Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovė J. B. kreipėsi į teismą, pareikšdama ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Unity Technologies LT“, kuriame prašo: 1) pripažinti ieškovės atleidimą pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 59 straipsnio 1 dalį neteisėtu; 2) grąžinti ieškovę į buvusį darbą (buvusias pareigas) pas atsakovę ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai jos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2024 m. liepos 2 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau nei už vienus metus; 3) netenkinus virš nurodyto ieškinio reikalavimo, prašo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai jos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2024 m. liepos 2 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau nei už vienus metus; 4) priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 5) 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2021 m. gegužės 13 d. sudarė darbo sutartį Nr. 257, pagal kurią ieškovė buvo priimta dirbti programinės įrangos inžinerijos vadovės pareigose (darbo sutarties 1.2. punktas), o atsakovė įsipareigojo mokėti 5 000 Eur darbo užmokestį per mėnesį (darbo sutarties 3 punktas). 2024 metų pradžioje atsakovė nurodė savo darbuotojams, kad įmonėje bus vykdomas etatų mažinimas, dėl ko su dalimi atsakovės darbuotojų darbo sutartys bus nutrauktos. Pranešus šią žinią, darbuotojų tarpe šis klausimas tapo labiausiai aptarinėjamu klausimu tarpusavio pokalbių metu. 2024 m. sausio 10 d. ieškovei per socialinį tinklą „Linkedin“ parašė jos bendradarbis R. K., kuris ėmė aptarinėti pas atsakovę vykdomus atleidimus, nurodė, kad jis bus vienas iš atleistų darbuotojų, taip pat nurodė daugiau žmonių, kurie bus atleisti. Juokaudama, ieškovė jam parašė tokio turinio žinutę: „<...> liko 2stud ir l. J. geriau palikt reikejo o l. atleist“. Šį susirašinėjimą, vykusį per asmeninę, privataus pobūdžio platformą, R. K. dėl ieškovei nežinomų priežasčių paviešino tretiesiems asmenims, įskaitant apie šį susirašinėjimą sužinojo ir atsakovės atsakingi asmenys, dėl ko ieškovės atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas. Pažymėjo, kad 2024 m. sausio 29 d. ieškovei buvo pranešta, kad bus organizuojamas nuotoliniu būdu susitikimas dėl vykstančio tyrimo, todėl atsakovė informavo, kad pokalbis yra konfidencialus, juo neturėtų būti dalinamasi, jis negali būti įrašinėjamas ar aptarinėjamas. 2024 m. vasario 6 d. atsakovė pateikė ieškovei nurodymą pasiaiškinti dėl galimo darbo pareigų pažeidimo. Šiame nurodyme buvo aprašyta aukščiau aptarta situacija dėl susirašinėjimo su R. K. ir kitų darbuotojų aptarinėjimo. Nurodyme teigiama, kad tokio pobūdžio susirašinėjimas ir žinutės, aptarinėjant kitus darbuotojus, pažeidžia pagarbos ir empatijos principus ir yra nesuderinami su atsakovės elgesio standartais ir komunikacijos gairėmis. Taip pat buvo teigiama, kad ieškovė pažeidė atsakovės atstovo nurodymą neaptarinėti su kitais asmenimis klausimo dėl etatų mažinimo įmonėje ir pažeidė atsakovės elgesio ir etikos kodekso nuostatas. 2024 m. vasario 7 d. ieškovė pateikė pasiaiškinimą, kuriame nurodė, kad ji bendravo su R. K. privataus susirašinėjimo forma ir parašė žinutę, kad geriau vietoje vieno darbuotojo būtų atleista kita darbuotoja, tačiau tai darė juoko forma, ši žinutė nebuvo skirta pačiai aptarinėjamai darbuotojai L. G.. Ieškovės teigimu, vėliau tyrimas buvo nutrauktas ir atsakovė ieškovei netaikė atsakomybės už darbo pareigų pažeidimą, kaip tai numatyta DK 58 straipsnyje. Vietoje to, 2024 m. kovo 19 d. atsakovė pateikė pasiūlymą ieškovei nutraukti darbo sutartį bendru šalių susitarimu, išmokant ieškovei 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją. Ieškovė atsisakė šio pasiūlymo, todėl atsakovė pakoregavo savo pasiūlymą ir pasiūlė nutraukti darbo sutartį bendru šalių susitarimu, išmokant 9 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją. Tačiau ir su šiuo pasiūlymu ieškovė nesutiko. Nurodė, kad 2024 m. gegužės 13 d. atsakovė ieškovei išsiuntė įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo, kuriame buvo nurodoma, jog ieškovės darbo sutartis nutraukiama nuo 2024 m. gegužės 16 d. DK 59 straipsnyje įtvirtintu pagrindu. Įspėjime buvo nurodytos tokios darbo sutarties nutraukimo priežastys: „1) Bendrovėje vykstant darbuotojų skaičiaus mažinimui, su kolegomis aptarinėjote atleidžiamus ir liekančius dirbti darbuotojus, nepagarbiai išsakydama savo vertinimus, kad turėjo būti atleista konkreti kita darbuotoja. Taip elgėtės nepaisydama bendrovės vadovaujantiems darbuotojams pateiktų gairių komunikacijai, kuriose buvo aiškiai nurodyta nediskutuoti ir nekomentuoti darbuotojų skaičiaus mažinimo. Žinutėje vadovams taip pat buvo komunikuota, kad vadovai atliks lemiamą vaidmenį teikdami paramą ir vadovaudamiesi empatija bei pagarba tiek paveiktiems darbuotojas, tiek likusiems komandos nariams. Aptarinėdama atleidimus Jūs pažeidėte vadovams skirtose gairėse nurodytas pareigas, aptarinėtos darbuotojos atžvilgiu elgėtės nepagarbiai ir neempatiškai, kas yra nesuderinama su Jūsų einamomis vadovaujančiomis pareigomis; 2) vykstant vidiniam tyrimui, Jūs aptarinėjote tyrimą su kolegomis, nors Jums siųstoje komunikacijoje buvo aiškiai nurodyta, kad visa su tyrimu susijusi informacija yra konfidenciali; 3) Jūs negebate priimti konstruktyvios kritikos ir nenorite į ją atsižvelgti“. 2024 m. gegužės 16 d. atsakovė priėmė sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo, kuriame nurodyta, kad, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė yra laikiname nedarbingume, ji bus atleista pirmą dieną po to, kai pasibaigs jos laikinas nedarbingumas. Ieškovės laikinas nedarbingumas pasibaigė 2024 m. liepos 1 d., todėl ji buvo atleista 2024 m. liepos 2 d. Ieškovės teigimu, ji iš darbo DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu buvo atleista neteisėtai, kadangi atsakovės 2024 m. gegužės 13 d. teiktame įspėjime buvo nurodytos trys aplinkybės (priežastys), dėl kurių atsakovė ieškovę atleido, ir atsakovė privalėjo įrodyti visų šių priežasčių realų egzistavimą, t. y. (i) kad ieškovė neatitinka atsakovės vertybių ir kultūros, (ii) ji didina įtampą kolektyve ir (iii) ji kelia stresą darbuotojams. Ieškovės vertinimu, atsakovė šių priežasčių realumo neįrodė, todėl neturėjo pagrindo ieškovės atleisti DK 59 straipsnio pagrindu. Pirmiausia, ieškovės teigimu, ji nebuvo nei pasirašytinai, nei kitokia forma supažindinta su atsakovės lokaliniais vidiniais teisės aktais, draudžiančiais privačių pokalbių metu su kitais darbuotojais aptarinėti atsakovės vykdomą etatų mažinimą. Ieškovė kategoriškai nesutinka su atsakovės pozicija, kad tokį elgesį draudė 2024 m. sausio 8 d. elektroniniu laišku, kurį gavo ir ieškovė, nurodytos elgesio dėl darbuotojų atleidimo gairės. Iš šio laiško matyti, kad ieškovei, kaip vadovaujančias pareigas užimančiam darbuotojui, buvo skirta bendro pobūdžio informacija apie elgesio principus atleidimų metu. Pirmame sakinyje aprašoma, kad vadovai turėtų teikti paramą, aiškumą, emocinį stabilumą atleidžiamiems bei likusiems darbuotojams, taip pat jų atžvilgiu demonstruoti empatiją ir pagarbą. Laiško apačioje buvo nurodyta papildoma informacija, kaip vadovams elgtis atleidimų proceso metu, tačiau joje nebuvo nurodyta nieko reikšmingo. Toks elektroninis laiškas negali būti laikomas lokaliniu vidiniu teisės aktu, o tik paprastu darbdavio nurodymu. Ieškovė nurodė, kad taip pat nebuvo jokia forma supažindinta su atsakovės etikos ir elgesio kodeksu. Pažymėjo, kad atsakovė taip pat neturėjo parengusi ir supažindinusi ieškovės bei kitų darbuotojų su jokia kita tvarka, kuri reglamentuotų darbuotojų elgesį tokio pobūdžio situacijose, taip pat kuri draustų privačių pokalbių metu aptarinėti darbovietėje vykstančius įvykius ar kitus darbuotojus. Antra, atsakovė kaip netinkamą ieškovės elgesį apibūdino tai, kad ji neva aptarinėjo su kitu darbuotoju vykstantį tyrimą dėl jau aukščiau aprašyto ieškovės elgesio. Susirašinėjimo su kitu darbuotoju I. Š. metu ieškovė atskleidė, kad dalyvaus konfidencialiame susitikime ir nurodė, kad nežino, dėl ko vyks toks susitikimas. Todėl ieškovės teigimu, ji kitam darbuotojui atskleidė tik patį susitikimo faktą, tačiau neatskleidė nei to, dėl ko toks susitikimas įvyks, nei jo turinio ar esmės. Tarp ieškovės ir atsakovės pasirašytoje darbo sutartyje yra kalbama apie konfidencialią informaciją, tačiau joje nenurodoma, kad tokia informacija laikomas faktas apie organizuojamą darbdavio ir darbuotojo nuotolinį susitikimą. Atsakovė taip pat nebuvo parengusi ir supažindinusi ieškovės su jokiu kitu lokaliniu vidiniu įmonės teisės aktu, kuriame kaip konfidenciali informacija būtų apibrėžta informacija apie patį organizuojamo darbdavio ir darbuotojo susitikimo faktą. Todėl ieškovei nebuvo draudžiama atskleisti būsimo susitikimo su atsakovės atstovais fakto, jeigu kartu nebuvo atskleistas tokio susitikimo turinys, esmė ir priežastis. Trečia, dėl tariamo ieškovės kritikos nepriėmimo nurodė, kad ieškovė pagrįstai gynėsi, kad ji nepadarė darbo pareigų pažeidimo. Vėliau atsakovė nutarė neskirti jokios drausminės nuobaudos, tokiu būdu pripažindama, jog ieškovė buvo teisi ir nepadarė jokio darbo pareigų pažeidimo. Ieškovės teigimu, jeigu ji būtų sutikusi su 2024 m. vasario 6 d. nurodyme pasiaiškinti nurodytais kaltinimais, kurie buvo pateikti kaip darbo pareigų pažeidimas DK 58 straipsnio prasme, ieškovė būtų nepagrįstai ir klaidingai sutikusi su aplinkybe, kad padarė darbo pareigų pažeidimą ir ieškovei turėtų būti taikoma atsakomybė. Todėl ieškovė šioje situacijoje pagrįstai ir teisingai gynėsi nuo jai reiškiamų kaltinimų. Aukščiau aptartos aplinkybės, kurios, atsakovės vertinimu, sudarė pagrindą susiformuoti priežastims ieškovę atleisti pagal DK 59 straipsnį, patvirtina, jog iš tiesų atsakovė neįrodė DK 59 straipsnio sąlygų egzistavimo. Nepaisant aukščiau aptarto ieškovės elgesio vertinimo, negalima daryti išvados, kad ieškovė neatitinka atsakovės vertybių ir kultūros, didina įtampą kolektyve ir kelia stresą darbuotojams. Šias išvadas atsakovė darė remdamasi vien savo subjektyviu susiklosčiusių aplinkybių vertinimu, tačiau jų nepatvirtina jokie įrodymai. Ieškovės teigimu, iš visos situacijos susidaro įspūdis, kad buvo dirbtinai ieškoma priežasčių nutraukti darbo sutartį su ja. Pirmiausiai, privatus susirašinėjimas buvo perduotas atsakingiems atsakovės darbuotojams. Antra, ieškovės atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas, nors skundą parašė ne pati aptarinėta L. G.. Trečia, iš pradžių ieškovę buvo mėginama atleisti DK 58 straipsnio pagrindu ir tik supratus, kad to nepavyks padaryti teisėtai, pasinaudota DK 59 straipsnio nuostatomis. Ketvirta, tariamai netinkamą ieškovės elgesį mėginama įrodinėti abstrakčių principų bei nuostatų pažeidimais, nors ieškovė nepažeidė jokios konkrečios įstatymo, kito teisės akto ar lokalinio vidinio įmonės teisės akto nuostatos. Penkta, teigiama, kad ieškovės elgesys neva nepasikeitė, nes 2024 metų balandžio mėnesio pradžioje sužinota, kad ieškovė neva ir vėl aptarinėja kitus darbuotojus, tačiau šis teiginys nėra konkretizuojamas, nenurodoma, kaip tai pasireiškė, su kuo ji tai aptarinėjo, ką aptarinėjo ir taip pat nepateikiama tai patvirtinančių įrodymų. Šešta, atsakovei prireikė dar 1 mėnesio, kad apsispręstų atleisti ieškovę. Dėl šių priežasčių ieškovė viso tyrimo metu jautėsi neteisingai persekiojama, įtampoje ir patyrė nuolatinį stresą. Ieškovės teigimu, ji buvo atleista diskriminaciniais pagrindais: (i) dėl išreikštos nuomonės, apie kurią sužinota pažeidžiant ieškovės teisę į privatų gyvenimą; (ii) dėl to, kad ieškovė kreipėsi į DGK ir dalyvavo darbo byloje prieš atsakovę ir (iii) dėl to, kad ieškovė augino mažametį vaiką ir dažnai naudojosi vaiko priežiūros atostogomis. Šie diskriminaciniai pagrindai atitinka DK 59 straipsnio 2 dalies nuostatas. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo, kad pripažinus jos atleidimą neteisėtu ji būtų grąžinta į buvusį darbą ir iš atsakovės būtų priteistinas vidutinis jos darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau nei už vienus metus. Ieškovė yra įsitikinusi, kad ją grąžinus į buvusį darbą, jai nebus sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Dar iki atleidimo ieškovė dirbdavo nuotoliniu būdu iš Kauno, su kitais darbuotojais sutarė gerai, todėl ieškovė yra įsitikinusi, kad dėl tokio jos pažeistų teisių gynimo būdo taikymo ji nepatirs jokių neigiamų padarinių. Tuo tarpu negrąžinus ieškovės į buvusį darbą, ieškovė reiškia alternatyvų reikalavimą ir prašo priteisti jai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau nei už vienus metus. Ieškovė taip pat prašo priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad dėl atsakovės neteisėto ir be svarbaus pagrindo kišimosi į ieškovės privatų gyvenimą, dėl pradėto tyrimo, kuris truko beveik 4 mėnesius ieškovė buvo priversta kreiptis į medikus dėl nerimo ir darbe patiriamo didelio streso. Vėliau prie sveikatos negalavimų prisidėjo ir galvos skausmai. Ieškovė su sveikatos sutrikimais susidūrė būtent tuomet, kai atsakovė inicijavo tyrimą ieškovės atžvilgiu ir ėmė ją kaltinti darbo pareigų pažeidimu. Kreipimosi į medikus laikas, taip pat tai, kad ieškovė pas medikus lankėsi viso tyrimo atlikimo metu ir vėliau, rodo tiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos ir vis dar patiriamos neturtinės žalos.