuoti laiko sąvokų. Kalbėdamas apie nuolatinius tėvų konfliktus, smurtą artimoje aplinkoje, tėčio žalingus įpročius, netinkamą elgesį vaikas išgyvena nerimą, liūdesį, jaučiasi nesaugus. G. N. apklausos metu pastebėta, kad ji suvokia tik elementarios struktūros klausimus, žodynas skurdokas. Negali įvardinti savo pavardės, neskiria laiko sąvokų. Pagal savo suvokimą geba nurodyti įvykio aplinkybes: vietą, dalyvavusius asmenis, smūgių pobūdį. Pastebėta, kad klausimai, susiję su tėvų konfliktais, sukelia neigiamas emocijas (1 t., b. l. 104).
Nors kaltinamasis S. N. neigia savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, teigdamas, kad 2018 m. vasario 5 d. tik parvedė sūnų į buvusios sugyventinės A. H. namus, susirinko savo drabužius, daiktus ir išėjo į darbą, jokių smurtinių veiksmų nukentėjusios A. H. atžvilgiu neatliko, tačiau tokie kaltinamojo S. N. parodymai laikytini kaltinamojo pasirinkta gynybine pozicija, kuria siekiama išvengti baudžiamosios atsakomybės, be to, tokių kaltinamojo parodymų nepatvirtina jokie objektyvūs byloje esantys duomenys. Bylos nagrinėjimo metu surinkti duomenis – nukentėjusiosios A. H. parodymai, pagarsinti nepilnamečių D. N. ir G. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, specialisto išvada, psichologės, dalyvavusios nepilnamečių apklausoje, išvada, pareigūno tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, įvykio vietos apžiūros protokolas, asmens apžiūros protokolas patvirtina, kad kaltinamasis įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Šie kaltinamojo S. N. nusikalstamą veiką patvirtinantys įrodymai yra vienas kitą papildantys ir atitinkantys faktines bylos aplinkybes.
Kaltinamojo S. N. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis atlikdamas tyčinius smurtinio pobūdžio veiksmus prieš nukentėjusiąją buvusią sugyventinę A. H., nežymiai sutrikdė pastarosios sveikatą.
Kaltinamojo S. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta; jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.
Skirdamas bausmę kaltinamajam S. N., teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – kaltinamasis įvykdė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos stadiją – baigtinė, kaltinamojo asmenybę – teistas, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 123–128), beveik visi teistumai yra susiję su smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų įvykdymu, naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu (1 t., b. l. 141–144), kas rodo kaltinamojo nenorą keisti savo gyvenimo būdą, visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių nepaisymą ir pan., ne pirmą kartą yra teistas už smurtinius nusikaltimus prieš nukentėjusiąją A. H. (1 t., b. l. 129–131, 136–140), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 147–151), dirbantis (1 t., b. l. 153–154), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 155; 2 t., b. l. 105), nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bet nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl teismas laiko, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamajam už įvykdytą nusikaltimą paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į S. N. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas jo laikiname sulaikyme nuo 2018 m. vasario 5 d., 13.30 val. (1 t., b. l. 180–181) iki 2018 m. vasario 6 d., 13.55 val. (1 t., b. l. 185), išbūtas laikas. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu S. N. paskirta ir neatlikta bausmės dalis visiško sudėjimo ir dalinio sudėjimo būdu subendrintina su šiuo nuosprendžiu S. N. paskiros bausmės dalimi.
Kaltinamajam S. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 186–187), yra naikintina, nes kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, todėl šios kardomosios priemonės taikymas tapo nebereikalingas.
Kaip matyti iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. pažymos Nr. (2.19) NTP-7-5453, nukentėjusiajai A. H. baudžiamojoje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba pagal tarnybos 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. 2.5-(NTP-2)-18-T-1090-7076 (2 t., b. l. 113). Nukentėjusiajai A. H. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 256,88 Eur ir antrinė teisinė pagalba buvo teikiama dėl kaltinamojo S. N. nusikalstamų veiksmų. Ši suma pripažintina proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis) ir priteistina iš kaltinamojo S. N..
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 CD diskai su vaizdo įrašu darytu įvykio vietoje, su nepilnamečių liudytojų apklausomis (2 t., viršelis), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į S. N. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. vasario 5 d., 13.30 val., iki 2018 m. vasario 6 d., 13.55 val., t. y. dvi paras.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, prie Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. S. N. paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridėti dalį šiuo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę ir 365,31 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt penkių eurų 31 ct) baudą.
Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 27 d.
Kadangi Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bauda šiuo metu išieškoma priverstinai (bausmę vykdo antstolės Vaivos Šimkienės kontora), nebenustatyti termino šiuo nuosprendžiu paskirtos baudos savanoriškam sumokėjimui ir nesumokėtos baudos vykdymo pakartotinai nebenukreipti antstolei. Įsiteisėjus nuosprendžiui, jo nuorašą išsiųsti baudos išieškojimą vykdančiai antstolei Vaivai Šimkienei. Tuo atveju, jei dalis baudos jau išieškota, ją įskaityti į šiuo nuosprendžiu subendrintos 365,31 Eur baudos dalį.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Priteisti iš S. N. valstybės naudai 256,88 Eur (du šimtus penkiasdešimt šešis eurus 88 ct) proceso išlaidų už A. H. suteiktą antrinę teisinę pagalbą sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą: LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“; LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor, AB; LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, AB „Šiaulių bankas“; LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT42 7230 0000 0012 0025, UAB „Medicinos bankas“; (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – tris CD diskus su vaizdo įrašu darytu įvykio vietoje, su nepilnamečių liudytojų apklausomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.