Kauno apylinkės teismo įsakymas

2013-05-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1702-923/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-05-16
Bylos Nr.
1-1702-923/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Lesinskienė
Kaltinamasis
S. J. S.
Baudžiamoji byla Nr. 1-1702-923/2013Teisminio proceso Nr. 1-25-1-00731-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.10.1; 1.2.14.1.1; 1.1.7.2.4; 2.1.16.1.8
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 16 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, išnagrinėjusi prokuroro Dariaus Dziegoraičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

S. J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, spec. vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, teistas:

1) 2004-05-21 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 260 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 metams;

2) 2005-03-16 pagal LR BK 214 str. 1 d., 259 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., bausmė subendrinta su 2004-10-28 nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams;

3) 2009-05-06 pagal LR BK 260 str. 1 d., 260 str. 2 d. – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, teistumui neišnykus,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Saulius J. S. 2012 m. liepos 22 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, iš (duomenys neskelbtini) (toliau – KTK) teritorijos pagrobė KTK priklausantį metalo laužą: demontuotos metalo konstrukcijos nešančių laiptų konstrukciją (lovinio profilio sijas), laiptų aikštelės metalines santarvės su 4 atramomis bei turėklų metalinėmis dalimis, vamzdžius ir rifliuotą armatūrą – bendros 860 litų vertės, padarydamas (duomenys neskelbtini) 860 litų turtinę žalą.

Kaltinamasis S. J. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2012-07-22, apie 18 val., automobiliu „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“, atvažiavo iki „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini)., Kaune. Nors automobilis priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiuo automobiliu jis naudodavosi kaip nuosavu, tačiau jo nėra nusipirkęs. Kiekvieną kartą, kai vairuodavo transporto priemonę, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius išrašydavo transportavimo pažymėjimą tai dienai, kurią važiuodavo. Nuvykęs prie „(duomenys neskelbtini)“ jis sutiko savo pažįstamą A. J., savo sugyventinės sūnų D. I. ir jo draugą R.. Visi keturi susėdo į jo vairuojamą automobilį ir važiavo iki Vilijampolės, vežė A., po to turėjo važiuoti iki Petrašiūnų, tačiau nei iki Vilijampolės, nei iki Petrašiūnų nenuvažiavo. Tik D. įlipus į automobilį, D. jo paprašė pavežti, kur yra metalo krūva. Jis paklausė ar daug metalo ir kur jis yra. D. atsakė, kad čia vietoj ir nuvažiavo iki KTK. Jis dar privažiavo arčiau metalo laužo. Visi keturi išlipo iš automobilio ir sukrovė metalą į jo vairuojamą automobilį, tačiau išvežti nespėjo, kadangi prie jų privažiavo policijos pareigūnui, kurie juos pristatė į Žaliakalnio PK, kur jie parašė pasiaiškinimus. Kad metalo laužas bus kažkam dar reikalingas, ar kad priklauso kam nors, jis nežinojo, tačiau jis buvo sukrautas netoli KTK, galimai jiems ir priklausė. Dėl to, kad padėjo sukrauti metalą, jis nuoširdžiai gailisi, pažada ateityje daugiau taip nesielgti (t. 2, b. l. 72). Papildomai apklaustas įtariamasis S.J. S. parodė, kad 2012-07-22, apie 18 val. jis automobiliu „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvažiavo iki „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune. Nuvykęs prie „(duomenys neskelbtini)“ jis sutiko savo pažįstamą A. J., savo sugyventinės sūnų D. I. ir jo draugą R.. Kartu su juo buvo ir sugyventinė bei D. I. mama R. G.. D. I. su draugu R. jo paprašė pavežti juos iki Petrašiūnų, o A. paprašė pavežti jį iki Vilijampolės, kur gyvena jo sesuo. Jis sutiko ir visi sulipo į jo vairuojamą automobilį. Važiavo iki (duomenys neskelbtini) gatvės, visi automobilyje kalbėjosi. Galbūt jis kalbėjo apie metalą prie KTK, tiksliai pasakyti negali. Tuo metu D. draugas R. kalbėjosi su kažkuo telefonu. Privažiavus KTK, jis prie jos sustojo. Visi išlipo iš automobilio. Jo sugyventinė išėjo kažkur, vaikinai – A., D. ir R. stovėjo, o jis privažiavo arčiau metalo laužo krūvos, kuri buvo sudėta netoli KTK. Kai privarė automobilį arčiau metalo laužo krūvos, išlipo iš jo ir paprašė vaikinų padėti sukrauti metalo laužo krūvą jam į automobilį. Visi sutiko ir kiek prisiminė, nei vienas iš jų neklausė kieno čia metalas. Bet lyg prieš kraunant jis pasakė, kad jis nepriklauso niekam ir yra išmestas, todėl galima jį susikrauti. Jis pats nežinojo ir nesidomėjo, ar jis kam nors priklauso, o be to jis nebuvo nei apvertas kuo nors, nei pažymėtas, buvo sudėtas kaip išmetimui. Tačiau jis manė, kad metalas priklausė KTK, tačiau kaip minėjo jis nesidomėjo ir vaikinams nieko nesakė. Metalą ketino priduoti ir už gautus pinigus nupirkti motinai vaistų, kadangi sunkiai serga. Kadangi jo buvo nemažai, todėl paprašė vaikinų padėti. Metalo laužo krūvą matė tą pačią dieną, nes pro ten važiavo. Apie tai, kad ketina paimti metalą, kuris buvo sudėtas prie KTK ir būtent kada, savo sugyventinei nesakė. Tiesiog pasitaikius tokiai galimybei, kad jų buvo daug, ja ir pasinaudojo. Metalo laužą sukrauti į jo automobilį jam padėjo visi trys, t.y. A., R. ir D. I.. Metalą sukrauti užtruko maždaug apie 20-30 minučių. Sukrovus metalą, sugrįžo jo sugyventinė ir tik susėdus į automobilį prie jų privažiavo Žaliakalnio PK pareigūnai, kurie pasiteiravo, ką čia daro. Policijos pareigūnai visus juos atsivežė į PK, kuriame jie parašė pasiaiškinimus. Kadangi juos pastebėjo policijos pareigūnai ir pristatė į PK, kuriame parašė pasiaiškinimus, išėjęs susitarė, kad sakys, jog D. I. parodė, kur yra metalas, pasiūlė jį susikrauti pas jį į automobilį, jį priduoti ir už tai gauti pinigų. Taip sugalvojo, kadangi žinojo, kad D. į PK neateis, todėl bus visiems patogu sakyti, kad tai D. darbas. Kodėl nepasakė tai pirminės paklausos metu, kad tai jis paprašė sukrauti metalo laužą į jo automobilį, kad tai jis parodė, kur jis yra ir kad jam labai reikėjo pinigų motinos vaistams, paaiškinti negali (t.2., b.l. 87, 91).

Liudytojas R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-07-22, 07 val. pradėjo pamainą KTK, adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, kur jis dirba sargu. Apie 18.45 val. pamatė, kad iš (duomenys neskelbtini) g. pusės prie pastato privažiavo mėlynos spalvos autobusiukas, iš jo išlipo 2 vyrai ir pradėjo krauti metalą į automobilį. Metalo laužas priklauso KTK. Jis iškvietė policijos pareigūnus, kurie minėtą autobusiuką ir vyrus sulaikė. Jis apie tai informavo KTK direktoriaus pavaduotoją V. M. (t.1, b.l. 43).

Liudytoja R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie tai, jog jos sūnus D. apsivogė jai pasakojo sugyventinis S. J. S., kadangi ir pats ten dalyvavo (t.1., b.l. 44).

Liudytojas V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra KTK direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai, atsakingas už ūkio tarnybą, bendrabučio apgyvendinimo tarnybą, marketingą (pirkimus-pardavimus). 2012-07-23, atėjęs į darbą, iš budėtojo R. S. sužinojo, kad yra pavogtas metalas, kuris buvo sudėtas KTK teritorijoje ir priklauso KTK. Metalo laužo maždaug buvo apie 1 toną. Metalo laužas buvo sudėtas tarp remontuojamo kolegijos pastato korpusų dauboje, maždaug apie 4 m. nuo paviršiaus. Metalo laužo krūva buvo aptverta iš vienos pusės juosta ant kurios buvo raudonai užrašyta STOP. Nors KTK yra aptverta tvora, o metalas specialia juosta iš vienos pusės, tačiau prie jo prieiti galima. Sargas papasakojo, kad prie laiptų, kur netoli buvo sudėtas metalo laužas, iš Algirdo gatvės pusės privažiavo mėlynos spalvos automobilis „Fiat Ducato“. Iš automobilio išlipo 4 vyrai, kurie krovė metalo laužą į automobilį, kuriuo atvažiavo. Vyrai atvyko maždaug apie 19 val. Tuo metu, kai jie į automobilį krovė metalo laužą, budėtojas R. S. paskambino ir iškvietė Žaliakalnio PK pareigūnus, kurie netrukus atvyko. Atvykus pareigūnams, jie paklausė vyrų ką jie daro. Jie atsakė, kad krauna metalo laužą į automobilį. Policija visus keturis vyrus išsivežė į PK.. Prieš metalo vagystę jo niekas neprašė jokio metalo, jis su niekuo nebendravo ir niekam nežadėjo juo duoti, atiduoti ar parduoti, kadangi vyko rekonstrukcijos darbai ir tas metalas buvo reikalingas. Nemano, kad ir budėtojas buvo davęs sutikimą, kad galima paimti metalą. Po metalo vagystės, maždaug rugpjūčio mėnesio pabaigoje, pas jį į darbą buvo atėjęs 4 žmonės, du vyrai, vienas vaikas maždaug apie 8-9 metų ir moteris. Abu vyrai siūlė susitarti, dėl metalo laužo, kad jis yra priduotas ir, kad jie pretenzijų neturi. Jis pasakė, kad taip būti negali, tai valstybinė įstaiga ir ne nuo jo priklauso, tai ne jo reikalas, kad tai reikia derinti su policija, kadangi yra parašytas pareiškimas. Vyrai paprašė jo parašyti pareiškimą, o jie nuneš į policiją, tačiau jis nesutiko ir pokalbis baigėsi. Kai jie pradėjo kalbėti su juo apie metalo laužą, kuris buvo pavogtas, jis suprato, kad tai tie patys asmenys, kurie ir krovė metalo laužą į automobilį kurį matė budėtojas R. S. (t.1., b.l. 45-46).

Pareiškus įtarimą R. K. pagal LR BK 178 str. 1 d., jis kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2012-07-22, apie 18 val. jis kartu su D. I. prie „(duomenys neskelbtini)“ susitiko A. pavardės nežino. A. buvo matęs ne pirmą kartą, tačiau su juo nebendravo ir jo nepažinojo. Netrukus prie jų automobiliu „Fiat Ducato“, valst. Nr. nežinojo, privažiavo S. J. S.. Kaip suprato, A., būtent jo prie „(duomenys neskelbtini)“ ir laukė, kadangi S. turėjo jį pavežti iki Vilijampolės, o jie su D. I. ėjo tik pro šalį, tačiau S. privažiavus,taip pat pasiprašė, kad juos pavežtų iki Petrašiūnų. S. sutiko ir visi 3 sulipo į automobilį, kuriuo Saulius atvažiavo. Kam priklauso automobilis nežino, tačiau tikrai ne S., kaip jis pats ir minėjo, jis tą automobilį turėjo iš vieno turgaus pervežti į kitą ir, kad tai jo darbas. Dėl automobilio daugiau nieko nesidomėjo. Važiuojant kartu su S., (duomenys neskelbtini) gatve, ties KTK, S. pamatė metalo laužo krūvą ir sustojo. D. tuo metu pasiūlė susikrauti metalo laužą į automobilį, kad galėtų nuvežti priduoti, bus pinigų. Niekas neprieštaravo D. pasiūlymui ir S. iš kitos pusės privarė automobilį, kad būtų galima sukrauti patogiai į automobilį metalo laužą. Metalo laužas buvo sudėtas į krūvą netoli KTK pastato, todėl mano, kad jis priklausė KTK. Metalo laužą į S. vairuojamą automobilį krovė visi keturi, t.y. jis, S., D. ir A.. Metalo laužą krovė maždaug 20 - 30 minučių. Metalo laužo krūva nebuvo aptverta nei tvora, nei kokia juosta. Kad negalima imti, nei vienas nepagalvojo, D. pasakė, kad galbūt tai šiukšlių krūva ir, kad gal jis išmestas. D. kaip tik reikėjo pinigų. Apie tai, kad prie KTK yra metalo laužas, jis nežinojo ir ar apie tai žinojo kiti, jis nežino. Ar kas nors matė iš KTK, kad jie krauna metalą į automobilį, jis nežino, tačiau pro šalį ėjo ne vienas praeivis. Kur sukrautą metalą planavo vežti S., jis nežino, tik žino, kad jis turėjo būti parduotas. Tik sukrovus metalą į automobilį prie jų privažiavo policijos pareigūnai, kurie juos visus 4 pristatė į Žaliakalnio PK, kur parašė pasiaiškinimus. Metalo laužą padėjo krauti į S. vairuojamą automobilį, norėdamas atsilyginti už paslaugą, t.y. kad jis jį parveš namo, tačiau vogti tikrai nenorėjo. Dėl to, kad padėjo krauti ne savo metalo laužą, jis nuoširdžiai gailisi, pažada daugiau taip ateityje nesielgti (t. 1, b. l. 61). Papildomai apklaustas įtariamasis R. K. parodė, kad 2012-07-22, jis kartu su draugu D. I. buvo prie PC „(duomenys neskelbtini)“, laukė D. I. mamos, su kuria jis buvo susitaręs susitikti. Apie 18 val. prie parduotuvės atvažiavo D. I. mama R. kartu su S. ir A.. Jo mama atvažiavo su S. J. S. vairuojama transporto priemone „Fiat Ducato“. Privažiavus S. prie jų, D. susitarė su S., kad juos parvežtų iki namų, t.y. iki Petrašiūnų. S. sutikus juos pavežti iki namų, abu įlipo į jo vairuojamą automobilį. Įlipus į automobilį, tiksliai neprisiminė ar S., ar A. pasiūlė važiuoti pasikrauti metalo. Tuo metu, jis kalbėjosi telefonu, nes tik įlipus į automobilį jam kažkas paskambino. Baigus jam kalbėti, D. pasakė, kad užsuks dar į vieną, vietą prieš važiuojant į Petrašiūnus, klausė ar jis padės. Jis atsakė, kad padės. Kai jis sutiko padėti, suprato, kad tikriausiai reiks padėti krauti metalą, apie kurį kalbėjo tuo metu, kai jis kalbėjosi telefonu. Bevažiuojant A. S. pasakė, kad reikės važiuoti už KTK. Atvažiavus prie KTK, S. privarė automobilį arčiau metalo krūvos. Visi išlipo iš automobilio, visi pradėjo krauti metalą į automobilį, o D. I. mama, kažkur nuėjo. Metalą krovė visi, užtruko maždaug apie 20 - 30 minučių. Kai baigė krauti metalo laužą, atėjo ir D. I. mama, ji atsisėdo į automobilį. Tada iš paskos atsisėdo į automobilį ir S.. Tik jam įsėdus į automobilį ir uždarius dureles, prie jų privažiavo policijos pareigūnai. Atvykus policijos pareigūnams, jie jų pasiteiravo, ką čia daro. A. atsakė, kad metalą susikrovė. Tada juos pristatė į Žaliakalnio PK, kur parašė paaiškinimus. Tuo metu, kai krovė metalo laužą, jis nežinojo, kam jis priklauso, tačiau jis buvo sudėtas prie KTK. Metalas nebuvo aptvertas, ar kaip nors kitaip pažymėtas. Apie tai, kad jis yra vagiamas nežinojo kadangi tik sutiko padėti Dėl to, kad jis padėjo krauti metalą ir, kad davė neteisingus parodymus pirminės apklausos metu, nuoširdžiai gailisi. (t.1., b.l. 51,64).

Pareiškus įtarimą A. J. pagal LR BK 178 str. 1 d., jis kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2012-07-22, apie 18 val. jis buvo prie „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Kaune ir prie jos susitiko savo pažįstamą S. S.. S. S. buvo ne vienas, su juo kartu buvo dar du vaikinai, vienas jų vardu D., S. sugyventinės sūnus, o kitą matė pirmą kartą. Paklausė S. ar gali jį pavežti iki Vilijampolės, kadangi ten gyvena jo sesuo. S. sutiko jį pavežti ir jis įlipo į automobilio priekį, tačiau kokia automobilio markė jis nežino ir pasakyti negali. Taip pat negali pasakyti koks transporto priemonės valstybinis numeris. Kam priklauso automobilis jis taip pat pasakyti negali, tačiau jį vairavo S.. Kai S. vežė jį iki Vilijampolės, jis važiavo pro (duomenys neskelbtini) gatvę, kur yra KTK. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, S. prie KTK pamatė metalo krūvą ir prie jos sustojo. Kai S. sustojo prie metalo laužo, visi išlipo iš automobilio. Jis stovėjo netoli automobilio ir rūkė, o S., D. ir kitas vaikinas į automobilį krovė metalo laužą. Kam priklausė metalo laužas ir kieno jis buvo jis nežino ir nesidomėjo, jam nebuvo įdomu, kadangi jis su jais jo kraut nevažiavo, o tik paprašė S., kad pavežtų iki Vilijampolės. Kad S. ketina sustoti prie metalo laužo, kuris buvo sudėtas prie KTK, jis nežinojo, jis jam nieko nesakė. S., D. ir kitas vaikinas, užruko maždaug apie 20-30 minučių, kol metalo laužą sukrovė į automobilį. Metalo laužas nebuvo niekaip apsaugotas, t.y. nei kokia tvora aptvertas, nei kokia juosta, todėl visi pagalvojo, kad metalo laužas sudėtas išmetimui. Kiek matė, ne visą metalo laužą surinko, tačiau dėl kokių priežasčių, jis nežino, nes jis metalo nerenka ir apie jį nieko nenusimano. Kai S. ir kiti du sukrovė metalo laužą į automobilį ir, kai ruošėsi išvažiuoti, prie jų privažiavo policija ir juos pristatė į Žaliakalnio PK (t. 1, b. l. 91). Papildomai apklaustas įtariamasis A. J. parodė, kad 2012-07-22, apie 18 val. jis ėjo pro „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini) Kaune. Einant pro „(duomenys neskelbtini)“, pamatė automobilių aikštelėje stovintį mėlynos spalvos autobusiuką, kuriuo kiek žino važinėja S. J. S.. Prie autobusiuko stovėjo S., jo sugyventinės sūnus D. ir jo draugas, kurio nepažįsta. Priėjęs prie S. J. S. paprašė, kad pavežtų jį iki Vilijampolės, kur gyvena jo sesuo. S. J. S. sutiko jį pavežti iki Vilijampolės ir visi sulipo į jo vairuojamą mėlynos spalvos autobusiuką. Įlipęs į autobusiuką, pamatė D. mamą, t.y. S. S. sugyventinę. Kai visi sulipo, S. važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, pro KTK ir ties ja sustojo. Ar S. J. S. pats sustojo, ar kas nors iš vaikinų paprašė sustoti, jis pasakyti negali, tikrai negirdėjo. Sustojus prie KTK, visi išlipo, tačiau jis neklausė, kodėl sustojo, tačiau suprato, kad dėl metalo, kuris buvo sukrautas prie KTK. Jiems visiems išlipus iš transporto priemonės, S. J. S. privažiavo automobiliu arčiau metalo krūvos. Visi trys, t.y. S. J. S., D. ir jo draugas krovė metalo laužą į automobilį. Jis stovėjo netoli automobilio, tačiau metalo į automobilį nekrovė, tuo metu rūkė. Metalą krovė maždaug apie 20 minučių. Tik sukrovus metalą į automobilį, prie jų privažiavo policijos pareigūnai ir pristatė į Žaliakalnio PK. Kam priklausė metalas, kuris buvo sukrautas prie KTK jis nežino, tačiau mano, kad KTK. Metalas tuo metu, kai jį krovė į automobilį nebuvo aptvertas, nei kokia nors tvora, nei dar kaip nors kitaip. Prie metalo laužo galėjo prieiti kas tik norėjo. Jeigu būtų žinojęs, kad jie visi važiuoja krauti metalo, tai būtų tikrai neprašęs, kad jį S. J. S. pavežtų iki Vilijampolės. Jis to metalo nei vogė, nei padėjo jį sukrauti (t.1., b.l. 94, 97, 100).

Pareiškus įtarimą D. I. pagal LR BK 178 str. 1 d., jis kaltu prisipažino ir parodė, kad 2012-07-22, apie 15 val., jis buvo prie „Hyper Maxima“, esančios Savanorių pr., Kaune, su draugu R. K., laukė atvažiuojančio S. J. S.. Netrukus atvažiavo S. S. automobiliu „Fiat Ducato“, valst. Nr. neprisiminė. Kartu su juo buvo jo mama R. G. ir A. J.. Kai S. S. prie jo ir draugo privažiavo, jis pasiūlė nuvažiuoti iki (duomenys neskelbtini), Kaune, kur matė neaptvertą sukrautą metalo krūvą. S. J. S. ir kiti bičiuliai sutiko su jo pasiūlymu, t.y. nuvažiuoti ir susikrauti į S. J. S. transporto priemonę metalo laužą. Apie 19.00 val. visi keturi ir jo mama R. G. kartu nuvažiavo iki KTK, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, kur buvo sukrauta krūva metalo laužo. S. J. S. privažiavo kiek įmanoma arčiau metalo laužo krūvos ir visi išlipo iš transporto priemonės. Mama R. G. sėdėjo automobilyje, o jis, R. K., S. J. S. ir A. J. į automobilį krovė metalo laužą. Metalo laužą krovė neilgiau pusės valandos. Tik susikrovus metalo laužą ir jau ruošiantis važiuoti, prie jų privažiavo policijos pareigūnai, kurie juos pristatė į Žaliakalnio PK. Kieno buvo metalo laužas ir kam jis priklausė jis nežino ir nesidomėjo, kadangi jis buvo neaptvertas ir niekaip neapsaugotas, pagalvojo, kad tai metalo laužas išmetimui. Metalo laužo krūvą matė iš ankščiau, kurią buvo sugalvojęs, pasitaikius progai paimti ir priduoti į metalo laužą. Tuo metu, kai krovė metalo laužą, jokių aplinkui žmonių nebuvo, niekas nesakė, kad jie neimtų metalo ar, kad išvažiuotų. Kaip jau sakė, metalo laužą į S. J. S. automobilį krovė visi keturi ir, kad važiuoja krauti metalo laužo, taip pat žinojo visi. Nei vienas iš jų neprieštaravo metalo surinkimui, visi jo pasiūlymui pritarė (t.2., b. l. 23).

Motyvuojamoji dalis

S. J. S. kaltė įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga:

2012-07-22 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta nusikaltimo padarymo vieta adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (t.1., b.l. 12-18).

2012-07-24 automobilio „Fiat Ducato“ apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas automobilis „Fiat Ducato“, valst. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 19-24).

Daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad buvo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinio asmens registracijos pažymėjimas (t.1., b. l. 32-34).

2013-03-20 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą D. I., A. J. ir R. K. atžvilgiu byloje Nr. 25-1-00731-12 (t.1., b. l. 7-11).

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo ir leidžia neabejotinai teigti, kad Saulius J. S. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 1 d.

Prokuroras siūlė užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu ir paskirti kaltinamajam bausmę – 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti dalimis per 6 mėnesius. S. J. S. sutikus, apie tai surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą šia tvarka, jam yra suprantama tokio proceso tvarka ir pasekmės, jis sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (t.2., b. l. 188).

S. J. S. kaltas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kadangi tokia bausmė visiškai atitinka jos skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikų motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, nusikaltimas baigtas, padarytas iš savanaudiškų paskatų, kaltinamasis anksčiau teistas tris kartus, nusikalto neišnykus teistumui (t.2., b.l. 107-113), baustas administracine tvarka (t.2., b.l. 104-106), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Marių ligoninėje ir Psichiatrijos ligoninėje nesigydė (t.2., b.l. 149, 153), VšĮ Kauno (duomenys neskelbtini) poliklinika Psichikos sveikatos centre ir priklausomybės ligų centre neužregistruotas (t.2., b.l.151, 155). Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam skirtina bausmė – bauda.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui.

Civilinio ieškinio ir daiktinių įrodymų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str.,

nusprendžia:

S. J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 1 d., ir nubausti jį 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Baudą per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. LT247300010112394300, (AB banke ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801). Laiku nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai. Sumokėtos baudos kvitą privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės tarnautojui (Laisvės al. 103, Kaunas, kabinetas Nr. 120).

Kaltinamasis, nesutikdamas su baudos paskyrimu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos, turi teisę raštu prašyti Kauno apylinkės teismo surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išaiškinti kaltinamajam, kad išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Lina Lesinskienė