Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-11-26 · Civilinė byla Nr. 2S-1767-619/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-26
Bylos Nr.
2S-1767-619/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-08224-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrutė Kalinauskienė
Pareiškėjas
M. T.
Kategorijos
  • 119.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1767-619/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-08224-2011-6Procesinio sprendimo kategorijos 119.2; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto M. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 26 d. nutarties, kuria ieškinį atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teisme, civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. T. pareiškimą dėl pridavimo termino pratęsimo ir juridinės reikšmės nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, kuriuo prašė pripažinti, kad dokumentai, kuriuos jis prideda, žemės grąžinimo byloje turi juridinę reikšmę bei pratęsti dokumentų pridavimo terminą. Nurodė, kad 1991-10-30 jis parašė prašymą dėl 12 ha tėvų žemės grąžinimo buvusioje vietoje. 2007-01-30 sužinojo, kad Riešės sen. 10 eilei žemės neliks ir pradėjo naują paiešką dokumentų dėl didesnio ploto. Dokumentus pridavė, bet vėliau sužinojo, kad reikia papildomai prašyti pratęsti terminą dokumentų pridavimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka. Nurodė, kad pareiškėjas prašo teismo patvirtinti dokumentus, kuriuos pateikė Nacionalinės žemės tarnybai, kaip turinčius juridinę reikšmę. Tokio fakto patvirtinimas nesukels pareiškėjui jokių teisinių padarinių, nes nėra susietas su subjektinės teisės atsiradimu, pasikeitimu ar pabaiga. Taip pat teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėjo pateikti procesiniai dokumentai neatitinka CPK 111 str. reikalavimų, pareiškėjas turi pasirinkti savo teisių gynimo būdą bei suformuluoti pagrindą ir dalyką.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo priimtą nutartį ir klausimą išnagrinėti iš esmės. Su nutartimi nesutinka dėl šių argumentų. Nurodė, kad žemėtvarkoje yra jo pateiktas prašymas 1991-10-30 d. grąžinti 12 ha žemės buvusioje vietoje, t.y. Vilniaus raj. (duomenys neskelbtini) kaime. Buvo priduoti trys dokumentai – 1923 m. (duomenys neskelbtini)gyventojų sąrašas, 1939 m. (duomenys neskelbtini) k. vienkiemiais išskirstymo planas ir 1948 m. žemės apskaitos žiniaraštis. Žemėtvarkoje 1994 m. buvo išnagrinėti tiktai du. Su tėvo žemės grąžinimu jis turi problemų, kadangi tėvas gimė Juzef, o mirė Josif. Jam pavyko surinkti įrodymus. Mano, kad teismas turi pripažinti jo dokumentus, kurie turi juridinę reikšmę, t.y. 2007-01-16 pažymą dėl turėtos žemės, 1934 m. teismo sprendimą (prie jo pridėtą 1935 m. pažymą dėl mokesčių) ir pažymą su trijų Lenkijos piliečių parodymais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.).

Apelianto pateiktas atskirasis skundas iš esmės yra grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti, kad jo pateikti dokumentai turi juridinę reikšmę. Su tokiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka, o teismo priimtą nutartį laiko teisėta ir pagrįsta.

Pateikdamas prašymą teismui pareiškėjas nurodė, kad jis prašo teismo pripažinti, kad jo pateikti dokumentai, kurių kopijas prideda, žemės grąžinimo byloje turi juridinę reikšmę bei prašo teismo pratęsti dokumentų pridavimo terminą.

Remiantis CPK 444 str. teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nagrinėja bylas dėl žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo ar dėl kitokių CPK 444 str. 2 d. numatytų faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kad pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Iš pareiškimo turinio matyti, kad pareiškėjas prašo teismo patvirtinti dokumentus, kaip turinčius juridinę reikšmę. Akivaizdu, kad tokio fakto patvirtinimas – jog dokumentai turi juridinę reikšmę, nesukels pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pateiktą prašymą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui nurodė, kad jo pateiktas prašymas yra su turinio ir formos trūkumais, neatitinka CPK 113-114 str. reikalavimų, nėra nurodyti suinteresuoti asmenys, pareiškimas neapmokėtas žyminiu mokesčiu, paaiškino, kad pareiškėjas turi pasirinkti turi pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdus, bei pateikiamame pareiškime nurodyti savo reiškiamą reikalavimą bei kokiomis aplinkybėmis šį reikalavimą jis grindžia.

Atkreiptinas taip pat pareiškėjo dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Įstatymo piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau-Įstatymo) 10 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi nustatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Specialioji teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 25 d. nutartyje yra pažymėjusi, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme 10 straipsnio 1, 4 dalyse įtvirtintų terminų atnaujinimas yra sudėtinė nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso stadija; prašymai dėl tokių terminų atnaujinimo nagrinėtini administraciniame teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334 - 339 straipsniais, teismas

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Andrutė Kalinauskienė