Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamai Telšių apskrities VMI atstovei Zitai Burbienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo Ž. Š. skundą atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Ž. Š. Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojos G. G. 2006-04-27 dienos nutarimu buvo nubaustas už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 172¹ str.1d., įspėjimu, kuris Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006-06-23 nutarimu panaikintas, nutraukiant administracinio teisės pažeidimo bylą.

2006-12-04 Šiaulių apygardos administracinis teismas gavo pareiškėjo Ž. Š. skundą ir patikslintą skundą, kuriuo pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos pareiškėjo Ž. Š. naudai 2360 litų turtinės žalos, 10 000 litų neturtinės žalos ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistinos 12 360 litų sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teismo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, grąžinti pareiškėjui Ž. Š. 270,80 litų permokėto žyminio mokesčio.

Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas Ž. Š., apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Telšių apskrities VMI atstovė Zita Burbienė prašo teismo pareiškėjo skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, dėl žyminio mokesčio- prašo teismą spręsti savo nuožiūra. Nurodo, kad nėra įstatyminio pagrindo priteisti pareiškėjui turtinę ir neturtinę žalą.

Skundas tenkintinas iš dalies, skundas dėl reikalavimų priteisti pareiškėjui 2360 litų turtinės žalos, 10 000 litų neturtinės žalos ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistinos 12 360 litų sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teismo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos atmestinas kaip nepagrįstas, dėl reikalavimo grąžinti pareiškėjui 270,80 litų permokėto žyminio mokesčio, tenkintinas pilnai, taip pat konstatavus, jog pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo Šiaulių apygardos administraciniame teisme, vadovaujantis LR ABTĮ 40str., yra neapmokestinamas žyminiu mokesčiu, 100 litų žyminis mokestis sugrąžintinas pareiškėjui.

Teismas susipažinęs su pareiškėjo skundu nustatė, jog pagrindinis pareiškėjo motyvas grindžiantis skundą yra, jo nuomone, netinkamai taikomos teisės normos, tai yra pareiškėjas mano, jog Telšių apskrities VMI atsisakydama ikiteismine tvarka atlyginti žalą, netinkamai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. A4-689-03 suformuota teismine praktika. Pastebėjo, jog teisminė praktika susijusi su neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimu yra aiškiai pasikeitusi dėl 2006-08-19 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymo 3 straipsnio (2001-03-13 redakcija) 3 dalies ir 7 straipsnio ( 2001-03-13 redakcija) 7 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl pareiškėjo nuomone, šioje byloje kyla Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo formuluojamos jurisprudencijos kolizijos problema. Taip pat pareiškėjas skunde nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str.2d. numato, jog „Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams“, pareiškėjas mano, kad pirmenybė turėtų būti teikiama Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo formuojamai jurisprudencijai.

1999-01-14 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - LR ABTĮ) 13 str. „Vienodos teismų praktikos formavimas“ nurodo, kad :

1.Vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

2.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skelbia plenarinės sesijos priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis, taip pat trijų teisėjų kolegijų ir išplėstinių penkių teisėjų kolegijų priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis, kurių paskelbimui pritarė dauguma šio teismo teisėjų, bei visus sprendimus dėl norminių administracinių aktų teisėtumo. Į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje paskelbtuose sprendimuose, nutarimuose ir nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus.

3.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analizuoja administracinių teismų praktiką įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo klausimais ir teikia rekomendacinius išaiškinimus.

4.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas susipažindamas su administracinių teismų praktika bei kitomis formomis gali konsultuoti šių teismų teisėjus įstatymų ir kitų teisės aktų aiškinimo bei taikymo klausimais.

Teismas atsižvelgdamas į tai, jog administracinių bylų procesas vyksta pagal administracinio proceso įstatymus, galiojančius bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu, vadovaujasi LR ABTĮ 13 str. ir konkrečiai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika 2003-12-15 dienos nutartimi administracinėje byloje Nr. A4-689-03, kuria nustatyta, jog

Motyvuojamoji dalis

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų.

Pagal šią CK normą būtinoji tam tikrų išlaidų pripažinimo atlygintina žala sąlyga yra pareigūnų veiksmų neteisėtumo faktas. Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį neteisėtais valstybės institucijų ir pareigūnų aktais laikoma šių subjektų neteisėta veika – jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2006 m. birželio 23 d. nutarime konstatavo, jog byloje nesurinkta įrodymų, kad Ž. Š. savo veiksmais būtų padaręs administracinį teisės pažeidimą, todėl jam paskirta administracinė nuobauda negalėjo būti laikoma pagrįsta ir teisėta bei naikintina, o administracinė byla nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Taigi iš esmės administracinę nuobaudą paskyręs pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, nepažeidė ATPK nuostatų reikalavimų, įskaitant ir ATPK 256 straipsnio 3 dalį, įpareigojančią administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančią instituciją (pareigūną) surinkti įrodymus. Pagal ATPK 257 straipsnį įrodymus ir jų pakankamumą bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, t.y. įstatymas įrodymų vertinimo procesą sieja su subjektyviais kriterijais. Todėl įrodymų nepakankamumas nesudaro pagrindo vertinti pareigūno, nagrinėjusio administracinio teisės pažeidimo bylą, veiksmų kaip neteisėtų.

Konstatavus, jog šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusio ir administracinę nuobaudą pareiškėjui paskyrusio pareigūno veiksmai nelaikytini neteisėtais, nėra pagrindo taikyti pareiškėjui CK 6.249 straipsnio 1 dalies normos ir remiantis ja priteisti žalą, patirtą administracinio teisės pažeidimo byloje.

Pareiškėjas reikalaujamai atlyginti žalai priskiria atstovavimo teisme išlaidas, patirtas teisme ginčijant nuobaudos paskyrimą administracinio teisės pažeidimo byloje, tačiau tokios išlaidos priskirtinos administracinių teisės pažeidimų proceso teisinio reguliavimo sferai ir į CK 6.249 bei 6.271 straipsnių reguliavimo sritį nepatenka. Tokių išlaidų atlyginimą reglamentuoja kitos teisės normos – ATPK, Administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau –ABTĮ), Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymas (toliau – Žalos atlyginimo įstatymas). ATPK 279 straipsnis numato išlaidų priteisimą tik administracinėje byloje dalyvaujantiems nukentėjusiesiems, liudytojams, vertėjams, ekspertams. Atstovavimo išlaidų atlyginimas asmeniui, kuriam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ATPK nenumatytas.

Bendrosios ABTĮ nuostatos, reglamentuojančios išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, klausimus, šiuo atveju taip pat negali būti taikomos, kadangi pagal ABTĮ 123 straipsnio 3 dalį administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos vadovaujantis ATPK normomis.

Teismas atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, konstatuoja, kad išlaidų administracinių teisės pažeidimų bylose atlyginimo klausimas sureguliuotas, todėl panašių ABTĮ šeštojo skirsnio normų, reglamentuojančių išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, taikymas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą negalimas. Šio ABTĮ skirsnio normose nustatyta proceso išlaidų atlyginimo tvarka pagal savo specifiką (proceso šalių padėtį) taikytina tik ginčo administracinėse bylose.

Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į CK 6.272 straipsnį, kuris numato žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, atlyginimą. Pagal minėto straipsnio 1 dalį tokios žalos atlyginimo prievolė tenka valstybei, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Šiuos santykius detaliau reglamentuoja Žalos atlyginimo įstatymas.

Žalos atlyginimo įstatymo 1 straipsnyje, apibrėžiant šio įstatymo paskirtį, nurodyta, kad įstatymas nustato žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, atlyginimą ne teismo tvarka. Šio įstatymo 4 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad tokiais atvejais atlyginamos išlaidos advokato teisinei pagalbai baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo byloje apmokėti.

Taigi pagal minėtąsias CK ir Žalos atlyginimo įstatymo normas išlaidos advokato pagalbai nagrinėjant administracinę ar baudžiamąją bylą atlyginamos, jei pripažįstamas neteisėtu asmens nuteisimas, suėmimas <…> ir administracinės nuobaudos – arešto paskyrimas, t.y. iš esmės tokių išlaidų atlyginimas siejamas su neteisėto asmens laisvės apribojimo atvejais. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas neteisėtai patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui, išskyrus neteisėtą administracinio arešto paskyrimą, nenumatytas.

Teismas atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, konstatuoja, kad galiojantis išlaidų, susijusių su administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimu, atlyginimo atvejų įstatyminis reglamentavimas yra detalus ir sistemiškas, tačiau, kaip minėta, pareiškėjo atveju taikytinų CK 6.271 straipsnio nuostatų pagrindu jo turėtos išlaidos advokato pagalbai nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą apmokėti negali būti priteistos ir kitu pagrindu – nenustačius pareigūno, iškėlusio administracinio teisės pažeidimo bylą ir skyrusio nuobaudą, veiksmų neteisėtumo fakto.

Teismas atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus konstatuoja, jog pareiškėjui priteisti 2360 litų turtinei žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

Nagrinėjant pareiškėjo reikalavimą dėl 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimo, teismas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika ir nurodo, jog neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su specialiaisiais įstatymais, kurie nustato tokios žalos atlyginimo atvejus, būdus ir panašiai, kaip pavyzdžiui vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 39 straipsniu. Sprendžiant šį klausimą būtina nustatyti, ar šiam ginčui taikytinos VAĮ normos.

VAĮ viešąjį administravimą apibrėžia kaip įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuojamą valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų įstatymais įgaliotų subjektų vykdomąją veiklą, skirtą įstatymams, kitiems teisės aktams, vietos savivaldos institucijų sprendimams įgyvendinti, numatytoms viešosioms paslaugoms administruoti (3 straipsnio 1 dalis). Administracinių teisės pažeidimų tyrimas ir nuobaudos skyrimas yra procesinė veikla, kurią reglamentuoja specialus įstatymas – ATPK.

Pažymėtina, kad iš esmės skiriasi administracinių pažeidimų teisenos ir viešojo administravimo sampratos, jų turinys ir pagrindiniai elementai:

1) subjektai – viešojo administravimo sistemoje dalyvauja visos valstybinio administravimo ir savivaldybių administravimo institucijos, įstaigos, tarnautojai; nevyriausybinės organizacijos, kurioms suteikti viešojo administravimo įgaliojimai; taip pat asmenys (fiziniai ar fizinių asmenų grupė, juridiniai asmenys, asmenys, neturintys juridinio asmens teisių), kurių interesus liečia viešojo administravimo subjektų priimami sprendimai, aktai, veiksmai (VAĮ 3 straipsnio 8, 9, 12, 13, 19 dalys). Administracinių teisės pažeidimų teisenoje dalyvaujantys subjektai yra specifiniai, t.y. viena vertus, pareigūnai ar institucijos, kurioms įstatymai suteikia teisę nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas, o kita vertus, asmenys, padarę administracinės teisės pažeidimus ir traukiami administracinėn atsakomybėn;

2) uždaviniai – viešojo administravimo uždaviniai sietini su veikla, kuria įgyvendinami įstatymai, priimant administracinius aktus, sprendimus, nagrinėjant asmenų prašymus, skundus. Administracinių teisės pažeidimų teisena siekiama nutraukti asmenų neteisėtą veiklą, patraukti asmenis, padariusius pažeidimus, atsakomybėn, taip užtikrinant viešąją tvarką, saugant ir ginant kitų asmenų teises, užkertant kelią teisės pažeidimams ir pan. Administracinių teisės pažeidimų teisena iš esmės nuo viešojo administravimo skiriasi savo prigimtimi, kadangi ja yra įgyvendinamos valstybės nustatytos tam tikros prievartos priemonės subjektams, pažeidžiantiems įstatymais ir viešojo administravimo subjektų aktais nustatytas privalomas elgesio taisykles;

3) principai – VAĮ nurodyti tokie viešojo administravimo principai: įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcionalumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinio bendradarbiavimo (4 straipsnis). Administracinių pažeidimų teisenai taikytini ne tik bendrieji administracinės teisės principai (įskaitant ir VAĮ nurodytus teisėtumo, objektyvumo, proporcionalumo principus), bet ir specialieji principai: įstatymo, švelninančio atsakomybę, galiojimo atgal; procesinio veiksmo atlikimo metu galiojančių procesinių teisės normų taikymo ir kt.;

4) reglamentavimas – kaip minėta, viešojo administravimo veikla yra reglamentuojama VAĮ normomis, kurios nustato subjektus, principus, administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo bei institucijų vidaus administravimo pagrindus, taip pat asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo procedūrą (VAĮ 2 straipsnio 1 dalis), o administracinio pažeidimo teisena iš esmės yra reglamentuojama ATPK normomis, kurios apibrėžia asmens patraukimo atsakomybėn, bylos iškėlimo, administracinio pažeidimo tyrimo, bylos nagrinėjimo ir kt. procedūras, taip pat teisenoje dalyvaujančius subjektus; administracinių teisės pažeidimų bylose priimamus sprendimus, jų įforminimą, apskundimą, vykdymą;

5) atkreiptinas dėmesys į kai kuriuos specifinius viešojo administravimo sistemos institutus, kurie akivaizdžiai negali būti taikomi administracinių teisės pažeidimų teisenos ir jos subjektų atžvilgiu, pvz., viešojo administravimo monitoringas (VAĮ 10 straipsnis). Viešojo administravimo monitoringas įstatyme apibrėžiamas kaip teisės aktais nustatyta viešojo administravimo sistemos funkcionavimo stebėjimo sistema, kuria siekiama laiku pastebėti pokyčius, juos įvertinti, nustatyti priemones, kurios neleistų susiformuoti neigiamai praktikai. VAĮ 10 straipsnio 2 dalis nustato, kad viešojo administravimo monitoringas vykdomas visose viešojo administravimo institucijose, neatsižvelgiant į jų pavaldumą bei jų juridinį statusą. Taip pat įstatyme numatyta, kad viešojo administravimo monitoringą organizuoja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Kaip matyti iš šių VAĮ nuostatų, viešojo administravimo sistemos monitoringas apima visą viešojo administravimo sistemą, jos subjektus ir jų veiklą. Tuo tarpu toks monitoringas negali būti taikomas administracinių pažeidimų teisenos atžvilgiu jau vien dėl įstatymu įgaliotų organizuoti monitoringą subjektų statuso – Vyriausybė ar jos įgaliota institucija negali atlikti stebėjimų ir apibendrinti institucijų (pareigūnų), traukiančių administracinėn atsakomybėn padariusius administracinius teisės pažeidimus asmenis bei nagrinėjančių administracinių teisės pažeidimų bylas, procesinės veiklos, nes tokios veiklos teisėtumo kontrolė yra griežtai reglamentuojama ATPK normomis ir ją gali vykdyti tik ATPK įvardyti subjektai.

Išdėstyti argumentai leidžia daryti išvadą, kad administracinių teisės pažeidimų teisena ir joje dalyvaujantys subjektai nepatenka į viešojo administravimo sistemą, todėl šioje byloje VAĮ nuostatos netaikytinos.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad nesant specialiųjų teisės normų, numatančių neturtinės žalos atlyginimą nepagrįsto administracinės nuobaudos paskyrimo (išskyrus administracinį areštą, kadangi tokiu atveju, kaip minėta, taikomas Žalos atlyginimo įstatymas) atveju, priteisti tokios žalos atlyginimą nėra teisinio pagrindo.

Dėl pareiškėjo reikalavimo grąžinti pareiškėjui Ž. Š. 270,80 litų permokėto žyminio mokesčio, teismas konstatuoja, jog pagal LR ABTĮ 40 str.1d. 11p., žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai, valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos ar jos tarnautojo, einančio tarnybines pareigas, neteisėtais veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Todėl pareiškėjo reikalavimas tenkintinas pilnai, taip pat pareiškėjui grąžintinas 100 litų, tai yra viso 370,80 litų sumokėtas žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo Ž. Š. skundą tenkinti iš dalies, reikalavimą priteisti pareiškėjui 2360 litų turtinės žalos, 10 000 litų neturtinės žalos ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistinos 12 360 litų sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teismo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos atmesti kaip nepagrįstą, reikalavimą grąžinti pareiškėjui 270,80 litų permokėto žyminio mokesčio, tenkinti pilnai, konstatavus, jog pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo Šiaulių apygardos administraciniame teisme, vadovaujantis LR ABTĮ 40str., yra neapmokestinamas žyminiu mokesčiu, 100 litų žyminį mokestį sugrąžinti pareiškėjui ir sprendimui įsiteisėjus įpareigoti Telšių apskrities VMI pareiškėjui Ž. Š. grąžinti pagal 2006-10-06d. mokėjimo nurodymą AB Ūkio bankas Vilniaus filiale sumokėtą 370,80 Lt. žyminį mokestį.

Spendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.