- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-16
- Bylos Nr.
- N2-54-804/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ričardas Prašmuntas
- Ieškovas
- E. J.
- Atsakovas
- M. A.
- Išvadą teikia
- Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Regina Vasiliauskienė
Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vidai Malunavičienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės pagal E. J. patikslintą ieškinį atsakovui M. A., institucijoms, duodančioms išvadą byloje Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė E. J. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti, kad atsakovas M. A. yra dukters G. J., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o ji yra jo dukra; priteisti iš atsakovo M. A. išlaikymą G. J. po 400 Lt periodinių išmokų kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo M. A. išlaikymo G. J., įsiskolinimą už trejus metus po 200 Lt periodinių išmokų kas mėnesį, nuo 2008-02-23 iki ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2011-02-23, viso 7200,00 Lt.
Ieškovė nurodė, kad šalys laikotarpiu nuo 2003 iki 2005 metų pavasario gyveno kartu faktinį santuokinį gyvenimą, vedė bendrą ūkį. Gimus ieškovės dukrai G. J., atsakovas niekada savo tėvystės neneigė, tačiau pripažinti tėvystės gera valia nesutiko. Šalims nustojus gyventi kartu, atsakovas neteikė išlaikymo vaikui, retai atvažiuodavo aplankyti dukros, tuomet nupirkdavo sūrelių, jogurto, tačiau kitaip vaiko išlaikyti nepadėjo. Paskutinį kartą atsakovas dukrą lankė prieš 2 m. G. J. gyvena kartu su ieškove, kuri ją išlaiko visiškai. Atsakovas prie išlaikymo neprisideda. Ieškovės gaunamos pajamos nepakankamos patenkinti G. J. poreikių, todėl nustačius atsakovo tėvystę iš jo minėtam vaikui priteistinas išlaikymas. Ieškovė nurodė, kad nuo 2011 m. birželio mėnesio dirba, jos darbo užmokestis 700 Lt per mėnesį, tačiau turi skolų, dukra pastoviai serga plaučių ir kvėpavimo takų ligomis, jai yra rekomenduojamas sanatorinis gydymas. Ieškovė turi neįgalų sūnų M., gim. (duomenys neskelbtini), gauna 360,00 Lt neįgalumo išmoką.
Atsakovas su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad pripažįsta, jog G. J. yra jo dukra. Sutiko mokėti išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes jo darbo užmokestis 850 Lt per mėnesį. Nurodė, kad turi dar vieną dukrą, kuri yra pilnametė, tačiau moką išlaikymo įsiskolinimą. Jau 2 m. kaip nelanko dukros G. J., tačiau prieš tai atvažiuodavo pas dukrą vieną –du kartus per mėnesį ir atveždavo maisto.
Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius su patikslintu ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti.
Į teismo posėdį neatvyko Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka, patikslintą ieškinį palaiko, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
CK 1.138 straipsnis nustato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos. Vienas iš civilinių teisių gynimo būdų yra teisinio santykio nutraukimas arba pakeitimas (CK 1.138 str. 1 d. 5 p.). Tam, kad teisė būtų apginta asmuo turi šią teisę turėti ir ši teisė turi būti pažeista ar jai iškilusi reali grėsmė. Taigi, asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą – ieškinio patenkinimą – asmuo įgyja įrodęs ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškovas neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą (CPK 178 straipsnis), tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo. Taigi, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.).
Iš byloje esančių duomenų – 2004-03-16 gimimo liudijimo AA Nr. 272931 (b.l. 5); Trakų rajono savivaldybės administracijos Lentvario seniūnijos 2009-04-09 pažymos Nr. (2009-41010-PD)-609 (b.l. 4) – matyti, kad nepilnamečio vaiko G. J., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė E. J., o duomenų apie tėvą nėra. Minėtas nepilnametis vaikas šiuo metu gyvena kartu su ieškove. 2011-08-02 ekspertizės aktas Nr. ES 196/11(01) patvirtina, kad atsakovas yra G. J. tėvas su 99,999999 proc. tikimybe ( b.l. 58, 59).
CK 3.192 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2, 3 d. d.).
Sprendžiant išlaikymo klausimus, prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.), kuris taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Įgyvendinant minėtą principą, teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi atžvelgti į vaiko teises ir interesus. Siekiant, kad vaikai taptų pilnavertėmis asmenybėmis, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikai turėtų sąlygas (taip pat ir materialines) tinkamai fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi apimti visas lėšas, reikalingas jų tinkamam maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai ir mokymui.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 59 straipsnio 2 dalyje, 60 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tarp tėvų kilus ginčui nepilnamečio interesus turi saugoti ir ginti valstybė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką bylose dėl išlaikymo vaikams priteisimo, yra nurodęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei CK 3.192 - 3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai – esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai, įtvirtinti CK, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 str. 1, 2 dalys). Šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus. Kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga. Bendrieji vaiko poreikiai – tai vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikiai. Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėtis. Sunki tėvų padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus byla Nr. 3K-3-259/2004). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes pripažįstant juos pagrįstais būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas – tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis Nr. 3K-3-790/2002). Tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto švaistymo ir kt.), jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje dėl išlaikymo dydžio vaikams įtvirtinta nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006). Taigi, vaiko išlaikymui skirtina suma yra 1 MMA (minimali mėnesio alga), kuri šiuo metu yra 800 Lt per mėnesį.
Byloje nustatyta, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko G. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, todėl privalo teikti jai išlaikymą iki jos pilnametystės.
Iš byloje esančio išlaikymo paskaičiavimo (b.l. 9) matyti, kad G. J. poreikiams patenkinti reikia apie 800 Lt per mėnesį. Minėta, kad vaikui reikalingo išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), t. y. 800 Lt per mėnesį, todėl darytina išvada, kad toks išlaikymo dydis atitinka vaiko poreikius ir yra būtinas vaiko poreikiams tenkinti bei užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Dėl išdėstyto nustatytina, kad šalių nepilnamečio vaiko G. J. poreikiams tenkinti šiuo metu reikia 800 Lt per mėnesį.
Akivaizdu, kas šalys gali laisvai pasirinkti darbą ar verslą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.) ir vykdyti savo pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Byloje nesant duomenų, patvirtinančių jog šalys dėl objektyvių priežasčių (netektas darbingumas ir pan.) negali teikti pusės nepilnamečiui vaikui G. J. reikalingo išlaikymo, darytina išvada, jog atsakovas yra pajėgus teikti minėtam vaikui reikalingą išlaikymą kartu su ieškove lygiomis dalimis.
Išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 str.). Ieškovė su ieškiniu dėl išlaikymo vaikams priteisimo į teismą kreipėsi 2011-02-23 dieną (b.l. 1), todėl iš atsakovo jo vaikui priteisiamas išlaikymas nuo ieškinio pareiškimo (pateikimo teismui) dienos iki vaiko pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).
Išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Kaip jau minėta, ieškovė ieškinį pareiškė 2011-02-23. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad atsakovas šalių vaikui neteikia išlaikymo jau daugiau kaip 3 m. iki ieškinio padavimo. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad dukros nelanko ir išlaikymą nepilnametei dukrai neteikia 2 m., iki tol atvažiuodavo ir dukrą apipirkdavo. Lietuvos Respublikos CPK 12 ir 178 straipsniai numato pareigą šaliai įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių išlaikymo teikimą, todėl jo parodymai teismo vertinami kritiškai ir ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo už 3 m. priteisimo tenkintinas, priteisiant iš atsakovo po 200,00 Lt už laikotarpį nuo 2008-02-23 iki ieškinio pareiškimo pateikimo dienos, t.y. 2011-02-23.
Kiti atsakovo pateikti paaiškinimai priteisiant išlaikymą vaikui yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.
Be to, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-02-14 sprendimu Nr. (1.7.)-ST-26-11 ieškovei teikiama antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų jos išlaidų, todėl ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo valstybei priteistinos išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Iš atsakovo valstybei priteistina 941,02 Lt bylinėjimosi išlaidų, t. y. 495,00 Lt žyminio mokesčio, 400 Lt išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 46,02 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93, 96, 259, 263, 264, 265, 268, 270, 387-392 str. str., teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad M. A., a.k. (duomenys neskelbtini) yra G. J., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) (gimimo liudijimas AA Nr. 272931, įrašo Nr. 67), tėvas, o G. J. yra M. A. dukra.
Priteisti iš M. A., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui G. J., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos, t. y. nuo 2011-02-23, iki vaiko pilnametystės, t.y. 2022-02-24, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš M. A. 7200,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui G. J., gim. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2008-02-23 iki 2011-02-23.
Pavesti E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti G. J. priklausantį išlaikymą uzufrukto teise.
Priteisti iš M. A. 400,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą, pervedant lėšas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – 5630, „Swedbank“, AB, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bei 541,02 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.