Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė - Tamošiūnaitė,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Kaune, deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Kaune, dirbančio UAB „LLogistic“ vadybininku, vedusio, neteisto, įtariamo padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 25 str. 4 d., 249 str. 1 d., 199 str. 1 d., 199² str. 1 d., gynėjo advokato Gedimino Bukausko skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nutarties, kuria įtariamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. įtariamas tuo, kad 2010 m. birželio mėnesį dėl savanaudiškų paskatų - siekdamas turėti iš vykdomų nusikaltimų turtinę naudą, laisvanoriškai įsitraukė į Lenkijos Respublikoje veikusių B. Z. ir G. S. organizuotą nuo 2010 m. vasario mėnesio Lenkijos Respublikoje, Rusijos Federacijoje, Baltarusijos Respublikoje ir Lietuvos Respublikoje veikusį nusikalstamą susivienijimą bendrai ilgalaikei nusikalstamai veiklai - sunkiems nusikaltimams ekonomikai ir verslo tvarkai: didesnės negu 250 MGL vertės (32 500,00 Lt) vertės privalomų pateikti muitinei daiktų - cigarečių kontrabandai iš trečiųjų šalių per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir neteisėtam disponavimui Lietuvos Respublikoje ir Lenkijos Respublikoje akcizais apmokestinamomis prekėmis - cigaretėmis, kurių vertė viršija 250 MGL (32 500,00 Lt) dydžio sumą daryti bei iki 2010 m. birželio 27 d. su A. K. dalyvaudamas šio nusikalstamo susivienijimo veikloje, kartu su organizuotos grupės nariais O. K. ir Č. K. darė šiuos sunkius nusikaltimus:

Jis - M. M. su Lietuvos Respublikoje, Lenkijos Respublikoje ir Baltarusijos Respublikoje veikusiais B. Z., G. S. A. K., O. K. ir Č. K., veikdamas tiesiogine tyčia, koordinuodamas ir derindamas kitų nusikaltimo bendrininkų veiksmus tiesiogiai ir mobiliojo ryšio telefonais, 2010 m. gegužės mėnesio pabaigos - 2010 m. birželio 27 d. laikotarpiu organizavo nusikaltimo vykdytoją - Rusijos Federacijos pilietį A. A. vilkiku „Scania“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Koegel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2010 m. birželio 27 d., apie 6 val. 03 min. per Lietuvos Respublikos valstybės sienos Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio postą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką pergabenti didesnės negu 250 MGL (32 500 litų) vertės privalomus pateikti muitinei daiktus - tarp „stiklainių“ krovinio paslėptą 3 732 667,50 Lt centų muitinės vertės, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, 307 050 vnt. pakelių „Imperial Classic blue“ ir 263 500 vnt. pakelių „Jin Ling“ cigarečių su Rusijos Federacijos akciziniais ženklais krovinį.

Vykdydamas jo - M. M., veikusio su B. Z., G. S. A. K., O. K. ir Č. K. tiesiogiai ir mobiliojo ryšio telefonais duodamus nurodymus, 2010 m. birželio 27 d., apie 6 val. 03 min., nusikaltimo vykdytojas - Rusijos Federacijos pilietis A. A. per Lietuvos Respublikos valstybės sienos Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio postą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką vilkiku „Scania“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Koegel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pergabeno tarp krovinio dokumentuose: tranzito deklaracijoje MRN (duomenys neskelbtini), CMR važtaraštyje ir 2010 m. birželio 24 d. krovinių transportavimo važtaraštyje Nr. 2 nurodyto į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją gabenamo „stiklainių“ krovinio paslėptus privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL (32 500,00 Lt) dydžio sumą - 3 732 667,50 Lt muitinės vertės, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, 307 050 pakelių (6 141 000 vienetų) cigarečių „Imperial Classic blue“ ir 263 500 pakelių (5 270 000 vienetų) cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos akciziniais ženklais, šių tabako gaminių nedeklaravo ir taip nepateikė jų muitinės kontrolei bei apie jo kontrabanda gabenamą cigarečių krovinį žinojusiam Lietuvos Respublikos Lavoriškių kelio posto muitinės pareigūnui tyčia neatlikus jo gabenamo krovinio detalaus muitinio tikrinimo, kitaip šios kontrolės išvengė. Įtariama, jog šias veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 4 d., 249 str. 1 d. ir 199 str. 1 d., 227 str. 2 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigaliojo 2007 m. liepos 21 d.).

Be to, jis - M. M. su Lietuvos Respublikoje ir Lenkijos Respublikoje veikusiais B. Z., G. S., A. K., O. K., C. K., veikdamas tiesiogine tyčia, koordinuodamas ir derindamas veiksmus tiesiogiai ir mobiliojo ryšio telefonais, o taip pat užtikrindamas gabenamo per Lietuvos Respubliką cigarečių krovinio apsaugą, 2010 m. birželio 27 d. organizavo nusikaltimo vykdytoją - Rusijos Federacijos pilietį A. A. vilkiku „Scania“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Koegel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gabenti Lietuvos Respublikos teritorija pažeidžiant nustatyta tvarką - 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2.1.1 ir 2.2. punkto reikalavimus, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti kontrabandinius tabako gaminius, taip pat ir tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis bei 3.1 punkto reikalavimus, jog fiziniams asmenis leidžiama gabenti įvežtus į Lietuvos Respubliką iš kitų valstybių nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 100 pakelių cigarečių, neteisėtai įgytas akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą – 2010 m. birželio 27 d., apie 06 val. 03 min. kontrabandos būdu įvežtą į Lietuvos Respubliką 3 732 667,50 Lt centų muitinės vertės, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, 307 050 pakelių (6 141 000 vienetų) cigarečių „Imperial Classic blue“ ir 263 500 pakelių (5 270 000 vienetų) cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos akciziniais ženklais krovinį, kuris 2010 m. birželio 27 d., apie 08 val. 00 min. Vilniuje, ties (duomenys neskelbtini) esančioje kelio „Vilnius - Kaunas" atkarpoje Muitinės Kriminalinės tarnybos pareigūnų buvo sulaikytas.

Įtariama, jog šias veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 4 d., 249 str. 1 d. ir 199² str. 1 d.

Įtariamasis M. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 140 str. tvarka 48 valandoms buvo sulaikytas 2012 m. spalio 23 d., 9 val. 15 min., Kauno mieste, (duomenys neskelbtini). Skundžiama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartimi įtariamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Skunde nurodoma, kad nagrinėjant suėmimo skyrimo M. M. klausimą, kartu su ginamuoju jo gynėjas susipažino su ikiteisminio tyrimo teisėjui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga. Toje ikiteisminio tyrimo medžiagoje, su kuria gynėjas susipažino, nebuvo ne tik pakankamai, bet ir apskritai faktinių duomenų, patvirtinančių, kad M. M. padarė jam inkriminuojamus nusikaltimus. Byloje yra duomenys, kad 2010 m. birželio 27 d., 05.59 val., iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Ašmenos muitinės postą atvyko Rusijos Fedrecijos piliečio A. A. vairuojamas vilkikas „Scania“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo, kaip paaiškėjo vėliau, buvo gabenamas kontrabandinis cigarečių krovinys. 2010 m. birželio 27 d., 06.02 val., per tą patį postą į Lietuvos Respubliką įvažiavo kitas krovininis automobilis „Scania“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriuo kaip keleivis vyko M. M.. Šiuo krovininiu automobiliu joks krovinys nebuvo gabenamas. Išskyrus įvažiavimo į Lietuvos Respubliką beveik tuo pačiu metu faktą, ikiteisminio tyrimo teisėjui pateiktoje medžiagoje daugiau nėra jokių duomenų, leidžiančių sieti M. M. su gabenamu kontrabandiniu cigarečių kroviniu. Medžiagoje dar yra įvairūs Muitinės kriminalinės tarnybos raštai, kad nusikalstamą veiką galėjo padaryti A. K. ir M. M., tačiau jokiais įrodomąją reikšmę galinčiais turėti duomenimis ši aplinkybė byloje nėra paremta. Nors M. M. yra įtariamas ne tik Lietuvos Respublikos BK 199 str. 1 d., 199² str. 1 d., bet ir Lietuvos Respublikos BK 249 str. 1 d., 227 str. 2 d. numatytų nusikaltimų padarymu, apie įtariamojo dalyvavimą pastarųjų dviejų nusikalstamų veikų padaryme byloje apskritai nėra jokios informacijos, nėra duomenų apie M. M. bet kokios formos ryšius ar pažintį su kitais tariamo nusikalstamo susivienijimo dalyviais ar muitinės pareigūnais. Pagal M. M. pareikšto įtarimo turinį, t. y. kad jis įtariamas iš esmės vienu nusikalstamos veikos epizodu, padarytu 2012 m. birželio 27 d., jau dabar akivaizdu, kad jo veika pagal Lietuvos Respublikos BK 249 str. 1 d. kvalifikuota nepagrįstai, tik siekiant dirbtinai jam pasunkinti įtarimus, įtraukiant nusikaltimą, už kurį įstatymas nenumato alternatyvių laisvės atėmimui bausmių.

Taigi, konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas įtariamajam M. M. skyrė suėmimą nesant jokių duomenų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamų veikų padaryme ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d.

Be to, ikiteisminio tyrimo teisėjas nepagrįstai konstatavo ir Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto suėmimo skyrimo pagrindo buvimą. Šį pagrindą teismas konstatavo remdamasis tuo, kad M. M. įtariamas sunkių ir labai sunkaus nusikaltimo padarymu dalyvaujant nusikalstamame susivienijime, už šias veikas įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes, kurių vengdamas įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad nors įtariamasis dirba, tačiau planuoja vykti į Norvegiją ir nesantys stiprūs socialiniai ryšiai su Lietuva gali sąlygoti jo apsisprendimą bėgti. Įtariamojo gynėjo vertinimu, šios ikiteisminio tyrimo išvados yra nepagrįstos. Skunde nurodoma, jog gesianti bausmė ir įtarimų sunkumas yra tik viena iš eilės kitų aplinkybių, į kurias turi atsižvelgti teisėjas, sprendžiantis suėmimo paskyrimo klausimą. Gynėjo nuomone, nagrinėjamu atveju, ikiteisminio tyrimo teisėjas pernelyg sureikšmino įtarime nurodytų veikų kvalifikaciją ir už šių veikų padarymą įstatyme numatytas bausmes, tačiau visiškai neįsigilino į kitas, ne mažiau reikšmingas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. numatytas aplinkybes, o būtent, kad įtariamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, gyvena su šeima, augina mažametį vaiką, turi legalų darbą, praeityje neteistas, žmona serga sunkia liga. Taigi įtariamojo socialiniai ryšiai su Lietuva yra itin stiprūs ir nebuvo jokio pagrindo nutartyje daryti priešingą išvadą. Tai, kad įtariamasis posėdyje nurodė, jog jis ketino ateityje su šeima važiuoti dirbti į Norvegiją, jokiu būdu neparodo įtariamojo socialinių ryšių silpnumo. Be to, įtariamasis ketino važiuoti į Norvegiją su šeima būtent dirbti, o ne slėptis nuo pareigūnų, šis ketinimas susiformavo dar nežinant apie ketinamus pareikšti įtarimus, todėl nutartyje šios aplinkybės traktavimas kaip didesnės tikimybės, kad įtariamasis pasislėps, yra šališkas ir aiškiai nepagrįstas.

Gynėjo vertinimu, ikiteisminio tyrimo teisėjas, nesant visiškai jokių faktinių duomenų, patvirtinančių įtarimo M. M. pagrįstumą, nesant suėmimo skyrimui būtinų pagrindų, skirdamas įtariamajam pačią griežčiausią kardomąją priemonę, nesivadovavo Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2-4 d. numatytomis bendrosiomis kardomųjų priemonių skyrimo nuostatomis, neįvertino, kad Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatyti tikslai gali būti pasiekti taikant įtariamajam vieną ar kelias švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones, todėl nutartis skirti suėmimą naikintina.

Teismo posėdyje įtariamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 7 ir 8 d., ir bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.

Pažymėtina, kad suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d.). Nors įtariamojo gynėjas savo skunde teigia, neva ikiteisminio tyrimo medžiagoje, su kuria gynėjas susipažino, nebuvo ne tik pakankamai, bet ir apskritai faktinių duomenų, patvirtinančių, kad M. M. padarė jam inkriminuojamus nusikaltimus, aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, pateikta skundo nagrinėjimui, daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje esantys faktiniai duomenys leidžia manyti, jog įtariamasis M. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Minėti duomenys yra ne tik skundžiamoje žemesnės instancijos teismo nutartyje išvardinti dokumentai, bet ir naujai gauti betarpiški liudytojo parodymai, kuriais netikėti aukštesnės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Pažymėtina, jog subjektyvus gynėjo atliktas ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių duomenų vertinimas nėra pagrindas konstatuoti, jog nėra surinkta pakankamai faktinių duomenų apie galimai įtariamojo padarytas nusikalstamas veikas.

Būtina pabrėžti, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo ar pratęsimo, nevertina medžiagoje surinktų duomenų dėl kaltės bei nesprendžia įtariamojo kaltės klausimo, nes tai bus padaryta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Šiuo metu tam, kad taikyti (pratęsti) kardomąją priemonę - suėmimą, užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis galimai padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tiek, kiek įrodymai yra patikrinti nagrinėjant suėmimo paskyrimo pagrįstumo klausimą, minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas įtarti M. M. jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymu ir leidžia taikyti įtariamajam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Pažymėtina ir tai, kad įtarimus asmenims, galimai padariusiems nusikalstamas veikas, formuluoja ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai. Šiuo metu surinktų ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų visuma aukštesnės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, jog M. M. pareikšti įtarimai yra pagrįsti, tačiau tai nepanaikina galimybės, jog ateityje M. M. pareikštas įtarimas gali kisti. Vis dėlto, tai nėra pagrindas jo atžvilgiu netaikyti griežčiausios kardomosios priemonės.

Pažymėtina, kad už galimai padarytas nusikalstamas veikas M. M. gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Esant abiems įstatyme numatytoms sąlygoms, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas galėjo paskirti įtariamajam kardomąją priemonę – suėmimą vienam mėnesiui, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, skundžiamą nutartį priėmęs teismas teisingai konstatavo, kad yra Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyta sąlyga įtariamajam M. M. paskirti kardomąją priemonę – suėmimą, nes švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų. Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas) atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p. išaiškinta, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu.

M. M. įtariamas padaręs vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai ir dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurias baudžiamasis įstatymas numato tik ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes. Todėl šiuo atveju jau vien pats nusikaltimų, kurių padarymu įtariamas M. M., sunkumas ir gresiančios bausmės dydis, pagal teismų praktiką, yra visiškai pakankamas pagrindas pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymui. Kita vertus, šio pagrindo buvimą patvirtina ir kitos aplinkybės, į kurias žemesnės instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė paskirdamas M. M. kardomąją priemonę - suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, t. y. M. M. turi ryšių užsienyje, kartu su šeima planavo išvykti gyventi į Norvegiją. Taigi, nors įtariamasis dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, neteistas, atsižvelgiant į kitas aplinkybes, tai nelaikytina pakankamu pagrindu švelninti kardomąją priemonę įtariamam. Todėl konstatuotina, kad žemesnės instancijos teismas pagrįstai paskyrė įtariamajam kardomąją priemonę - suėmimą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad žemesnės instancijos teismas, praskirdamas įtariamajam M. M. kardomąją priemonę – suėmimą vienam mėnesiui, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, naikinti ar keisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nutarties įtariamojo gynėjos skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

įtariamojo M. M. gynėjo advokato Gedimino Bukausko skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.