Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-04-08 · Administracinė byla Nr. eI2-2480-983/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-04-08
Bylos Nr.
eI2-2480-983/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00615-2020-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Asta Adamonytė-Šipkauskienė (pirm.), Beata Martišienė, Fausta Vitkienė
Pareiškėjas
A. J.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-2480-983/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00615-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 55.1.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Beatos Martišienės, Faustos Vitkienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. J. M A. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Egipte (toliau – ir Ambasada) 2020 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. LTU-44-00000000000000000000005987 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad 2020 m. vasario 3 d. kreipėsi į Ambasadą su prašymu išduoti daugkartinę nacionalinę vizą D tuo pagrindu, kad yra uždarosios akcinės bendrovės „Cellar Door LT“, (toliau – ir Bendrovė) vadovė, atvykimo tikslas darbas šioje bendrovėje, kuri atitinka teisės aktų reikalavimus. Kartu su prašymu pateikė galiojantį kelionės dokumentą, bendrovės įsteigimo dokumentus, dokumentus, patvirtinančius, kad Bendrovės nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkst. eurų, savo kaip Bendrovės direktorės darbo sutartį ir kitus dokumentus.

Teigia, kad Konsulas sprendime neargumentavo, kokių atvykimo sąlygų pareiškėja neatitinka, kad kartu su prašymu pateikė galiojantį kelionės dokumentą, t. y. Jordanijos piliečio pasą, kuris yra išduotas per pastaruosius dešimt metų, ir kurio galiojimo laikas yra ne mažiau kaip 3 mėnesiais ilgesnis už prašomos išduoti vizos galiojimo laiką. Mano, kad šie faktai patvirtina vieną iš 2016 m. kovo 9 d. Europos parlamento ir tarybos reglamente (ES) 2016/399 „Dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso“ (toliau - Šengeno sienų kodeksas) numatytų Trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygų kriterijų (6 str. 1 d. a). Sprendime nenustatyta ir kuo grindžiamos kilusios abejonės dėl pareiškėjos pareiškimų patikimumo. Pastebi, kad pateikė dokumentus, patvirtinančius atvykimo ir buvimo tikslą Lietuvos Respublikoje, taip pat sąlygas, kad atvykusi į Lietuvą turės darbą ir gaus pakankamą darbo užmokestį pragyventi (pateikta darbo sutartis), gyvenamąją vietą, pateikė būtinus žodinius paaiškinimus. Pažymi, kad ne pirmą kartą ketino vykti į Šengeno erdvei priklausančias valstybes, 2019 m. rugsėjo 29 d. Nyderlandų Karalystės jai buvo išduota Šengeno viza C Nr. (duomenys neskelbtini), galiojanti iki 2019 m. lapkričio 13 d. Taip pat mano, kad Konsulas nepateikė faktų, patvirtinančių p4areiškėjos įtaką nelegalios migracijos grėsmei, nenustatė duomenų ar pareiškėja yra asmuo, dėl kurio į SIS yra įtrauktas įspėjimas neįsileisti, ar ji laikoma keliančia grėsmę vienai iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams (Šengeno sienų kodekso 6 str. 1 d., d, e). Teigia, kad Konsulas piktnaudžiavo jam suteikta diskrecijos teise, nevisapusiškai vertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjos atvykimu ir buvimu Lietuvoje, jos veikla; buvo pažeista pareiškėjos teisė į gerą administravimą, teisė būti išklausytai. Mano, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo keliamų reikalavimų.

Atsiliepimas

Atsakovė Užsienio reikalų ministerija (toliau - ir Ministerija) atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti, argumentuodama, kad pareiškėja netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno bei nacionalinės vizos išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia bylos esminių faktinių aplinkybių.

Atsiliepime nurodė, kad 2020 m. vasario 3 d. pareiškėja Ambasadai pateikė prašymą išduoti Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą, kuriame nurodė: šeiminė padėtis - nevedusi (9 punktas); dabartinė profesinė veikla – direktorė UAB „Cellar Door LT“ (20 punktas); pagrindinis kelionės tikslas - darbas (21 punktas); numatoma atvykimo į Lietuvą data – 2020 m. kovo 1 d. (29 punktas), numatoma išvykimo iš Lietuvos data – 2021 m. vasario 28 d. (30 punktas), kviečiantis asmuo - UAB „Cellar Door LT“, (duomenys neskelbtini) (32 punktas), kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengia - pats vizos prašantis asmuo pagal darbo kontraktą (33 punktas).

Pareiškėja, siekdama pagrįsti vykimo tikslą, konsului pateikė: 2019 m. spalio 22 d. UAB „Cellar Door LT“ steigimo sutartį, pagal kurią šios bendrovės steigėjai yra Indijos pilietis R. S. bei Sirijos Arabų Respublikos pilietis A. A., abu gyvenantys (duomenys neskelbtini), abu įsipareigoję įnešti po 14 000 Eur įstatinio kapitalo formavimui į kaupiamąją sąskaitą per 1 mėnesį; steigėjai pareiškėją paskyrė bendrovės direktore ir įgaliojo bendrovės vardu sudaryti sandorius; 2019 m. spalio 22 d. AB Šiaulių bankas Grynųjų pinigų įmokėjimo kvitus, kad R. S. bei A. A. įnešė po 14 014 Eur į bendrovės sąskaitą; 2019 m. lapkričio 13 d. Darbo sutartį Nr.001, sudarytą tarp darbdavio UAB „Cellar Door LT“ ir direktorės A. J. M. A. (pareiškėjos), darbo pradžia nurodyta 2019 m. lapkričio 15 d.

Konsulinis pareigūnas iš pareiškėjos pateiktų dokumentų negalėjo įsitikinti, kad pareiškėjos vykimo į Lietuvą tikslas - dirbti šioje bendrovėje, nes pareiškėja nepateikė jokių kitų duomenų apie bendrovės vykdomą arba ketinamą vykdyti veiklą - verslo planų, sutarčių, užsakymų sąrašų ir pan. Pareiškėja nepateikė Lietuvoje registruoto juridinio (ar fizinio) asmens kvietimo ar tarpininkavimo rašto, kaip tai numatyta Vizos išdavimo tvarkos apraše, duomenų apie apgyvendinimą Lietuvoje, tokiu būdu ji nepagrindė buvimo sąlygų, nustatytų Vizų kodekse bei Lietuvos teisės aktuose.

Šalies argumentai

Pareiškėja, prašyme nurodžiusi, jog yra netekėjusi, taip pat konsului nepateikė jokių integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinančių dokumentų apie giminystės ryšius, profesinę padėtį, bet kokį dokumentą, susijusį su tėvais ir (arba) vaikais ir jų gyvenamąja vieta; taigi pareiškėja neišsklaidė konsului abejonių, jog ji išvyks iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.

Konsului nagrinėjant pareiškėjos pateiktus dokumentus kilo abejonės dėl pareiškėjos faktinio vykimo tikslo ir buvimo Lietuvoje sąlygų pagrindimo ir todėl, kad pareiškėjai 2019 m. lapkričio 13 d. Nyderlandų Karalystės ambasada Jordanijoje atsisakė išduoti vizą, nes buvo pateikta nepatikima informacija apie numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimą, nebuvo galima nustatyti, ar užsienietė ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Pastebėtina, kad pareiškėjos 2020 m. vasario 3 d. su Prašymu išduoti vizą Lietuvos Respublikos konsului pateikta darbo sutartis Nr.001 datuota 2019 m. lapkričio 13 d., o kiti dokumentai, kuriais pareiškėja siekė pagrįsti vykimo į Lietuvą tikslą ir buvimo sąlygas, (bendrovės įsteigimas, pinigų pervedimas, direktorės skyrimas ir kt.) datuoti iki 2019 m. lapkričio 13 d., t. y. iki pareiškėjos kreipimosi į Nyderlandų ambasadą Jordanijoje dėl vizos išdavimo.

Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamento (EB) Nr.2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijų kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (kodifikuota redakcija) 6 straipsnio 1 dalies c papunktis nustato, kad trečiųjų šalių piliečiams nustatomos tokios atvykimo sąlygos - jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas, įrodyti, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.

Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. Reglamentu (EB) Nr.810/2009 patvirtintas Vizų kodeksas viena svarbiausių vizų politikos sričių nurodo neteisėtos imigracijos sustabdymą. Vizų kodekse tarp prašymų gauti vizą nagrinėjimo pagrindinių kriterijų nurodyta ir tai, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas - nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti.

Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje išaiškinta, kad siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda. 2017 m. gruodžio 8 d. Vidaus reikalų ministro ir Užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr.lV-899/V-330 patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunktis nustato, kad daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens įsteigto ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, jeigu įmonės nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų - užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba įmonės, įsteigtos ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje. Teigia, kad konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis bei susiklosčiusią teisinę situaciją, nes pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjos vykimo į Lietuvą tikslo, buvimo sąlygų, kadangi nepateikta patikima informacija apie numatomo vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvoje laikotarpiu, tokiu būdu konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjai išduoti vizą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ambasados 2020 m. vasario 6 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjai atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėja 2020 m. vasario 3 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Turkijoje (toliau – ir Ambasada) dėl vizos vykti į Lietuvą gavimo. Ambasadai ji pateikė specialios formos prašymą išduoti Nacionalinę vizą, nurodė kelionės tikslą - darbas (21 punktas), kviečiantis asmuo – UAB „Cellar Door LT“, kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengia pareiškėja, pagal darbo kontraktą (33 punktas). Pareiškėja kartu, be kitų dokumentų, pateikė Bendrovės steigimo sutartį, įstatus, duomenis apie bendrovės akcininkus, pinigų įmokėjimo kvitus, darbo sutartį, VĮ registrų centro išrašus ir kt. 2020 m. vasario 6 d. antrasis sekretorius, įvertinęs pareiškėjos pateiktus dokumentus ir kitą gautą informaciją, ginčijamu Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjai nacionalinę vizą, argumentuojant, kad užsienietė neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų (Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 19 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų (Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas), yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), nuostatos, taip pat 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodeksas (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas), taip pat Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas). Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu, o 8 dalyje – kad nagrinėdami prašymus konsulatai gali pagrįstais atvejais pakviesti prašymą išduoti vizą pateikusį asmenį pokalbiui ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus.

Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.

Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nustatyti Įstatymo 19 straipsnyje, pagal kurį nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, jeigu: 1) jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų; 2) norėdamas gauti vizą, jis atsisakė pateikti būtiną informaciją apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis; 3) norėdamas gauti vizą, jis pateikė dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių; 4) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis Lietuvos Respublikoje gali užsiimti neteisėta veika, už kurią yra nustatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus; 5) jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą; 6) priimtas sprendimas jį įpareigoti išvykti, grąžinti arba išsiųsti iš Šengeno valstybės; 7) jis veiksmu, žodžiu ar raštu pažemino vizas išduodančius pareigūnus, tarnautojus dėl jų veiklos arba Lietuvos Respublikos valstybę; 8) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą arba vykdė genocidą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose; 9) jis nepateikia sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kai būtina jį turėti kelionės metu; 10) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę.

Taigi, aptartas teisinis reglamentavimas, nustatantis Šengeno bei Lietuvos Respublikos nacionalinės vizų išdavimą, nustato Užsienio reikalų ministerijos konsulinio pareigūno Lietuvos Respublikos ambasadoje užsienyje didelę diskreciją įvertinti gautą iš pareiškėjo medžiagą ir gautos medžiagos bei kitos konsulo surinktos informacijos pagrindu vienasmeniškai priimti sprendimą išduoti vizą arba atsisakyti išduoti vizą. Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisės aktai įpareigoja diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas prisiimti asmeninę atsakomybę įvertinant nelegalios imigracijos į ES pavojų nagrinėjant prašymus dėl ES bei Lietuvos Respublikos vizų išdavimo. Paminėti teisės aktai konsulinį pareigūną įpareigoja, kad jis priimdamas dokumentus kaip įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas turi įsitikinti užsieniečio sąžiningumu ir jo nurodomo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo pagrįstumu ir teisėtumu.

Ambasadai pateiktame Prašyme išduoti nacionalinę vizą, pareiškėja nurodė, kad pagrindinis jos kelionės tikslas yra darbas. Iš bylos duomenų matyti, kad bendrovę įsteigė Indijos pilietis R. S. bei Sirijos Arabų Respublikos pilietis A. A., abu gyvenantys (duomenys neskelbtini), įnešę po 14 014 Eur įstatinio kapitalo formavimui į kaupiamąją bendrovės sąskaitą per 1 mėnesį. Bendrovės nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 Eur, tačiau iš Bendrovės steigimo sutarties matyti, kad ji buvo įsteigta 2019 m. spalio 22 d., iš valstybės įmonės Registrų centro Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2019 m. spalio 28 d. išrašo matyti, kad Bendrovė įregistruota 2019 m. spalio 28 d. Šie įrodymai patvirtina, kad pareiškėja neatitinka Vizų aprašo 70.10 papunkčio reikalavimo dėl Bendrovės įsteigimo ne anksčiau kaip prieš metus iki pareiškėjo prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Vizų išdavimo tvarkos aprašo 104 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo raštas turi būti sudarytas ne anksčiau nei prieš vieną mėnesį iki užsieniečio prašymo išduoti daugkartinę nacionalinę vizą pateikimo dienos ir apimti visą numatomą užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje turint daugkartinę nacionalinę vizą laikotarpį.

Iš Ambasadai pateiktų dokumentų, informacijos gautos pokalbio su pareiškėja ambasadoje metu matyti, kad nebuvo galimybės įsitikinti pareiškėjos vykimo į Lietuvą tikslu – dirbti bendrovėje „Cellar Door LT“, nes pareiškėja nepateikė duomenų apie bendrovės vykdomą arba ketinamą vykdyti veiklą - verslo planų, sutarčių, užsakymų sąrašų ir pan. Pareiškėja nepateikė Lietuvoje registruoto juridinio (ar fizinio) asmens kvietimo ar tarpininkavimo rašto, kaip tai numatyta Vizos išdavimo tvarkos apraše, duomenų apie apgyvendinimą Lietuvoje, tokiu būdu ji nepagrindė buvimo sąlygų, nustatytų Vizų kodekse bei Lietuvos teisės aktuose.

Taip pat konsulinis pareigūnas, siekdamas įsitikinti pareiškėjos vykimo į Lietuvą tikslu ir buvimo sąlygomis, nustatė, kad pareiškėja netekėjusi, nepateikė jokių integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinančių dokumentų apie giminystės ryšius, profesinę padėtį, bet kokį dokumentą, susijusį su tėvais ir (arba) vaikais ir jų gyvenamąja vieta, taigi pareiškėja neišsklaidė konsului abejonių, jog ji išvyks iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.

Teismas pažymi, kad Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.

Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 patvirtintose Lietuvos migracijos politikos gairėse nurodė, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes.

Konsului nagrinėjant pareiškėjos pateiktus dokumentus kilo abejonės dėl pareiškėjos faktinio vykimo tikslo ir buvimo Lietuvoje sąlygų pagrindimo ir todėl, kad pareiškėjai 2019 m. lapkričio 13 d. Nyderlandų Karalystės ambasada Jordanijoje atsisakė išduoti vizą, nes buvo pateikta nepatikima informacija apie numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimą, nebuvo galima nustatyti, ar užsienietė ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Pagrįstai manytina, kad neteisėtos migracijos pavojus neišnykęs, o įmonės steigimas Lietuvoje yra bandymas legalizuotis Europoje, nes vizos neišdavimas ir įmonės steigimas chronologiškai tai patvirtina. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjos 2020 m. vasario 3 d. su Prašymu išduoti vizą Lietuvos Respublikos konsului pateikta darbo sutartis Nr.001 datuota 2019 m. lapkričio 13 d., o kiti dokumentai, kuriais pareiškėja siekė pagrįsti vykimo į Lietuvą tikslą ir buvimo sąlygas, (bendrovės įsteigimas, pinigų pervedimas, direktorės skyrimas ir kt.) datuoti iki 2019 m. lapkričio 13 d., t. y. iki pareiškėjos kreipimosi į Nyderlandų ambasadą Jordanijoje dėl vizos išdavimo.

Todėl Konsulas padarė išvadą, kad informacija, kuri pareiškėjos buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas ir išvykimą iš Šengeno narių teritorijos iki vizos termino pabaigos, yra nepatikima, o norėdama gauti vizą užsienietė nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu. Todėl teismas iš esmės sutinka su atsakovo vertinimu, kad konsulas turėjo pagrįstą pagrindą suabejoti pareiškėjos vykimo į Lietuvą tikslu ir buvimo sąlygomis, pareiškėja netenkina buvimo Šengeno erdvėje sąlygų ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė.

Atmetamas kaip nepagrįstas ir pareiškėjos skunde nurodytas argumentas, jog ginčijamas Sprendimas yra neaiškus ir nemotyvuotas, neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų individualiam administraciniam aktui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad LVAT 2014 m. vasario 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-822-73/2014 pažymėjo, kad pats sprendimas neišduoti vizos turi būti objektyviai pagrįstas, tačiau, atsižvelgiant į Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalį, asmuo apie tai yra informuojamas naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą, kurioje pažymimi atsisakymo pagrindai, atitinkantys išvardintus Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje.

Vertinant šioje byloje ginčijamo Sprendimo atitikimą VAĮ 8 straipsnio reikalavimams, pažymėtina, kad LVAT praktikoje ne kartą akcentuota, jog sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, panaikinti skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą (LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008).

Išsamiai bei visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, jog Sprendime yra tiksliai nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Įstatymo 19 straipsniu, Sprendime yra aiškiai įvardinti atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai.

Nagrinėjamu atveju skundžiamą sprendimą priėmė kompetentingas subjektas, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą nėra, todėl Ambasados 2020 m. vasario 6 d. sprendimas paliktinas nepakeistu, o pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo yra išvestinis reikalavimo panaikinti Sprendimą atžvilgiu. Teismui konstatavus, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.

Netenkinus skundo, pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos A. J. M. A. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Asta Adamonytė-ŠipkauskienėBeata MartišienėFausta Vitkienė