- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-13
- Bylos Nr.
- 1A-370/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Kažys (pirm.), Albinas Bielskis, Violeta Ražinskaitė
- Nuteistasis
- A. A., N. V.
- Nukentėjusysis
- R. Š., V. Š.
- Advokatai
- Daiva Dereškevičienė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro bei nuteistųjų A. A. ir N. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p., 180 str. 1 d., 302 str. 1 d. ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p. laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų;
pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 15 (penkiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
N. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 302 str. 1 d. ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir N. V. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 2 d., paskirtoji bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. liepos 17 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, bausmes visiškai sudedant, ir N. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams su 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.
N. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p. išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.
Iš A. A. nukentėjusiosios V. Š. naudai priteista 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Iš A. A. ir N. V. solidariai nukentėjusiosios V. Š. naudai priteista 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Iš A. A. ir N. V. solidariai nukentėjusiosios V. Š. naudai priteista 3540 Lt turtinei žalai atlyginti.
Iš A. A. nukentėjusiojo R. Š. naudai priteista 4120 Lt turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. nuteistas už tai, kad nužudė žmogų iš savanaudiškų paskatų, taip pat už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su N. V. padarė plėšimą - panaudojant fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, taip pat pagrobė dokumentus.
A. A. ir N. V. 2007 m. liepos 29 d. vakare, turėdami tikslą užvaldyti svetimą – I. Š. turtą, atvažiavo į I. Š. butą, esantį (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholinius gėrimus. I. Š. nepasigeriant, A. A. , būdamas girtas, turėdamas tikslą pagrobti svetimą – I. Š. - turtą, virtuvėje tyčia sudavė I. Š. rankomis ir kojomis ne mažiau 8 smūgius į galvą bei ne mažiau 10 smūgių į rankas, nugarą, krūtinę, smūgį taburete, matant šį smūgį N. V. , į galvą, padarė nukentėjusiajam I. Š. dešinės akies sumušimą, odos nubrozdinimus ir kraujosruvas dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimą dešiniame skruoste su aplinkine poodine kraujosruva, muštinę žaizdą kairėje akyje su odos nubrozdinimais ir kraujosruva akies viršutiniame voke bei kairiame skruoste, odos nubrozdinimą kairiame žande su kraujosruva pereinančia į kairį užausį, odos nubrozdinimą apatinėje lūpoje su kraujosruva lūpos vidiniame paviršiuje, odos nubrozdinimus bei poodines kraujosruvas abiejuose dilbiuose bei plaštakose, kraujosruvą ir odos nubrozdinimą nugaroje, kraujosruvas abiejose lūpose, apatiniame žandikaulyje, dešiniame smilkinyje, krūtinkaulyje, po galvos smegenų minkštaisiais dangalais. Po to, I. Š. gulint, jis užsukęs virvę smaugė nukentėjusiojo kaklą. I. Š. nuo kaklo organų suspaudimo užduso ir mirė, t. y., A. A. jį nužudė. I. Š. mirus, A. A. ir N. V. iš minėto buto pagrobė nukentėjusiajam I. Š. priklausančius daiktus: mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6230i“, 500 Lt. vertės, su jame įdėta „Omnitel“ SIM kortele, kainuojančia 20 Lt., nešiojamąjį kompiuterį „HP Pavilion“, 3500 Lt. vertės, minėto kompiuterio dokumentus, neturinčius materialinės vertės, 2 raktų ryšulį 20 Lt. vertės, viso turto už 4040 Lt.. Taip pat jie iš minėto buto pagrobė dokumentus: I. Š. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą LR Nr. (duomenys neskelbtini) bei socialinio draudimo pažymėjimą serija (duomenys neskelbtini).
N. V. buvo kaltinimas ir pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p., t. y., kad jis, bendrininkaudamas su A. A. , iš savanaudiškų paskatų nužudė I. Š. , tačiau N. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p. išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo:
- apygardos teismo nuosprendį dalyje dėl N. V. išteisinimo panaikinti, N. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p. ir nuteisti laisvės atėmimu 14 (keturiolikai) metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., N. V. paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p. – laisvės atėmimą keturiolikai metų, pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimą penkeriems metams šešiems mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. – laisvės atėmimą vieneriems metams, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti N. V. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą keturiolikai metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 2 d., paskirtąją bausmę subendrinti su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. liepos 17 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, bausmes visiškai sudedant, ir skirti N. V. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą keturiolikai metų su 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 str. 2 d. 2 p., 3 d, N. V. pripažinti pavojingu recidyvistu.
- apygardos teismo nuosprendį dalyje dėl A. A. pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p. pakeisti dėl neteisingai paskirtos bausmės ir A. A. , pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p., paskirti bausmę – laisvės atėmimą 18 (aštuoniolikai) metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., A. A. paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p. – laisvės atėmimą aštuoniolikai metų, pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimą penkeriems metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. – laisvės atėmimą vieneriems metams, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti A. A. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą aštuoniolikai metų, aštuonerius laisvės atėmimo bausmės metus atliekant kalėjime, likusią bausmės dalį – pataisos namuose.
- apygardos teismo nuosprendžiu nukentėjusiajai V. Š. priteistą 50 000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti, priteisti solidariai iš A. A. ir N. V. .
- apygardos teismo nuosprendžiu nukentėjusiajam R. Š. priteistą 4120 Lt sumą turtinei žalai atlyginti, priteisti solidariai iš A. A. ir N. V. .
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nurodo, jog apygardos teismo nuosprendis dalyje, kuria N. V. pagal Lietuvos Respublikos 129 str. 2 d. 9 p. išteisintas, o A. A. , nuteistam pagal Lietuvos Respublikos 129 str. 2 d. 9 p., paskirta penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės. Prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nepasitvirtino N. V. pareikštas kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p., t. y., kad jis dalyvavo kaip bendrininkas kartu su A. A. iš savanaudiškų paskatų nužudant I. Š. . Apeliantas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylos aplinkybes bei priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, be kitų byloje esančių duomenų rėmėsi beveik visais A. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tačiau nepagrįstai atmetė A. A. parodymus toje dalyje, kur A. A. teigė, kad žudant, t. y. smaugiant I. Š. , N. V. jam padavė laidą, kuriuo jis toliau smaugė I. Š. . Prokuroro teigimu, netikėti A. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo jokio pagrindo, kadangi jo parodymai buvo nuoseklūs, juos patvirtino kiti bylos duomenys – įvykio vietos apžiūros protokolu, teismo medicinos specialisto išvada dėl I. Š. lavono tyrimo, daiktais, turinčiais reikšmės bylai nagrinėti, ir kt., todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. A. parodymus, duotus teisiamajame posėdyje apie tai, kad N. V. jam nei virvės, nei laido nepadavinėjo ir žudant I. Š. jokių veiksmų neatliko, laikė teisingais. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, nurodydamas faktą, jog ant nukentėjusiojo I. Š. kaklo nėra smaugimo laidu pėdsakų, neįsigilino ir netinkamai įvertino teismo medicinos eksperto J.Rybalko paaiškinimus.
Prokuroras skunde nesutinka su A. A. paskirtos bausmės dydžiu, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. A. , nesilaikė įstatymų reikalavimų, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos BK 54 str., 41 str. nuostatas, nepakankamai įvertino nuteistojo asmenybę, bausmės tikslus, veikos pobūdį bei pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir paskyrė A. A. aiškiai per švelnią bausmę.
Apeliantas skunde nurodo, jog byloje surinkti duomenys patvirtina, kad tuo metu, kai A. A. laikė gulintį ant grindų I. Š. , o N. V. padavė A. A. smaugvirvę, buvo apsunkinta, o greičiausiai ir atimta galimybė I. Š. apsiginti, A. A. negalėjo nesuvokti, kad N. V. , paduodamas jam smaugvirves, prisideda prie I. Š. nužudymo. Šios aplinkybės, anot prokuroro, patvirtina, jog A. A. ir N. V. buvo nužudymo bendravykdytojai, todėl N. V. pripažintinas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p. ir jam skirtina laisvės atėmimo bausmė ne didesnė kaip straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Prokuroras sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog N. V. yra recidyvistas, tačiau, atsižvelgiant į N. V. padarytus paskutinius nusikaltimus, į jo asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį, į kitas bylos aplinkybes, yra tikslinga N. V. pripažinti pavojingu recidyvistu.
Nuteistasis A. A. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį pakeisti, jo veikas kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. bei paskirti švelnesnes bausmes. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo veiką kvalifikavo kaip nužudymą iš savanaudiškų paskatų ir plėšimą bei paskyrė per griežtą bausmę. Nuteistasis skunde nurodo, jog konfliktas tarp jo ir nukentėjusiojo kilo jiems abiem berūkant virtuvėje, tuo tarpu sumanymas pasiimti nužudytojo telefoną jam kilo vėliau, po to, kai jis suprato nužudęs I. Š. . Apelianto nuomone, esant tokioms aplinkybėms, jo veika turėjo būti kvalifikuota kaip paprastas nužudymas. Nuteistojo teigimu, būtent dėl tos pačios priežasties, t. y. dėl to, kad sumanymas pasisavinti nukentėjusiojo turtą atsirado jau po smurto panaudojimo, jo veika negalėjo būti kvalifikuota kaip plėšimas, bet turėjo būti kvalifikuota kaip vagystė. Anot apelianto, tinkamai kvalifikavus jo veikas, turėjo būti paskirtos ir žymiai švelnesnės bausmės.
Nuteistasis N. V. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį pakeisti, jo veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. į Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. bei paskirti jam švelnesnę bausmę.
Apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas jo atžvilgiu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Nuteistasis nesutinka su teismo išvada, kad į nukentėjusiojo butą jis atėjo turėdamas tikslą užvaldyti jo turtą bet kokiu būdu, tame tarpe ir panaudojant smurtą. Apelianto teigimu, pas nukentėjusįjį jis atėjo norėdamas grąžinti jam kompaktinius diskus, o ne turėdamas tikslą apiplėšti I. Š. , sumanymas paimti nukentėjusiojo kompiuterį kilo tik tada, kai I. Š. buvo nužudytas. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šią aplinkybę ir neteisingai jo veiką kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., kaip plėšimą.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prokurorė prašė Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis A. A. ir jo gynėjas prašė nuteistojo A. A. apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis N. V. ir jo gynėja prašė nuteistojo N. V. apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, nuteistųjų A. A. ir N. V. apeliaciniai skundai atmetami.
Tiek nuteistasis N. V. apeliaciniame skunde neginčija nukentėjusiojo I. Š. turto pagrobimo fakto, tiek nuteistasis A. A. prisipažįsta nužudęs I. Š. ir pagrobęs jo turtą, tačiau abu nuteistieji teigia, jog į nukentėjusiojo namus atėjo neturėdami tikslo užvaldyti jo turto, sumanymas pagrobti I. Š. priklausančius daiktus kilo po to, kai nukentėjusysis jau buvo nužudytas, t. y. abu nuteistieji ginčija tyčios pagrobti svetimą turtą susiformavimo momentą. Nustatant nusikalstamo sumanymo turinį būtina nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas. Nuteistasis N. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme parodė, jog jis su A. A. į nukentėjusiojo I. Š. butą nuvažiavo norėdami išgerti. Išgėręs, jis užmigo, pabudęs virtuvėje pamatė ant grindų gulintį I. Š. , kuriam taburete per galvą trenkė A. A. , virtuvėje buvo kraujo klanas, ant I. Š. kaklo buvo apvyniota virvė. A. A. nužudžius I. Š. , jis paėmė nukentėjusiojo kompiuterį, taip pat kompiuterio dokumentus, o A. A. – I. Š. mobilųjį telefoną ir pakrovėją. Jis buvo apsimovęs pirštines, kurias rado stalčiuje, A. A. buvo su juodomis pirštinėmis. I. Š. pasą ir socialinio draudimo pažymėjimą jis pamatė tik kitą rytą, šiuos dokumentus su A. A. sudegino. Nuteistasis A. A. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog į nukentėjusiojo I. Š. butą su N. V. ėjo norėdami išgerti, išgėrus butelį degtinės, N. V. užmigo, o jis su I. Š. šnekėjosi, I. Š. jam rodė juodas odines pirštines, kurias buvo nusipirkęs turguje. Tarp jo ir I. Š. kilo konfliktas, jis sudavė nukentėjusiajam kelis smūgius, I. Š. nukritus, trenkė kėde nukentėjusiajam per galvą, siūlu apvyniojo I. Š. aplink kaklą ir pradėjo jį smaugti. Nužudęs I. Š. , iš jo kišenės paėmė mobilųjį telefoną, taip pat I. Š. pasą ir socialinio draudimo pažymėjimą, N. V. paėmė kompiuterį. I. Š. bute jis buvo užsidėjęs nukentėjusiojo juodas pirštines, N. V. buvo užsidėjęs baltas pirštines, kurias rado I. Š. bute. Šie nuteistojo A. A. parodymai iš esmės skiriasi nuo jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. nustatyta, kad kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi, kai kaltinamasis, nukentėjusysis ar liudytojas yra miręs arba nedalyvauja teisiamajame posėdyje dėl svarbių priežasčių, atsisako arba vengia duoti parodymus, taip pat kai pareiškia, kad neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, arba duoda teisiamajame posėdyje parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir pirmiau teisme. Nuteistasis A. A. nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, jo parodymai duoti tik ikiteisminio tyrimo pareigūnui, todėl šių apklausų metu gauti faktiniai duomenys negali būti apkaltinamojo nuosprendžio pagrindu, tačiau jie nėra ir beverčiai, niekiniai. Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. nustatyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Apklausiamas įtariamuoju A. A. tvirtino, jog su N. V. pas I. Š. važiavo turėdami tikslą jį prigirdyti ir apiplėšti. Kad bute neliktų pirštų atspaudų, jis buvo pasiėmęs juodas odines pirštines. Parodymų patikrinimo vietoje metu, aiškindamas I. Š. nužudymo aplinkybes, A. A. patvirtino ir tą aplinkybę, kad, eidamas į I. Š. namus, pasiėmė juodas odines pirštines (t. 3, b. l. 64 – 70). Parodymų patikrinimas vietoje atliktas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 196 str. reikalavimų, faktiniai duomenys, gauti atlikus šį procesinį veiksmą, yra tinkami įrodymai Lietuvos Respublikos BPK 20 str. prasme. Nuteistieji N. V. ir A. A. į nukentėjusiojo I. Š. namus ėjo žinodami, kad nukentėjusysis bus namuose, vasaros metu A. A. pasiėmė odines pirštines, šie duomenys patvirtina, jog N. V. ir A. A. , eidami į nukentėjusiojo namus, numatė smurto vartojimo galimybę, į nukentėjusiojo butą nuteistieji atėjo turėdami tikslą užvaldyti jo turtą. Nei kaltinamajame akte, nei pirmosios instancijos teisme A. A. ir N. V. nebuvo inkriminuotas išankstinis susitarimas užvaldyti I. Š. turtą, atimant nukentėjusiajam gyvybę, ši aplinkybė neginčijama ir apeliaciniuose skunduose, todėl, laikantis Lietuvos Respublikos BPK 320 str. reikalavimų, neperžengiant apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, nėra pagrindo nagrinėti, ar N. V. ir A. A. į I. Š. namus ėjo iš anksto susitarę nužudyti nukentėjusįjį. Byloje esančių įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad nuteistieji buvo iš anksto susitarę vartoti smurtą prieš I. Š. , N. V. ir A. A. į nukentėjusiojo butą atėjo turėdami tikslą užvaldyti jo turtą bet kokiu būdu, tame tarpe ir panaudojant smurtą. A. A. vartojant fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, N. V. tam neprieštaravo, po to abu nuteistieji, užsidėję pirštines, apieškojo butą, paėmė I. Š. daiktus – mobiliojo ryšio telefoną su kortele, kompiuterį su jo dokumentais, I. Š. dokumentus, naikino bute buvimo pėdsakus, kitą dieną dokumentus sudegino. A. A. ir N. V. veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 302 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas A. A. pripažino kaltu ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p. už I. Š. nužudymą iš savanaudiškų paskatų plėšimo metu, tuo tarpu N. V. pagal Lietuvos Respublikos NK 129 str. 2 d. 9 p. išteisino, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, jog teismas pagrįstai rėmėsi beveik visais A. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tačiau be pagrindo atmetė A. A. parodymus toje dalyje, kur A. A. teigė, kad žudant, t. y. smaugiant I. Š. , N. V. jam padavė laidą, kuriuo jis toliau smaugė nukentėjusįjį. Prokuroro nuomone, byloje surinkti duomenys patvirtina, jog N. V. ir A. A. buvo nužudymo bendravykdytojai, kadangi N. V. , paduodamas A. A. smaugvirves, prisidėjo prie I. Š. nužudymo. Nuteistasis A. A. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog smaugiant I. Š. rankomis, N. V. jam padavė kažkokį laidą, kuriuo jis toliau smaugė nukentėjusįjį. Parodymų patikrinimo vietoje metu A. A. taip pat nurodė, jog N. V. jam padavė baltos spalvos laidą, kuriuo jis pasmaugė nukentėjusįjį I. Š. . Tuo tarpu pirmosios instancijos teisme A. A. parodymus pakeitė, teigė, kad I. Š. jis nužudė vienas, N. V. jam nepadėjo, jokio laido nepadavė, virvę, kuria pasmaugė I. Š. , jis pats rado virtuvėje. Išskyrus A. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat parodymų patikrinimo vietoje metu, byloje nėra kitų įrodymų, patvirtinančių, kad N. V. padėjo A. A. nužudyti nukentėjusįjį I. Š. . Tuo atveju, kai byloje nėra kitų įrodymų, išskyrus nusikalstamos veikos bendrininko parodymus apie kitą bendrininką, šie parodymai turi būti vertinami itin atidžiai, tikrinami, gretinami su kitais byloje esančiais įrodymais. Specialisto išvadoje Nr. M 2144/07 (01) konstatuota, kad I. Š. mirties priežastimi buvo uždusimas suspaudus kaklą smaugvirve (t. 1, b. l. 63 – 81). Kaip matyti iš teismo medicinos specialisto išvados, ant nukentėjusiojo I. Š. kaklo smaugimo laidu pėdsakų nėra, joks laidas nebuvo rastas ir įvykio vietos apžiūros metu. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino teismo medicinos eksperto J.Rybalko paaiškinimus teisme. Teismo medicinos ekspertas J.Rybalko pirmosios instancijos teisme patvirtino savo išvadą ir paaiškino, kad I. Š. mirties priežastimi buvo uždusimas, suspaudus kaklą smaugvirve. Užfiksuotos dvi smaugvirvės, tačiau nėra duomenų, kad jos skirtingos. Ekspertas tik kaip prielaidą nurodė, jog priklausomai nuo kontakto laiko, pėdsako galėjo nelikti, jeigu laidas buvo uždėtas ant smaugvirvės. Prokuroras prašo remtis ne įrodytais faktais, o prielaidomis, t. y., kad ant nukentėjusiojo kaklo galėjo neužsifiksuoti smaugimo laidu pėdsakų. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, visos abejonės ir neaiškumai traktuojami kaltinamojo naudai. Išskyrus nuteistojo A. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, byloje nėra neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad N. V. padėjo A. A. nužudyti I. Š. , todėl teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad abu nuteistieji į nukentėjusiojo butą atėjo turėdami tikslą pagrobti jo turtą bet kokiu būdu, tame tarpe ir panaudojant smurtą, A. A. vartojo smurtą prieš nukentėjusįjį I. Š. , smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimo faktas neišėjo už susitarimo su N. V. ribų, tačiau I. Š. gyvybės atėmimas laikytinas vykdytojo ekscesu, todėl už šią veiką privalo atsakyti tik tas asmuo, kuris padarė minėtą veiką, t. y. A. A. .
Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su A. A. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p., padarymą paskirtos bausmės dydžiu, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. A. , nesilaikė įstatymų reikalavimų, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos BK 54 str., 41 str. nuostatas. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas Baudžiamojo kodekso straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bausmės paskyrimas yra svarbiausia baigiamoji baudžiamosios bylos stadija, nes bausmės paskyrimu įvertinamas ne tik nusikaltimo pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymių turinys, jų pobūdis, bet ir kaltininko asmenybė, atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės. Lietuvos Respublikos BK 54 str. įstatymo leidėjas įtvirtino bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Teismas asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, skiria tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. A. bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p., padarymą, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į kitas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p., priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, šios veikos pasekmės yra labai sunkios ir neatstatomos – atimta žmogui gyvybė. A. A. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. A. A. praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs. Nustatytas tik vienas nužudymą kvalifikuojantis požymis – savanaudiškos paskatos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, A. A. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p., padarymą paskyrė bausmę, didesnę už įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos vidurkis. A. A. paskirta pakankamai griežta, ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, paskirtoji bausmė nėra aiškiai per švelni. Ši bausmė nėra ir aiškiai per griežta, kadangi A. A. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, dėl padarytos nusikalstamos veikos nesigaili, ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme keitė parodymus, taip trukdydamas nustatyti tiesą byloje. Nėra pagrindo A. A. paskirtos bausmės nei griežtinti, nei švelninti.
Skirdamas bausmę nuteistajam N. V. , pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos BK 54 str. nuostatų taip pat nepažeidė, atsižvelgė į nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, į N. V. asmenybę (N. V. yra recidyvistas), į atsakomybę sunkinančias aplinkybes (nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, taip pat nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje su A. A. ), į tai, kad byloje nenustatyta N. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir, įvertinęs šių aplinkybių visumą, parinko bausmės rūšį ir dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d.). Nei už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, nei galutinė subendrinta bausmė N. V. nėra per griežta, švelninti jos nėra teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
Prokuroras apeliaciniame skunde prašo pripažinti N. V. pavojingu recidyvistu, taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiajai V. Š. priteistą 50 000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti bei nukentėjusiajam R. Š. priteistą 4120 Lt sumą turtinei žalai atlyginti priteisti solidariai iš A. A. ir N. V. . Lietuvos Respublikos BK 27 str. 2 d. nustatyta, jog nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu šis asmuo, turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą, padaro naują labai sunkų nusikaltimą arba, būdamas recidyvistu, padaro naują labai sunkų nusikaltimą. N. V. , nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 302 str. 1 d. padarė būdamas recidyvistu, tačiau jo įvykdytos nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad N. V. padarė ikiteisminio tyrimo metu jam inkriminuotą labai sunkų nusikaltimą, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jis pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p. išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką, todėl nėra pagrindo pripažinti N. V. pavojingu recidyvistu. Dėl tos pačios priežasties, t. y. neįrodžius N. V. dalyvavimo kartu su A. A. iš savanaudiškų paskatų nužudant nukentėjusįjį I. Š. , taip pat įvertinus tą aplinkybę, jog kaltininkas privalo atlyginti žalą, padarytą jo nusikalstamais veiksmais, nėra pagrindo tenkinti prokuroro apeliacinio skundo dalyje, kurioje jis prašo nukentėjusiajai V. Š. priteistą 50 000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti bei nukentėjusiajam R. Š. priteistą 4120 Lt sumą turtinei žalai atlyginti priteisti solidariai iš A. A. ir N. V. .
Motyvuojamoji dalis
Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinių skundų ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro bei nuteistųjų A. A. ir N. V. apeliacinius skundus atmesti.