Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-11-19 · Civilinė byla Nr. e2A-1608-640/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-19
Bylos Nr.
e2A-1608-640/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-39722-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Andrutė Kalinauskienė
Atsakovas
V. G., K. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1608-640/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39722-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės, Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios V. G. įmonės „SOLA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios V. G. įmonės „SOLA“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo paslaugos“, ieškinį atsakovams V. G. ir K. G. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė bankrutavusi V. G. įmonė „Sola“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų V. G. ir K. G. 8 611,65 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. birželio 19 d. Vilniaus apygardos teismas supaprastinto bankroto proceso tvarka iškėlė ieškovei bankroto bylą ir ši nutartis įsiteisėjo 2018 m. liepos 2 d., o įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankroto administravimo paslaugos“. Taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 19 d. nutartimi įpareigojo V. G. įmonės „SOLA“ savininką (atsakovą V. G.) per 7 dienų nuo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, antspaudą ir visus dokumentus, taip pat viso jo turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Ieškovė pažymėjo, kad bankroto administratorius įvairiais būdais bandė susisiekti su ieškovės savininku (atsakovu), kad šis perduotų bankroto administratoriui įmonės dokumentus bei turtą ir tokiu būdu įvykdytų 2018 m. birželio 19 d. teismo nutartimi ir Įmonių bankroto įstatymo nustatytas pareigas, tačiau to padaryti jam nepavyko. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas nėra įvykdęs jam nustatytų pareigų, t. y. neperdavęs bankroto administratoriui nei įmonės turto, nei įmonės dokumentų, nesudaręs balanso bankroto bylos iškėlimo dienai bei savo (įmonės savininkas atsako ir savo turtu už įmonės prievoles) turto sąrašo, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Ieškovės teigimu, kadangi individuali įmonė laikytina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl atsakovo V. G. sutuoktinė K. G. laikytina solidariai atsakinga už padarytą žalą ieškovei ir ieškovės kreditoriams. Dėl nurodytų priežasčių ieškovė reikalauja priteisti jos naudai solidariai iš atsakovų 8 611,65 Eur žalos atlyginimą, kurį sudaro bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma (6 411,65 Eur) ir teismo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata (2 200,00 Eur).

2. Atsakovų gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsniu, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 7 d. ir 2019 m. sausio 17 d. priėmė nutartis procesinius dokumentus atsakovams įteikti viešo paskelbimo būdu. Pranešimais, paskelbtais 2018 m. rugpjūčio 22 d. specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, atsakovai informuoti, kad procesiniai dokumentai laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame tinklalapyje dieną ir atsakovai privalo per 14 dienų nuo teismo pranešimo paskelbimo dienos pateikti teismui atsiliepimus į ieškinį, taip pat nurodytos atsiliepimo nepateikimo pasekmės. Per nustatytą terminą atsiliepimai į ieškinį teismui nepateikti. Apie šio procesinio dokumento nepateikimo priežastis duomenų nėra. Esant tokioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, teismas nusprendė, jog yra pagrindas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir dėl atsakovų priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 5 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas V. G. ar jo sutuoktinė K. G. buvo informuoti apie Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartį ir joje nustatytus įpareigojimus. Ieškovė tik pridėjo teismui įrodymus, pagrindžiančius, kad minėta nutartis atsakovui V. G. buvo išsiųsta paštu, tačiau duomenų, kad atsakovas faktiškai gavo nurodytą nutartį ir buvo informuotas apie joje nustatytus įpareigojimus, byloje nėra. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) nelaikytini tinkamai įrodytais. Dėl nurodytų priežasčių ieškinys atmestas kaip nepagrįstas.

III. Apeliacinis skundas ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.

5. Apeliantė nurodo, kad 2018 m,. birželio 4 d. Vilniaus apygardos teismas interneto tinklapio http://www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai“ patalpino skelbimą apie gautą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui V. G. įmonei „SOLA“ (į. k. (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini)), bendraatsakovis V. G.. Tai reiškia, jog tiek pačiai įmonei, tiek ir jos vadovui V. G. buvo tinkamai pranešta apie teisme priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat apie atitinkamas šio pareiškimo pasekmes. Pati byla dėl bankroto bylos iškėlimo buvo nagrinėjama viešai, taigi atsakovai turėjo ne tik galimybę, bet ir pareigą domėtis bylos eiga, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, tačiau to nedarė.

6. Civilinę bylą Nr. e2-4146-433/2019 nagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas įteikdamas procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu taip pat laikė, kad atsakovams yra tinkamai pranešta apie teisme priimtą bankrutavusios V. G. įmonės „SOLA“ ieškinį ir jo priedus. Ieškinio prieduose buvo tiek bankroto administratoriaus nurodymas vadovui, tiek ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 19 nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-3979-864/2018, kuria įmonei buvo iškelta bankroto byla ir įmonės valdymo organams buvo nustatyti atitinkami įpareigojimai.

Žemesnės instancijos teismas

7. Taigi, pirmosios instancijos teismas be pagrindo nusprendė, kad atsakovai neatliko neteisėtų veiksmų, nes jiems neva nebuvo žinoma apie iškeltą bankroto bylą ir nustatytus įpareigojimus. Atsakovams viešo paskelbimo būdu buvo pranešta apie priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovams viešo paskelbimo būdu buvo įteiktas ieškinys dėl žalos atlyginimo su jo priedais, tarp kurių buvo ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-3979-864/2018 dėl bankroto bylos iškėlimo su atitinkamais įpareigojimais valdymo organams ir bankroto administratoriaus nurodymas vadovui. Dėl šios priežasties darytina išvada, jog atsakovams buvo tinkamai pranešta apie jų pareigas iškėlus įmonei bankroto bylą. Be to, asmuo, kuris yra įmonės vadovas ir savininkas, turi pareigą domėtis savo vadovaujama įmone, jos likimu, laiku vykdyti įstatymais nustatytas prievoles (teikti ataskaitas Registrų centrui, VMI, VSDFV (Sodrai)) ir t.t. Taigi atsakovai, būdami individualios įmonės bendrasavininkiais, pažeidė ne tik ĮBĮ, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartyje nurodytus įpareigojimus, bet ir bendrą pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo ieškinys dėl žalos atlyginimo yra atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovai neatliko neteisėtų veiksmų, nes ieškovė neįrodė, jog apie teismo priimtą nutartį bankroto byloje ir įpareigojimus atsakovai buvo tinkamai informuoti.

13. Iš LITEKO duomenų nustatyta, jog civilinėje byloje Nr.eB2-2069-864-2019 Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 19 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą V. G. įmonei „SOLA“ ir minėta nutartimi įpareigojo bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 7 dienas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Įmonės savininkas per tuos pačius terminus buvo įpareigotas pateikti administratoriui viso jo turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Iš minėtos civilinės bylos matyti, jog apie bankroto bylos nagrinėjimą atsakovams, t.y. įmonės savininkams, buvo pranešta viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.).

14. Kolegija pažymi, jog ir nagrinėjamojoje byloje atsakovams apie teismo procesą taip pat buvo pranešta viešo paskelbimo būdu. Todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas V. G. ar jo sutuoktinė K. G. buvo informuoti apie minėtą 2018 m. birželio 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį ir joje nustatytus įpareigojimus, netinkamai vertino įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškinio nepagrįstumo.

15. Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį iš viso nepasisakė ir nevertino ieškinio argumentų dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo atsakovų atžvilgiu. Todėl šių aplinkybių nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme nėra galimas, nes tai reikštų bylos nagrinėjimą iš esmės iš naujo ir būtų paneigta šalių teisė į apeliaciją.

16. Apibendrindama teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė netinkamą išvadą dėl ieškinio nepagrįstumo ir nepagrįstai neištyrė visų bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių, t.y. civilinės atsakomybės atsakovams taikymo sąlygų. Tai suponuoja, kad nebuvo atskleista bylos esmė ir dėl teismo padaryto procesinio teisės normų pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės išnagrinėti bylos, nes turi būti vertinama ir nagrinėjamos visos civilinės atsakomybės sąlygos, ko pirmosios instancijos teismas iš viso nedarė, todėl tai reikštų bylos nagrinėjimą iš esmės iš naujo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimą už akių ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienosTeisėjos Andrutė KalinauskienėEglė SurgailienėRūta Veniulytė-Jankūnienė