Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui A. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Po ieškinio priėmimo 2019-02-08 ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.

2019-02-18 teisme gautas ieškovo prašymas dėl trūkumų šalinimo. Ieškovas papildomai paaiškino, jog 1 400 Eur suma, gauta už parduotą transporto priemonę VW Golf, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) paskirstyta taip: 118,44 Eur nesumokėta palūkanų dalis nutraukimo dienai, 1,03 Eur papildomoms 0,05 proc. palūkanoms už vėlavimą (sutarties 13.2 p.), 78,39 Eur netesyboms, 1 202,14 Eur nesumokėto finansavimo daliai (skolai) dengti (e. b. l. 58-59).

Ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalies tvarka. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad UAB „mogo LT“ su atsakovu 2016-11-18 pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Mogo Lt“ su atsakovu sudarė atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „mogo LT“ suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis lizingo (išperkamosios nuomos) pagrindu bei išpirkti automobilį VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) o atsakovas priėmė automobilį iš UAB „mogo LT“ ir jį valdė bei juo naudojosi lizingo (išperkamosios nuomos) pagrindu su teise išpirkti bei įsipareigojo mokėti lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas UAB „mogo LT“ (e. b. l. 19-22, 23-32, 33, 34-36, 37, 38).

Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XXX skyriaus Lizingas (finansinė nuoma) normos mutatis mutandis taikomos ir tais atvejais, kai lizingo davėjas yra nuomojamo turto savininkas (CK 6.567 straipsnio 1 dalis). CK 6.574 straipsnis numato, jog tuo atveju, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.

Iš bylos duomenų nustatyta, jog atsakovui neįvykdžius įsipareigojimų pagal lizingo sutartį, UAB „mogo LT“ 2017-11-20 lizingo sutartį nutraukė (e. b. l. 18). Nutraukus sutartį, automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo grąžintas UAB „mogo LT“ (e. b. l. 39).

Pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ 2017-02-28 skolų perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujam kreditoriui Risk Management Services OU (e. b. l. 17). 2017-03-01 Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2017/03/01 kreditorius Risk Management Services OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą „PlusPlus Capital“ AS (e. b. l. 9, 10).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

Ieškovas 2018-04-27 pranešimu informavo atsakovą apie reikalavimo teisės į atsakovo įsiskolinimą perleidimą bei paragino sumokėti įsiskolinimą ieškovui (CK 6.109 straipsnio 1 dalis) (e. b. l. 11).

Atsakovo įsiskolinimo suma sutarties nutraukimo dienai buvo 1 489,06 Eur nesumokėta finansavimo dalis, 118,44 Eur nesumokėta palūkanų dalis, 1,03 Eur papildomos palūkanos, iš viso – 1 608,53 Eur (e. b. l. 18), o po transporto priemonės pardavimo atsakovas liko skolingas ieškovui 286,92 Eur (e. b. l. 39). CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškovu (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 286,92 Eur skola.

Ieškovas taip pat prašo priteisti 123,31 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas nuo likusios nesumokėtos finansavimo sumos (286,92 Eur) nuo 2017-11-20 iki 2018-10-30 (ieškinio surašymo dienos) (e. b. l. 1-8). CK 6.221 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Šalių sudarytos lizingo sutarties bendrųjų nuostatų 7.1 punkte įtvirtinta, jog lizingo gavėjas moka lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas (t. y. fiksuotą įmokų dalį ir palūkanas) nuo neišmokėtos lizingo (išperkamosios nuomos) sumos per visą lizingo terminą (e. b. l. 23-32). Lizingo sutarties pagrindinių nuostatų 5 punkte nustatyta palūkanų norma – 45,60 procentai (e. b. l. 19-22). Todėl laikytina, kad šalys susitarė dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, kurių paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. Kaip matyti iš lizingo sutarties pagrindinių nuostatų 3.2 punkto, lizingo termino pabaiga nustatyta dviem terminais, t. y. 2019-02-18 arba 2022-11-18. Antrasis (pavyzdinis) lizingo terminas yra taikomas tokiu atveju, jei lizingo gavėjas, pasibaigus grafiko pagrindinėje dalyje nustatytam lizingo terminui toliau naudojasi finansavimu sutarties bendrųjų nuostatų 12 straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Pagrindinis grafikas yra laikotarpiu nuo 2016-12-18 iki 2019-02-18, o pavyzdinė dalis yra nuo 2019-03-18 iki 2022-11-18 (e. b. l. 19-22). Pagal pagrindinių nuostatų ypatingųjų sąlygų 16.2 punktą šalys susitarė, kad UAB ,,mogo LT“ sutarties bendrųjų nuostatų 12 straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka garantuoja lizingo gavėjui, jog, pasibaigus grafiko pagrindinėje dalyje nustatytam lizingo terminui ir įvykdžius visus įsipareigojimus pagal sutartį, lizingo gavėjas galės toliau naudotis finansavimu ne mažiau palankesnėmis sąlygomis, nei nurodytos grafiko pavyzdinėje dalyje. Lizingo sutarties bendrųjų nuostatų 1 punkte įtvirtinta grafiko sąvoka – tai pagrindinėse nuostatose nurodytas transporto priemonės lizingo (išperkamosios nuomos) ir lizingo (išperkamosios nuomos) įmokų grafikas. Grafiką sudaro dvi dalys. Pagrindinėje dalyje nurodomos lizingo gavėjo pagal šią sutartį mokėtinos lizingo (išperkamosios nuomos) įmokos. Pavyzdinėje dalyje pateikiamos informacinio pobūdžio (UAB ,,mogo LT“ neprivalomos) sąlygos, kuriomis lizingo gavėjas, atitinkantis mokumo reikalavimus, galės toliau naudotis finansavimu sutartyje nustatytais atvejais (lizingo sutarties bendrųjų nuostatų 1 punktas, e. b. l. 19-22, 23-32). Kadangi šalys susitarė, kad pavyzdinė grafiko dalis įsigalios tik tuo atveju, jeigu lizingo gavėjas atitiks du kriterijus, t. y. jeigu grafiko pagrindinę dalį įvykdys tinkamai ir, jeigu lizingo gavėjas atitiks mokumo reikalavimą, teismas daro išvadą, jog atsakovui šis pavyzdinis terminas nėra taikomas, kadangi ieškovas, teikdamas ieškinį nurodė, jog sutartis yra nutraukta dėl esminių sąlygų pažeidimo (atsakovui nemokant įmokų). Laikytina, kad lizingo gavėjas nėra tinkamai įvykdęs pagrindinėje dalyje numatytų sąlygų. Todėl, įvertinus tai, kad lizingo davėjas 2017-11-20 dėl esminių sutarties pažeidimų nutraukė lizingo sutartį su lizingo gavėju, teismas sprendžia, jog atsakovas nėra nei tinkamai įvykdęs sutarties sąlygas, nei atitinka mokumo kriterijus, dėl ko nėra pagrindo taikyti pavyzdinės dalies mokėjimo termino pabaigos. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, laikytina, kad šalys susitarė dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų iki pagrindinės dalies grafike nurodytos dienos pabaigos, t. y. 2019-02-18. Be to, kaip matyti iš 2017-12-04 pranešimo po transporto priemonės pardavimo (transporto priemonė parduota 2017-11-30) dienai susidariusios palūkanos buvo 118,44 Eur (e. b. l. 39), o pareiškime dėl trūkumų šalinimo ieškovas teigia, kad 118,44 Eur palūkanos buvo įskaitytos pardavus transporto priemonę, t. y. palūkanos iki transporto priemonės pardavimo buvo skaičiuojamos ir įskaitytos, todėl ieškovas teisę prašyti palūkanų įgijo tik nuo sekančios dienos, kai transporto priemonė buvo parduota, t. y. nuo 2017-12-01, todėl ieškovo prašymas priteisti palūkanas, tenkintinas iš dalies, priteisiant 119,37 Eur (286,92 Eur x 45,60 proc. x 333 dienos / 365 (nuo 2017-12-01 iki 2018-10-30) dydžio palūkanas (CK 6.872 straipsnis).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 45,60 procentų mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas už 286,92 Eur (nesumokėta finansavimo suma) nuo 2018-10-30 (pradinio ieškinio surašymo dienos) iki teismo sprendimo įvykdymo (e. b. l. 1-8). Kaip minėta, šalių sudarytos lizingo sutarties bendrųjų nuostatų 7.1 punkte įtvirtinta, jog lizingo gavėjas moka lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas (t. y. fiksuotą įmokų dalį ir palūkanas) nuo neišmokėtos lizingo (išperkamosios nuomos) sumos per visą lizingo terminą (e. b. l. 23-32). Taigi šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Lizingo sutartis buvo nutraukta 2017-11-20 (e. b. l. 39), o lizingo sutarties lizingo termino pabaiga – 2019-02-18 (e. b. l. 20-22). Įvertinus, kad tarp šalių nebuvo susitarimo dėl palūkanų mokėjimo po sutarties nutraukimo ir lizingo termino pasibaigimo, o lizingo termino pabaiga yra 2019-02-18, todėl netenkintinas ieškovo reikalavimas skaičiuoti palūkanas iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad lizingo termino pabaiga yra 2019-02-18 (e. b. l. 19-22), teismas sprendžia, jog yra pagrindas paskaičiuoti palūkanas nuo 2018-10-31 nuo 286,92 Eur (nesumokėta finansavimo suma), tačiau ne ilgiau nei iki 2019-02-18, kas sudaro 39,43 Eur (286,92 Eur x 45,60 Eur x 110 d. (nuo 2018-10-31 iki 2019-02-18) / 365 d.) (CK 6.872 straipsnis).

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme.

Atsakovas lizingo sutarties 13.2 punktu įsipareigojo už skolos grąžinimo termino praleidimo dieną mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius (e. b. l. 23-32). Kadangi atsakovas sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieškovo reikalavimas priteisti jo naudai iš atsakovo priskaičiuotus 25,82 Eur delspinigius už skolos grąžinimo termino praleidimą (už 180 dienų) yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (471,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-11-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ieškinį patenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (patenkinta reikalavimo dalis yra 471,54 Eur (286,92 + 119,37 + 25,82 + 39,43), kas atitinka 99,02 proc., kadangi bendra ieškinio suma yra 475,48 Eur (286,92 + 123,31 + 25,82 + 39,43)). Ieškovė prašo priteisti 15 Eur žyminio mokesčio (e. b. l. 14, 15-16), tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ieškovo prašomas reikalavimas priteisti 43,80 proc. buvo tenkintinas iš dalies ir perkvalifikuotas į materialųjį reikalavimą, t. y. 39,43 Eur palūkanų sumą, dėl šios priežasties skiriasi ieškinio suma. Taigi, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovo priteistina 14,88 Eur žyminio mokesčio suma (99,02 proc. x 15 /100 proc.).

Be to, byloje patirta 5,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis, tenkanti atsakovui (5,53 Eur), viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis (0,05 ct) iš ieškovo valstybei nepriteistina, kadangi neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui „PlusPlus Capital“ AS, j. a. k. 11919806, 286,92 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų 92 ct) skolą, 158,80 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus 80 ct) palūkanų, 25,82 Eur (dvidešimt penkis eurus 82 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (471,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-11-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 14,88 Eur (keturiolika eurų 88 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini)

Likusius ieškovo reikalavimus atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,53 Eur (penkis eurus 53 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sumos, priteistos valstybei, turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje), LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje), LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Įmokos kodas 5660. Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.