Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu dalinio sudėjimo būdu subendrinus paskirtą bausmę su Šiaulių apygardos teismo 2003 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, galutinė bausmė V. K. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams dešimčiai mėnesių.

Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartimi skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtą V. K. laisvės atėmimo bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.

Procesas civilinio ieškinio dalyje, nukentėjusiajam R. Ž. atsisakius nuo civilinio ieškinio ir teismui priėmus jo atsisakymą, nutrauktas.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir A. Z. bei R. B., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas už tai, kad jis, A. Z. ir R. B., nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, pavartodami psichinę ir fizinę prievartą, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą tariamą I. T. teisę, atvirai vertė R. Ž. grąžinti skolą ir padarė didelę žalą R. Ž. teisėms ir teisėtiems interesams, o būtent: 2013 m. sausio 7 d., apie 19.30 val., nukentėjusiojo R. Ž., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), A. Z., R. B. ir V. K., veikdamas bendrininkų grupėje, bendrai žodžiais grasindami prieš nukentėjusįjį panaudoti fizinį smurtą, t. y. sulaužyti kaulus, suluošinti, bei panaudodami fizinį smurtą: R. B. ranka pastūmus nukentėjusįjį R. Ž., V. K. ne mažiau kaip du kartus ranka sudavus nukentėjusiajam per ausį, tuo nukentėjusiajam sukeliant fizinį skausmą, atvirai vertė nukentėjusįjį R. Ž. grąžinti I. T. skolą - 3 500 Lt. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2013 m. vasario 17 d., apie 19.30 val., A. Z. ir R. B., veikdami bendrininkų grupėje, (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiojo R. Ž. atžvilgiu, t. y. R. B. sugriebus nukentėjusįjį už drabužių ir jį laikant, suduodami bendrai ne mažiau kaip dešimt smūgių rankomis į įvairias kūno vietas, A. Z. įspiriant nukentėjusiajam vieną kartą ir vieną kartą suduodant rankoje turėta alaus skardine, tuo bendrais veiksmais nukentėjusiajam R. Ž. padarydami poodines kraujosruvas veide, kakle, kraujosruvas lūpų vidiniuose paviršiuose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, atvirai vertė nekentėjusįjį R. Ž. grąžinti I. T. skolą arba perduoti jam priklausančio turto - automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 6 500 Lt vertės, dokumentus.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad apygardos teismas, skirdamas jam bausmę, nuosprendžio motyvuose nurodė, jog jis charakterizuojamas teigiamai, nebaustas administracine tvarka, dalyvavo tik viename nusikaltimo epizode, įkalbėtas kitų asmenų bei, kad jo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo žymiai mažesnis. Be to, jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, atsiprašė nukentėjusiojo ir pastarasis jam atleido, prašė nebausti, tačiau nei viena iš šių aplinkybių nebuvo pripažinta kaip aplinkybė lengvinanti jo atsakomybę. Mano, kad pripažinus nurodytas aplinkybes, kaip jo atsakomybę lengvinančias, atsižvelgus į jo vaidmenį nusikaltimo padaryme, teismas turėjo skirti jam švelnesnę bausmę. Taip pat mano, jog teismas, bendrindamas jam pagal BK 294 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę su Šiaulių apygardos teismo 2003-12-16 nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos bausmės dalimi, pagal Šiaulių apygardos teismo 2003-12-16 nuosprendį pridėjo per didelę neatliktos bausmės dalį. Nurodo, jog 2011-04-06 jis buvo paleistas lygtinai, neatlikęs 2 metų 9 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Šiaulių apygardos teismo 2003-12-16 nuosprendžiu. Skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikaltimą, jis padarė 2013-01-07, neatlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos 1 metų ir 14 dienų laisvės atėmimo bausmės. Lygtinio paleidimo terminas baigėsi 2014-01-21, t.y. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas prie naujai paskirtos bausmės pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, galėjo arba visai nepridėti Šiaulių apygardos teismo 2003-12-16 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies arba pridėti ne daugiau kaip 1 metus ir 14 dienų.

Teismo posėdyje nuteistasis V. K. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmetamas.

BK 54 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Be to, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Tik visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį.

Byloje nustatyta, kad V. K. padarė nusikalstamą veiką valdymo tvarkai, kuri pagal įstatymą priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 294 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis). Nustatyta ir tai, kad ši nusikalstama veika apeliantui nebuvo atsitiktinė – pastarasis praeityje jau buvo tris kartus teistas, naują nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu. Visos šios aplinkybės lėmė, kad nuteistajam, kaip recidyvistui, už tyčinio nusikaltimo padarymą, apygardos teismas, kaip ir pasakyta BK 56 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai paskyrė straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.

Kita vertus, byloje nustatyta ir kai kurių teigiamų V. K. asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumą mažinančių požymių: nuteistasis vedęs, dirba, pagal darbo vietą charakterizuojamas teigiamai, atsiprašė nukentėjusiojo, duomenų, kad nuteistasis būtų baustas administracine tvarka ir turėtų galiojančių nuobaudų, byloje nėra. Tačiau šios aplinkybės, priešingai nei mano nuteistasis, nėra pripažįstamos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pagal BK 59 straipsnio 1 dalį. Šiame įstatyme numatytų V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, apygardos teismas, nenustatė.

Priešingai nei mano apeliantas, pirmosios instancijos teismui, nebuvo pagrindo pripažinti V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tai, jog šis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tuomet, kai asmuo tai daro savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių, kaip kad nagrinėjamu atveju. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino iš dalies, keitė parodymus, siekdamas, kiek įmanoma sumažinti savo nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Todėl toks, ikiteisminio tyrimo institucijų surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų nulemtas nuteistojo prisipažinimas, pagrįstai nebuvo pripažintas, kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

V. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad nusikalstamą veiką pastarasis padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visus aukščiau aptartus bylos duomenis, įvertinęs nukentėjusiojo poziciją bei apelianto vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, paskyrė BK 294 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose numatytą laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu artima minimaliai. Šią bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau mažinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apelianto skundo argumentai dėl netinkamo BK 64 straipsnio nuostatų taikymo, taip pat nepagrįsti.

BK 64 straipsnio 1 dalyje pasakyta, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.

Byloje nustatyta, kad apeliantas, Šiaulių apygardos teismo 2003-12-16 nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą laisvės atėmimu vienuolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-04-06 nutartimi, V. K. paleistas lygtinai, neatlikus dvejų metų devynių mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmės. Naują nusikalstamą veiką, dėl kurios apeliantas nuteistas Kauno apygardos teismo 2014-04-17 nuosprendžiu, pastarasis padarė 2013-01-07, t.y. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu, nepasibaigus teismo nustatytam terminui. Tuo tarpu naujo nusikaltimo, kuris įvertintas apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, padarymas neatliktos bausmės laikotarpiu, yra vienas iš probacijos vykdymo nutraukimo pagrindų. Toks asmuo pagal Probacijos įstatymo 30 straipsnio nuostatas nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį, nagrinėjamu atveju, pagal Šiaulių apygardos teismo 2003-12-16 nuosprendį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis - dveji metai devyni mėnesiai ir penkiolika dienų, subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, pagal BK 64 straipsnio nuostatas. Laikas nuo paleidimo iš pataisos įstaigos iki naujo nusikaltimo padarymo nelaikomas atlikta bausme, taigi į atliktos bausmės laiką neįskaičiuojamas (kasacinė nutartis 2K-199/2014).

Tokiu būdu, apygardos teismas skundžiamu teismo nuosprendžiu nustatęs, kad V. K. naują nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu ir paskyręs jam bausmę už naujai padarytą nusikalstamą veiką, ją, pagal BK 64 straipsnio 1 dalį, pagrįstai subendrino su neatlikta dvejų metų devynių mėnesių ir penkiolikos dienų laisvės atėmimo bausmės dalimi, dėl kurios asmuo buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, prie neatliktos bausmės dalies, pridėdamas nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, šiuo atveju 15 dienų, ir galutinę subendrintą bausmę V. K. nustatė laisvės atėmimą dvejiems metams ir dešimčiai mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose (BK 64 straipsnio 3 dalis).

Taigi konstatuoti, kad, skiriant V. K. bausmę pagal BK 294 straipsnio 1 dalį ir bendrinant ją su anksčiau jam paskirta ir neatlikta bausmės dalimi (pagal BK 64 straipsnio 1, 3 dalis), iš dalies pridedant nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę prie neatliktos bausmės dalies pagal ankstesnį nuosprendį, netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.