Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Giedriaus Endriukaičio ir Evaldo Gražio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei, nuteistojo P. A. gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. A. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo P. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, bausmes iš dalies sudedant, ir nustatyta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. A. nuteistas už tai, kad 2013 m. liepos 25 d.–2015 m. rugsėjo mėn. laikotarpiu, nuo 2013 m. liepos 25 d. atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 56-1-00516-13, būdamas suimtas bei laikomas kardomojo kalinimo įstaigose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miestuose, o nuo 2015 m. sausio 29 d. – atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pokalbių mobilaus ryšio telefonu metu, siųsdamas trumpąsias tekstines žinutes (SMS) bei rankraštinius laiškus, kuriuose buvo grasinančio pobūdžio turinio, terorizavo žmogų – buvusią sutuoktinę S. A., gyvenančią ir veikos metu buvusią Druskininkų savivaldybės teritorijoje, grasindamas padaryti pavojingą jos gyvybei ir sveikatai veiką, taip pat tokiu būdu naudodamas psichinę prievartą sistemingai ją baugino, o būtent: 2013 m. liepos 25 d.–2015 m. rugsėjo mėn. laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku, būdamas tiksliai nenustatytose vietose, iš mobilaus ryšio telefonų, kuriuose buvo naudojamos SIM kortelės, kurioms priskirti numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sistemingai skambindamas buvusiai sutuoktinei S. A., gyvenančiai ir buvusiai Druskininkų savivaldybės teritorijoje, į AB „TEO LT“ abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) bei mobilaus ryšio telefoną, kuriame buvo naudojama SIM kortelė, kuriai priskirtas numeris (duomenys neskelbtini), bei siųsdamas trumpąsias tekstines žinutes (SMS), taip pat siųsdamas jai rankraštinius laiškus, t. y. pokalbių metu, atsiųstose trumposiose tekstinėse žinutėse (SMS) bei atsiųstuose rankraštiniuose laiškuose grasindamas – „tu kekšė gimei kekšė ir dvėsi, o dvėsi tikrai ne savo mirtimi“, „tavo likimas bus kaip tos TV gelbėtojos Viltės“, „žliumsi kruvinomis ašaromis kada ateis tavo skausmo dienos, už išdavystę man tu atsakysi. Tik kada ateis tavo kančios nekaltink nieko, dėl visko kalta esi pati“, „tu peržengei visas ribas ir tu už viską atsakysi, <...> mokėsit brangiausia kaina“, „nori tai tu augink manį žvėrį dar labiau tik atmink kada persipildys taurė tu iškarto amžiams sėdėsi invalidų vežime ir tu niekados nebepasakysi kad tu graži, nes snukis tavo po plastinės operacijos bus iš tiesų „mis“ karūnos“, „tad aš tau pasakau aš tave sunaikinsiu. negazdinu bet tu verksi kruvinomis ašaromis“, „kiekvieną dieną aš artėju tad už matuką tu neteksi ta ką tu turi šei dienai“, „Tu mane žinai. Taip tavo ta auka suvalka aš nuplosiu nuo gyvenimo, ta aš prisiekiu mato gyvybe“, „Aš nieko neprarandu, bet sekantis srokas kad ir iki gyvos galvos, bet ta gaidi gabalais suplėšysiu“, „O tu višta verksi visą likusį gyvenimą invalido vežime“, „Aš artėju, va ir pažiūrėsiu ka tada kalbės mirtis“ – tokiu būdu terorizavo žmogų – buvusią sutuoktinę S. A., gyvenančią ir buvusią Druskininkų savivaldybės teritorijoje, grasindamas jai padaryti minėtas pavojingas gyvybei ir sveikatai veikas, bei tokiu būdu naudodamas paminėtą psichinę prievartą sistemingai ją baugino, esant, atsižvelgiant į P. A. praeityje padarytus nusikaltimus, pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. A. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, tai yra teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, ir kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nors nagrinėjamu atveju nuteistasis skunde kelia ir savo kaltės klausimą, tačiau iš apeliacinio skundo turinio ir jame formuluojamo reikalavimo akivaizdu, kad iš esmės jis siekia švelnesnės bausmės sumenkindamas savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo. Kita vertus, teismas, nagrinėdamas bylą, nustatęs esminių BPK pažeidimų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką ir, skirdamas P. A. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, tačiau bendrindamas nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu, neteisingai paskyrė galutinę subendrintą bausmę (BPK 328 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Apkaltinamojo nuosprendžio turinys rodo, kad apylinkės teismo apsisprendimą skirti realią laisvės atėmimo bausmę P. A. nulėmė tai, kad jis padarė vieną baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą, būdamas anksčiau teistas keturis kartus, tame tarpe ir už nusikaltimus žmogaus gyvybei bei sveikatai, teistumui neišnykus. Be to, jis nusikalto atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, kas rodo, kad jis linkęs nepaisyti bendro gyvenimo normų, jas pažeisti ir daryti nusikaltimus. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei nustatęs, kad nėra P. A. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, nuosprendį priėmęs teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jam už padarytą nusikalstamą veiką gali būti paskirta vienintelė BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – realus terminuotas laisvės atėmimas.

Nuteistojo apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistajam bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, negali būti pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Bylos duomenys patvirtina, kad P. A. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas jau penktą kartą, iš kurių vienas nusikaltimas, sukėlė negrįžtamas pasekmes (nužudymas iš savanaudiškų paskatų). Šiame kontekste akivaizdu, kad nuteistasis sistemingai skambindamas ir rašydamas grasinančio pobūdžio žinutes, realiai baugino bei terorizavo buvusią savo žmoną S. A. ilgą laiką (nusikalstama veika truko kelis metus), kas rodo apelianto antisocialines nuostatas ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio normas, jis yra linkęs nusikalsti ir teigiamų išvadų nedaro, draudžiamas elgesys yra pastarojo gyvenimo būdas, kurį jam net ir pataisos įstaigoje sunku keisti. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad apeliantui paskirta bausmė atitinka jo asmenybės pavojingumą ir yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Akivaizdu, kad be realaus bausmės atlikimo nagrinėjamu atveju nėra jokių galimybių pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose numatytų bausmės tikslų – atimti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti jį nuo tokių veikų darymo, nes šių tikslų sunku siekti net ir izoliavus nuteistąjį nuo visuomenės. Mažinti paskirtosios bausmės dydį taip pat nėra jokio pagrindo, nes jam paskirtos bausmės dydis yra mažesnis nei BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad apylinkės teismas, skirdamas ir bendrindamas bausmes, į bausmės laiką neįskaitė jo išbūto laiko Lukiškių kalėjime (1 metus), kadangi jo bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2013 m. liepos 24 d.

Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad teismas subendrino atskirais nuosprendžiais nuteistajam paskirtas bausmes vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis. Minėtojo straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis (2 dalis). Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis; jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis (3 dalis).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ankstesniu Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nuosprendžiu P. A. buvo paskirta laisvės atėmimo 4 (ketveriems) metams bausmė, o įskaičius tame tarpe ir nuteistojo laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2013 m. liepos 25 d. iki 2014 m. liepos 23 d. išbūtą laiką, neatlikta bausmės dalis skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienai sudarė ne 2 (dvejus) metus 5 (penkis) mėnesius, kaip kad nurodė pirmosios instancijos teismas, bet 1 (vienerius) metus 5 (penkis) mėnesius ir 27 (dvidešimt septynias) dienas (T. 2, b. l. 64–76). Iš šių duomenų akivaizdu, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra didesnė už ankstesniu nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmės dalį, todėl apylinkės teismas suklysdamas nurodyti ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, netinkamai subendrino bausmes, dėl ko P. A. neteisingai paskyrė galutinę subendrintą bausmę. Todėl šioje dalyje Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nuosprendis keistinas ir prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedama Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių ir 27 (dvidešimt septynių) dienų bausmės dalis – 1 (vieneri) metai 4 (keturi) mėnesiai, nustatant P. A. galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus 10 (dešimt) mėnesių.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendė:

Nuteistojo P. A. apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nuosprendį ir nuosprendžio rezoliucinę dalį dėl nuteistajam P. A. paskirtos galutinės subendrintos bausmės išdėstyti taip: vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių ir 27 (dvidešimt septynių) dienų bausmės dalį – 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius, nustatant P. A. galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.