- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-29
- Bylos Nr.
- 1S-74-483/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktoras Kažys
- Kaltinamasis
- A. R.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Kažys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. R. (A. R.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties, kuria trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2018 m. vasario 19 d. iki 2018 m. gegužės 19 d., paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A. R. priklausančias pinigines lėšas, esančias sąskaitose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. R. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 202 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.
2. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2011 m. balandžio 12 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribota A. R. nuosavybės teisė į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą ir jo vardu įvairiose kredito įstaigose atidarytose sąskaitose esančias lėšas. 2011 m. balandžio 18 d. prokuroro nutarimu laikinai apribota A. R. nuosavybės teisė į lėšas, esančias dar keliose jo vardu atidarytose banko sąskaitose, nenurodytose ankstesniame prokuroro nutarime. Prokuroro nutarimais ir vėliau teismo nutartimis šios procesinės prievartos priemonės terminas buvo tęsiamas. Terminui pasibaigus, baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas iš naujo paskyrė laikiną nuosavybės teisės apribojimą į nurodytą A. R. turtą ir tęsė jo terminą. Vėlesnėmis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis ne kartą buvo keičiamos Vilniaus apygardos teismo nutartys, leidžiant kaltinamajam A. R. kas mėnesį disponuoti bankuose esančiomis atitinkamo dydžio piniginėmis lėšomis. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi kaltinamajam leista kas mėnesį disponuoti 450 Eur dydžio piniginėmis lėšomis; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartimi kaltinamajam A. R. leista kas mėnesį disponuoti 450 Eur dydžio piniginėmis lėšomis Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartimi nustatytomis sąlygomis; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartimi nustatyta, kad kaltinamasis A. R. kas mėnesį gali disponuoti 600 Eur dydžio piniginėmis lėšomis Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartyje nustatyta tvarka; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi nustatyta, kad kaltinamasis A. R. gali kas mėnesį disponuoti 600 Eur dydžio piniginėmis lėšomis Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartyje nustatyta tvarka; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartimi nustatyta, kad kaltinamasis A. R. gali kas mėnesį disponuoti 600 Eur dydžio piniginėmis lėšomis Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartyje nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 19 d. nutartimi iš naujo apskyrė trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2018 m. vasario 19 d. iki 2018 m. gegužės 19 d., laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. R. priklausantį turtą – pinigines lėšas, esančias nutartyje nurodytose sąskaitose, bei A. R. leista kas mėnesį disponuoti 600 Eur dydžio piniginėmis lėšomis tokia tvarka:
- 2018 m. vasario 19 d. - 2018 m. kovo 20 d. 200 Eur dydžio piniginėmis lėšomis, esančiomis sąskaitoje (duomenys neskelbtini) KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“; 200 Eur dydžio piniginėmis lėšomis, esančiomis sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir 200 Eur dydžio piniginėmis lėšomis, esančiomis sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“;
- 2018 m. kovo 20 d. - 2018 m. balandžio 19 d. 600 Eur dydžio piniginėmis lėšomis, esančiomis sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“;
- 2018 m. balandžio 20 d. - 2018 m. gegužės 19 d. 600 Eur dydžio piniginėmis lėšomis, esančiomis sąskaitoje (duomenys neskelbtini) B KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“.
Žemesnės instancijos teismas
2.2. Teismas nurodė, kad A. R. yra kaltinamas vertęsis neteisėta ūkine, komercine veikla; siekdamas legalizuoti nusikalstamu būdu gautas lėšas, neteisėtai įgijęs, laikęs, panaudojęs H. A. ir M. T. elektronines mokėjimo priemones; legalizavęs nusikalstamu būdu gautas lėšas. Teismo teigimu, Lietuvos Respublikos BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatytas laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindas – galimas turto konfiskavimas – nėra išnykęs, todėl iš naujo paskyrė laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. R. priklausantį turtą – pinigines lėšas, esančias sąskaitose. Teismas būtiniems kasdieniniams A. R. šeimos ir dviejų mažamečių vaikų poreikiams tenkinti leido kaltinamajam A. R. ir toliau disponuoti 600 Eur suma nutartyje nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
3. Kaltinamasis A. R. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartį; pakeisti skundžiamą nutartį dalyje dėl leidimo naudotis 600 Eur per mėnesį ir leisti naudotis 600 Eur suma nuo 2018-01-09.
3.1. Skunde teigiama, kad nutartyje nurodyta, kad leidimo disponuoti piniginėmis lėšomis terminas baigėsi 2018-01-09. Anot apelianto, nutartyje turi atspindėti tikrosios gyvenimo aplinkybės, kad nuo 2018-01-09 iki skundžiamos 2018-02-19 nutarties priėmimo dienos laikinas nuosavybės teisės apribojimas nebuvo taikomos de jure, bet buvo de fakto, todėl prašo pakeisti 2018-02-19 nutartį, leidžiant apeliantui disponuoti 600 Eur suma ne nuo 2018-02-19, bet nuo 2018-01-09. Anot apelianto, nutartyje leidus disponuoti 600 Eur suma per mėnesį, reikėtų atsižvelgti į tai, kad de fakto pareiškėjas minėtais pinigai negalėjo disponuoti dėl teismo neveikimo. Kaltinamojo manymu, jam turi būti kompensuota tai, kad jis negalėjo naudotis piniginėmis lėšomis, nes Vilniaus apygardos teismas nepriėmė laikino nuosavybės teisės apribojimo pratęsimo nutarties ir nepanaikino ankstesnių apribojimų. Teisinėje valstybėje turi būti išsaugotas teisinis aiškumas ir piliečių teisėti lūkesčiai, kad teismas veiks racionaliai ir nepažeis jų teisių bei interesų.
3.2. Pasak apelianto, laikinas nuosavybės teisės apribojimas jam taikomas nepagrįstai ir nemotyvuotai, o pirmosios instancijos teismas, nagrinėjantis šią bylą, yra nekompetentingas iš šališkas. Apeliantas nurodo, kad mokesčių administratorius (atitinkama registro tvarkymo įstaiga), remdamasis disponuojama informacija, gali savo iniciatyva užregistruoti asmenį mokesčių mokėtoju arba patikslinti jo duomenis, jei asmuo tinkamai nevykdo Mokesčių administravimo įstatymo 46 straipsnyje (Mokesčių mokėtojų registravimo laikas ir pranešimas apie pasikeitusius arba atsiradusius naujus duomenis) nurodytų pareigų. VMI prie FM viršininko 2013-06-25 įsakymu Nr. VA-36 patvirtintų „Fizinių asmenų įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš mokesčių mokėtojų registro taisyklių“ 34 punkte nustatyta, kad registro tvarkytojas gali pats inicijuoti mokesčių mokėtojo įregistravimą registre, taip pat registre esančių jo duomenų papildymą ir/ar pakeitimą. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, apelianto manymu, VMI teisine prasme sutinka su apelianto skundu. Minėti argumentai taip pat patvirtina, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota bylos duomenimis.
Motyvuojamoji dalis
4. Kaltinamojo A. R. skundas atmetamas.
5. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos BPK numatytų procesinės prievartos priemonių. Lietuvos Respublikos BPK 151 straipsnio 1 dalis numato, jog civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam arba pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinosios nuosavybės teisės apribojimas. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas gali būti paskirtas, o jo terminas pratęstas, esant bent vienam iš dviejų pagrindų: civilinio ieškinio užtikrinimas baudžiamajame procese, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Skundžiamoje nutartyje konstatuotas neišnykęs Lietuvos Respublikos BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatytas laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindas – turto konfiskavimas.
5.1. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. R. kaltinamas tuo, kad jis, pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką, neįregistravęs individualios rašto darbų rašymo ir pardavimo veiklos, tyčia nepranešęs apie ją mokesčių administratoriui, sąmoningai nuslėpdamas vykdomą veiklą ir iš jos gaunamas pajamas, kitokiu neteisėtu būdu versliškai ir stambiu mastu ėmėsi komercinės veiklos, kurios metu rašydamas rašto darbus už atlygį, iš šios veiklos gavo 772 452,10 Lt pajamų (Lietuvos Respublikos BK 202 straipsnio 1 dalis). Be to, A. R. kaltinamas tuo, kad siekdamas legalizuoti nusikalstamu būdu gautas lėšas, neteisėtai – piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, įgijo, panaudojo svetimas E. P., H. A. ir M. T. vardais AB „Swedbank bankas“, AB „SEB bankas“, AB „Danske Bank A/S Lietuvos filialas“ išduotas elektronines mokėjimo priemones (Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis). Taip pat A. R. kaltinamas nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimu (Lietuvos Respublikos BK 216 straipsnio 1 dalis) bei dokumentų suklastojimu ir jų panaudojimu (Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalis).
5.2. Nagrinėjant skundą dėl procesinių prievartos priemonių paskyrimo ar jų termino pratęsimo pagrįstumo bei teisėtumo, kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir faktinės bylos aplinkybės nevertinamos. Šie klausimai bus išspręsti pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir priėmus galutinį procesinį sprendimą. Šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje bylos duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrįstumu. Lietuvos Respublikos BPK 151 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė yra taikoma siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, taigi akivaizdu, jog įstatymas leidžia taikyti šią procesinę prievartos priemonę esant manymui, o ne vien surinkus nenuginčijamus įrodymams, jog kaltinamojo turimas turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra gautas nusikalstamu būdu.
5.3. Byloje surinkti duomenys, A. R. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, tai, kad kaltinamasis dėl savo galimai neteisėtų veiksmų yra gavęs pinigines lėšas, kaip galimai nusikalstamų veikų rezultatą, duodą pagrindą manyti, kad jam gali būti taikomas turto konfiskavimas. Nors A. R. skunde tvirtina, kad jam pareikšti kaltinimai ir galimas turo konfiskavimas nepagrįsti bylos duomenimis, apeliacinės instancijos teismas šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje nevertina faktinių bylos aplinkybių, nesprendžia iš esmės kaltinamojo kaltės klausimo, taip pat, ar byloje realiai bus taikomas Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas, nes visi šie klausimai bus išspręsti bylą išnagrinėjus teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme ir priėmus galutinį procesinį sprendimą. Šioje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo metu pagrįstai taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas skundžiamoje nutartyje nurodytam turtui.
5.4. Apeliantas prašo leisti jam disponuoti 600 Eur suma nuo 2018-01-09.
5.5. Byloje nustatyta, kad ankstesne nutartimi pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo į A. R. pinigines lėšas, esančias sąskaitose, terminas pasibaigė 2018-01-09, o iš naujo paskirtas toms pačioms piniginėms lėšoms 2018-02-19, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai leido A. R. disponuoti 600 eurų suma kas mėnesį nuo 2018-02-19, t. y. nuo nutarties, kuria iš naujo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A. R. pinigines lėšas, esančias sąskaitose, priėmimo dienos. Šiuo atveju, nėra pagrindo leisti A. R. disponuoti 600 eurų suma nuo 2018-01-09.
5.6. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiama nutartimi paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. R. turtui teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio, Lietuvos Respublikos BPK 11 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinės teisės jurisprudenciją.
5.7. Skundo teiginiai, susiję su teismo šališkumu, nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas, nes šiuo atveju sprendžiamas skundžiamos nutarties dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
5.8. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kaltinamojo A. R. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.