- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-03-28
- Bylos Nr.
- N1-16-416/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimondas Noreika
- Nukentėjusysis
- M. J.
- Civilinis ieškovas
- E. K., D. P., Valstybinės ligonių kasos prie SAM
- Kaltinamasis
- R. S.
- Kategorijos
- 2.3.4.5.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas L.Noreika, sekretoriaujant L. B., dalyvaujant prokurorui L. K., gynėjui adv. V. K., nukentėjusiajam M. J., nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams E. K. ir D. P., jo atstovui adv. padėjėjui L. R., įstatyminėms atstovėms R. K., A. P. ir S. A., civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie SAM atstovui nedalyvaujant, Marijampolės savivaldybės administracijos VTAS atstovei V. Š., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
R. S., a/k (duomenys neskelbtini) gim. 1993-08-26 Marijampolėje, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, išsilavinimas 7 klasės, nedirbantis, teistas 2011-09-15 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str.1d. - laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant atlyginti dalį - 2000 litų - nusikaltimu padarytos turtinės žalos ir įpareigojimą per 4 mėnesius nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos neatlygintai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kaltinamas pagal BK 140 str. 1d., 135 str.1d.
Teismas išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
R. S. nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, t.y., 2010-10-29 apie 22 val., viešojoje vietoje – Juknevičiaus gatvėje, Marijampolės mieste, kilusio tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė smūgį peiliu D. P. į kairę ranką, padarydamas durtinę žaizdą kairiame žaste, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, t.y., 2010-10-29 apie 22 val., viešoje vietoje – Juknevičiaus gatvėje, Marijampolės mieste, besitęsiančio tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė smūgį peiliu E. K. į krūtinę, padarydamas durtinę-pjautinę žaizdą kairėje krūtinės ląstos pusėje, širdies sužalojimą, širdies suspaudimą, kraujo susikaupimą kairėje krūtinplėvės ertmėje, kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu.
Apklaustas kaltinamuoju R. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2010-10-29 kartu su G. M. ėjo R.Juknevičiaus gatve link „Iki“ prekybos centro. Jiems beeinant, iš priekio atėjo grupė jaunuolių. Kiek jų viso buvo, jis neįsidėmėjo. Tačiau jie buvo aukštesni už juos. Ir ėjo vienas paskui kitą poromis. Su pirmaisiais iš tų jaunuolių, jie prasilenkė gražiai, vieni kitų nekliudydami. Po to prasilenkinėjo su antrąja jaunuolių pora. Kažkuris iš jų stumtelėjo margelį ir jis atsimušė į jį. Jie į tai nekreipė dėmesio ir ėjo tolyn. Bet staiga išgirdo, kaip kažkuris iš tų jaunuolių sakė, kad „gal nepraeinat“. Tada jie su M. sustojo, apsigręžė ir pagrįžo prie tų jaunuolių pasiaiškinti, kas atsitiko. Taip kilo žodinis konfliktas. Konfliktuoti pradėjo Margelis su kažkuriuo. Kadangi tų vaikinų buvo daugiau ir jie buvo aukštesni, jis išsitraukė iš namų pasiimtą peilį. Peilis liko pas jį atsitiktinai. Tuo peiliu iš pradžių dūrė vienam į ranką, o po to kitam, besiartinančiam prie Margelio, kažkur į krūtinę. Dūrė nestipriai, daugiau norėjo pagąsdinti, tačiau nesitikėjo, kad taip išeis. Peilį išmetė kažkur tai į šiukšlinę. Tiksliai kur, neatsimena, kadangi buvo išsigandęs. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Jam pareikštus civilinius ieškinius pripažįsta dalinai. Pilnai pripažįsta reikalaujamas priteisti išlaidas teisininko pagalbai apmokėti, pilnai pripažįsta Ligonių kasų 10720,94 Lt. ieškinį, pilnai pripažįsta P. ieškinį 3000,00 Lt. sumai neturtinei žalai atlyginti. Taip pat pripažįsta K. 1130,00 Lt. ieškinį turtinei žalai atlyginti. Tačiau nesutinka su K. 70 000, Lt. ieškiniu neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į turtinę padėtį ir visus ieškinius, pripažintų K. ieškinį neturtinei žalai atlyginti 5000,00 Lt. ribose.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, bylos rašytine medžiaga.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. P. parodė, kad patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2009-10-29 apie 19 val. jis, E. K., V. K. ir A. Š. atvažiavo į Marijampolės miestą į kavinę. Visi nuėjo į kavinę „Čili pica“, esančią parduotuvės „Maxima LT“ antrame aukšte. Apie 20.30 val. išėjo iš kavinės. Asta ir Vilija išėjo pas draugus. Jie ėjo link „Jotvingio“ parduotuvės, kur yra „Iki prekybos centras. Eidami susitiko E. klasioką su kuriuo buvo mergina ir vaikinas. Perėjus Šiaulių – R.Juknevičiaus sankryžą, pastebėjo iš priekio link jų ateinančius du vaikinus. Vienas iš jų buvo kaltinamasis S.. Prasilenkiant su vaikinais, kažkuris iš jų alkūne kliudė Edmundą arba Rimvydą. P. R. atsisukęs paklausė „ką čia darot, nepraeinant“. Tuomet vaikinai, kurie kliudė, sustojo viduryje gatvės ir atsakė „ką neleisit, davai ateikit“. Jie stovėjo vietoje, o abu vaikinai pradėjo eiti link jų. Kaltinamasi S. iš kišenės išsitraukė nedidelį peilį. Tai pamatęs, jis liepi peilį paslėpti. Priėjęs aukštesnis vaikinas, kuris teisme nedalyvauja, sudavė vieną smūgį į kairę ausį. Jis jį nustūmė nuo savęs, o šis atsitrenkė į stulpą. Po to jis atsisuko į „Jotvingio“ pusę ir tuo metu S. dūrė jam peiliu į kairę ranką. Tada prie jų priėjo E. su R., o jis nubėgo lik „Sūduvos“ stadiono pusės, nes jautė skausmą. Pabėgęs kelis žingsnius į priekį atsisuko ir pamatė, kad S. su peiliu mojuoja prieš E. ir R.. Po to priėjo prie E., kuris pasakė: „viskas, nesveika, padūrė“. Kaltinamojo S. su antruoju vaikinu jau nesimatė. Tada jis paskambino į greitąją pagalbą. Kaltinamajam S. reiškia 3000,00 lt. civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir prašo jį tenkinti.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. K. parodė, kad pilnai patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2010-10-29 apie 18-19 val. su draugais D. P., seserimi V. K. ir jos drauge A. Š. atvyko į Marijampolę. Iš pradžių buvo kavinėje. Apie 21 val., netoli tilto, esančio prie ligoninės, R.Juknevičiaus gatvėje susitiko su draugais M. J., R., kurio pavardės nežino, dar su jais buvo kažkokia mergina su vaiku. Jie pasivaikščiodami ėjo R.Juknevičiaus gatve, praėjo pro „Jotvingio“ parduotuvę. Prie jų sustojo policijos pareigūnai, kurie liepė eiti namo, nes jau buvo netoli 22 valanda. Jie ėjo R.Juknevičiaus gatve link Sporto gatvės, galvojo susiskambinti ir susitikti su sese ir jos drauge, kad galėtų kartu važiuoti namo. Einant šaligatviu, kirsdami perėjo Šaulių gatvę ir pamatė iš priekio ta pačia šaligatvio puse kaip ir jie ateinančius du jaunuolius. Tarp jų buvo ir S.. Jis tuo metu žiūrėjo į mobilaus ryšio telefoną ir rašė SMS, todėl nelabai į juos atkreipė dėmesį. Jis su R. K. ėjo pirmi, paskui ėjo mergina su vaiku, o už jų ėjo M. J. su D. P.. Praeinant su tais vaikinais prasilenkė, jie praėjo tolyn ir netrukus išgirdo, kaip J. pasakė „kas yra, ateik čia“ ir atsisukęs pamatė, kad tie du praėję vaikinai apsisuko ir grįžo iki jų. Tada išgirdo P. liepiant slėpti peilį. Tada jis apsisuko ir pagrįžo. Gavo nuo antrojo teisme nedalyvaujančio vaikino smūgių į veidą ir jam nukrito akiniai. Tada lenkėsi jų pasiimti ir kurį laiką nieko negalėjo gerai matyti. Netrukus pajuto skausmą šone ir suprato, kad jį peiliu sužalojo R. S., nes jis vienas turėjo peilį. S. ir M. nubėgo, o jam pasidarė silpna, todėl iškvietė greitąją. Anksčiau S. ir jo draugo nepažinojo, jokių konfliktų neturėję. Reiškia civilinį ieškinį dėl 1130,00 Lt. nusikaltimu padarytos turtinės ir 70 000,00 Lt. nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Civilinį ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti.
Nukentėjusysis M. J. pilnai patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2010-10-29 apie 21.30 val. su mergina, kurios vardo neatsimena, R. K., D. ir E. K. ėjo per tiltą Juknevičiaus gatve link miesto centro. Einant pro „Jotvingio“ parduotuvę, prie jų sustojo policijos automobilis, pareigūnai liepė eiti namo ir tokiu laiku nevaikščioti gatvėmis. Jiems perėjus Šaulių gatvę, pamatė, kad iš priekio ateina du vaikinai. Vienas jų buvo kaltinamasis R. S.. Jis pirmas prasilenkė su tais vaikinais. Prasilenkiant su tais dviem vaikinais, su kažkuriuo iš jų, dabar jau neatsimena ir to net neįsidėmėjo, susitrenkė pečiais. Tada, jiems praėjus, jis atsisukęs pasakė: „ką, ar nepraeinat“ ir po tų jo žodžių vaikinai sugrįžo iki jų ir prasidėjo tarpusavio konfliktas. Prie jo priėjo aukštesnio ūgio vaikinas, kuris sudavė smūgį jam į krūtinę-negali pasakyti ar koja, ar ranka, nes viskas vyko greitai ir nespėjo įsidėmėti, tada jis pabėgo truputį toliau. Žemesnio ūgio vaikino, t.y., teismo salėje esančio R. S., rankos iš pradžių buvo kišenėse, o kai jis ėjo link jų, staiga išsitraukė, kaip jam pasirodo, peilį ir smogė į krūtinę E.. D. dar stumdėsi su aukštesniu vaikinu, o kai Dovydas šoko link E., tai žemesnis vaikinas smogė Dovydui galimai peiliu į ranką. Aukštesnio ūgio vaikinas smogė jam ranka į veidą, o jis sudavė jam atgal gindamasis ir aplinkui visi pradėjo bėgioti. Tie du vaikinai skubiai pabėgo link „Jotvingio“ parduotuvės. Suduotų smūgių metu jis sužalojimų nepatyrė, todėl pas medikus nesikreipė, jautė tik fizinį skausmą. Niekam pretenzijų dėl suduotų smūgių neturi. Įvykio metu buvo išgėręs, tačiau ne tiek, kad nepaeitų. Gal visko labai nuosekliai ir eilės tvarka ir neatsimena. Tačiau nelaiko, kad pats būtų viso konflikto iniciatorius. Peilis tikrai nebuvo reikalingas tokiam ginčui spręsti.
Liudytoja A. P. parodė, kad yra nukentėjusiojo D. P. įstatyminė atstovė. 2011-10-29 sūnus su kaimynais išvyko į miestą. Su sūnumi bendravo telefonu, sakė, jog eis į piceriją. Po kiek laiko sūnus paskambino ir pasakė, kad juos užpuolė, o Edmundą sunkiau sužeidė ir iškvietė greitąją. Nuvykau į ligoninę, Edmundą jau operavo. Sūnus pasakojo, kad jie ėjo Juknevičiaus gatve ir iš priekio atėjo pora jaunuolių, jie prasilenkė ir įvyko incidentas. Vienas iš sutiktų jaunuolių jam trenkė į veidą. Kažkuris pasakė, kad kitas turi peilį, sakė, kad slėptų peilį ir pajuto smūgį į ranką. Vėliau sūnus pamatė, kad E. guli.
Liudytoja R. K. parodė, kad yra E. K. įstatyminė atstovė. 2011-10-29 sūnus E. su D. išvyko į miestą. Jie nepilnamečiai ir kad vėliau kaip iki 22.00val. negrįžtų, taip nebuvę. Kitas sūnus apie 21.40val. klausė, ar vaikai neskambino. Pati norėjo skambinti, bet tuo pačiu metu paskambino dukra ir pasakė, kad E. sužeidė peiliu. S. E., tačiau jis nekėlė ragelio. Vėliau atsiliepė Dovydas ir pasakė, kas E. atsitiko. D. sakė, kad kažkas užpuolė. Kai atvykom į ligoninę, sūnus buvo operuojamas. Daktaras pasakė, kad šią dieną galit laikyti antra sūnaus gimimo diena. Sūnaus būklė buvo labai sunki. Ryte sūnų išvežė į Kauną. Į trečia dieną atsistatė sūnaus plaučiai, jį iškėlė į reanimacijos skyrių, visą savaitę prie jo budėjo. Sūnus kai atsigavo, sakė, jog ėjo Juknevičiaus gatve, norėjo skambinti ir prieš juos atėjo du vaikinai, jis praėjo, išgirdo D. sakant, kad slėptų peilį. Tuo pačiu metu sūnus gavo smūgius į veidą ir vieną į krūtinę. Tada nukrito ant žemės. Jam nėjo pasikelti, po striuke pajuto kraują. Buvo iškviesta greitoji.
Liudytoja S. A. parodė, kad yra kaltinamojo R. S. įstatyminė atstovė. Parodė, kad sūnus gyvena su ja. Tėvas seniai dingo. Sūnaus elgesys buvo geras, pasikeitė kai žuvo brolis ir mirė močiutė, jis pasidarė uždaras. Sūnus myli gyvūnus. Augo sunkiai, namuose būdavo vienas, nes jai reikėjo daug ir sunkiai dirbti. Apie šio įvykio aplinkybes nieko nežino. Gavai skambutį, kad sūnus suimtas. Sūnus sakė prisipažino, ką padaręs. Jos pačios sveikata prasta, guli ligoninėje kas trys mėnesiai. Sūnus nelabai norėjo eiti į mokyklą. Dėl įvykio tyli. Jį pravardžiavo, kad jo tautybė kitokia. Pasikalba su sūnum, tai sako, kad nekaltas, tai netyčia. Dėl šio įvykio buvo apstulbusi. Jis buvo labai netikėtas.
Liudytojas R. K. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2010-10-29 vakare ėjo per tiltą, esantį Juknevičiaus gatvėje, miesto centro kryptimi. Ant tilto susitiko pažįstamus Edmundą ir Dovydą, pamatė, kad priekyje eina dar pažįstamų-M. su kažkokia mergina ir vaiku. Jų pavardžių nežino. E. J. gatve pro parduotuvę „Jotvingis“, prie jų sustojo policijos ekipažas ir liepė eiti namo, o ne vakarais vaikščioti gatvėmis. Jie ėjo toliau Juknevičiaus gatve. M. ėjo priekyje, o jis su D. ir E. ėjo atsilikę. Perėję per perėją, sankryžoje su Šaulių gatve, ėjo pirmyn Juknevičiaus gatve. Pamatė, kad per gatvę, į jų gatvės pusę, perėjo du vaikinai. Vienas vaikinų buvo apie 165 m. ūgio, juoda trumpa striuke, kelnių neįsidėmėjo, juodais sportiniais batais, juodais trumpais plaukais. Kitas buvo truputį aukštesnis, apie 175 m. ūgio, gal didesnis, nežino, tamsia-gal juoda trumpa striuke, gerai neatsimena. Abu vaikinai buvo normalaus kūno sudėjimo. Jie praėjo pro juos. Prasilenkiant jis pasitraukė į šalį ir nuėjo jiems priešinga kryptimi. Kai prasilenkė, jokio žodinio konflikto negirdėjo, taip pat nežino, ar kuris iš vaikinų juos galėjo kliudyti pečiu, nes nematė. Jis atsisuko pažiūrėti, jie perėjo per Šaulių gatvę link „Jotvingio“ parduotuvės, po to staiga apsisuko, pradėjo eiti link jų. Tačiau jie toliau lėtai ėjo tolyn. Po to pamatė, kad E. sustojo, atsisuko pažiūrėti. Atsisukęs pamatė, kad E. stovi atsilikęs per tris-keturis žingsnius, kažką su tais vaikinais kalba, bet apie ką kalbėjo negirdėjo. Šalia stovėjo D. Jiems kalbantis pamatė, kad vienas iš vaikinų atbėga link jo ir rankoje turi peilį (matė tik nedidelę metalinę geležtės dalį). Jis pradėjo bėgti, o vaikinas atbėga paskui ir jau užsimojo su peiliu. Tada jis, stengdamasis, kad neįdurtų, pradėjo dar greičiau bėgti. Nubėgęs toliau atsisuko ir pamatė, kad abu vaikinai bėga link „Jotvingio“ parduotuvės. E. pasakė, kad jam silpna, o Dovydas pasakė, kad jam perpjovė ranką. S. E. nukrito ant žemės, laikėsi už krūtinės, kai jis pakėlė bliuzoną, pamatė, kad jam į krūtinę įdurta, bėga kraujas. Tada D. paskambino greitosios pagalbos medikams ir netrukus atvažiavo greitosios pagalbos automobilis ir juos visus nusivežė į ligoninę. Kokiu būdu buvo sužaloti D. ir E. nežino, nes pačių smūgių nematė.
Liudytoja G. B. parodė, kad pilnai patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2010-10-29 apie 20 val. su broliu M. B. susitiko su pažįstamu R. ir vaikinu vardu M.. Jiems einat prie „Jotvingio“ parduotuvės, Juknevičiaus gatvėje, sustabdė policijos ekipažas ir liepė eiti namo. Tada jie visi perėjo per Šaulių gatvę. Tuo metu jai paskambino telefonu, todėl ėjo Šaulių gatve tolyn, kad ramiai pasikalbėtų. Ji ėjo užsisukusi nugara į Juknevičiaus gatvę ir nematė, ką tuo metu veikia vaikinai, nes kai pradėjo kalbėtis, jie stoviniavo ant šaligatvio. Bekalbant ji nuo vaikinų buvo nutolusi ir atsisukusi priėjo prie vaikinų išgirdo, kaip E. pasakė, kad jam silpna ir jis nukrito ant žolės. Jokių pašalinių vaikinų prie jų nebuvo. Buvo tik penkiese-M., R. ir tie du jo draugai. Pamatė, kad M. po akimi mėlynė, kurios prieš tai nebuvo. Ji paklausė, kas čia įvyko, Vaikinai pasakė, kad E. ir jo draugą pripjovė, M. pasakė, kad jis nuo kažkurio gavo į akį. Netrukus atvyko greitoji pagalba. Kadangi ji buvo užsisukusi, negali nieko pasakyti, su kuo įvyko konfliktas, dėl ko jis įvyko.
Liudytojas M. B. parodė, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2010-10-29 vakare su seserimi G. susitiko pažįstamą R., kurio pavardės nežino. Jis buvo su draugu, kurio vardas M.. Visi buvo parke, esančiame netoli ligoninės, Juknevičiaus gatvės gale. Po to ėjo link centro ir prie „Jotvingio“ parduotuvės sustojo policijos ekipažas, policininkai liepė eiti namo ir nevaikščioti gatvėmis. Tada jie visi perėjo per Šaulių gatvę ir norėjo eiti tolyn Juknevičiaus gatve. Tik perėjus per Šaulių gatvę, G. pradėjo kalbėti mobiliu telefonu ir nuėjo toliau Šaulių gatve, link vaizdajuosčių kiosko. Jie visi dar kelis žingsnius paėjo Juknevičiaus gatve ir pamatė iš priekio, ta pačia gatvės puse priešais juos ateinančius du vaikinus. Vienas iš jų buvo žemesnio ūgio, o kitas aukštesnis. Be to, vienas buvo smulkaus kūno sudėjimo, kitas stambesnio už vidutinį kūno sudėjimo. Prasilenkdami vaikinai, kuris tiksliai jų, nematė, kliudė pečiu M. ir kažkuris iš vaikinų pasakė „gal nepraeinat“. Tada kažkuris iš vaikinų, su kuriais jis ėjo, atsikirto ir kilo žodinis konfliktas. Tada vaikinai atbėgo iki jų, o jis nuėjo tolyn. Kas vyko toliau, kas kam sudavė smūgius, nematė, nes bijojo ir ėjo nuo jų tolyn. Atsisukęs pamatė, kad du vaikinai jau nubėga link „Jotvingio“ parduotuvės. Tada grįžo atgal link savo draugų ir pamatė, kad vienas nukrito ant žolės bei pasakė, kad buvo sužalotas peiliu. Tiksliau konflikto aplinkybių nežino, kad kuris iš atbėgančių vaikinų rankoje turėtų peilį, nematė, kas kam ir kuo sudavė smūgius, nematė.
Kaltinamojo kaltė įrodyta bylos rašytine medžiaga: Parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad šio procesinio veiksmo metu R. S. parodė, kokiomis aplinkybėmis, vykstant konfliktui, jis sudavė smūgius peiliu dviem nukentėjusiesiems(t.1, b.l.156-160); Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Marijampolės poskyrio specialisto išvada Nr. G 974/10(09), iš kurios matyti, kad D. P. klinikiniais duomenimis konstatuota durtinė žaizda kairiame žaste, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu ir padaryta kietu, smailiu, duriančio tipo įrankiu(t.1, b.l.19); Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Marijampolės poskyrio specialisto išvada Nr. G 1108/10(09), iš kurios matyti, kad E. K. klinikiniais duomenimis konstatuota durtinė-pjautinė žaizda kairėje krūtinės ląstos pusėje, širdies sužalojimas, širdies suspaudimas, kraujo susikaupimas kairėje krūtinplėvės ertmėje, kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti smailiu, plokščiu aštriabriauniu duriančiai pjaunančio tipo įrankiu(t.1, b.l.31).
Kaltinamasis pripažino įvykdęs inkriminuotas nusikalstamas veikas. Įrodymų tyrimo metu ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis savo veiksmais ir panaudodamas peilį D. P. padarė nežymų, o E. K. – sunkų sveikatos sutrikdymą. R. S. veika D. P. atžvilgiu pagal LR BK 140 str.1d., o E. K. atžvilgiu – pagal LR BK 135 str.1d. kvalifikuotos tinkamai, nes pilnai atitinka šių nusikaltimų požymius. Tarp R. S. veiksmų ir kilusių pasekmių – nežymaus ir sunkaus sveikatos sutrikdymų akivaizdus tiesioginis priežastinis ryšys.
Kaltinamajam pareikšti civiliniai ieškiniai. Valstybinės ligonių kasos prie SAM 10 720,94 Lt. sumai nusikaltimų metu padarytų sužalojimų gydymo išlaidomas atlyginti. Jis kaltinamojo R. S. pripažįstamas pilnai. D. P. ieškinys 3000,00 Lt. sumai neturtinei žalai atlyginti kaltinamojo taip pat pripažįstamas. Taip pat kaltinamojo pripažįstamas E. K. 1130,00 Lt. ieškinys turtinei žalai atlyginti. Tačiau kaltinamasis nesutinka su K. 70 000,00 Lt. ieškiniu neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į turtinę padėtį ir visus ieškinius, pripažintų E. K. ieškinį neturtinei žalai atlyginti 5000,00 Lt. ribose.
Civiliniai ieškiniai tenkintini dalinai.
Kadangi R. S. nusikaltimais žalą padarė būdamas nepilnametis, tačiau šiuo metu sulaukęs pilnametystės, nėra įstatyminio pagrindo išieškojimą nukreipti iš civilinės atsakovės S. A. turto (CK 6.276 str. 3d.), todėl civiliniai ieškiniai tą apimtimi, kurią bus teismo priteisti, tenkintini žalą priteisiant tik iš kaltininko.
Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas ieškinys įrodytas, dydis nustatytas rašytiniais įrodymais(t.2, b.l. 21-23), pagrindas nustatytas analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus, paties kaltinamojo pilnai pripažįstamas, todėl remiantis CK 6.263 str., BPK 109 str. ieškinys tenkintinas.
D. P. pareiškė civilinį ieškinį 3000,00 Lt. sumai nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamasis šį reikalavimą pripažįsta pilnai. Neabejotinai nustatyta, kad nukentėjęs D. P. dėl kaltinamojo R. S. nusikalstamos veikos patyrė išgyvenimus, bei nepatogumus, skausmą, dėl patirto sužalojimo jaučiamus liekamuosius reiškinius. Todėl yra pagrindas tenkinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas atsižvelgęs į nukentėjusio patirtą diskomfortą, tai, kad kaltinamasis veikė tyčia, tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus bei darbingas. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, protingumo ir teisingumo kriterijus, D. P. ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos vadovaujantis CK 6.283 str., 6.250 str. tenkintinas priteisiant iš kaltinamojo 3000,00 litų neturtinės žalos šio nukentėjusio naudai.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. K. pareiškė civilinį ieškinį 71 130,00 Lt. sumai. Iš jų 1130,00 Lt. turtinės žalos, 70 000,00 Lt. neturtinės žalos atlyginimo. Civilinis ieškovas ir civilinio ieškovo atstovė pagal įstatymą prašo jį patenkinti. Teismas laiko, kad ieškinys dalyje dėl turtinės žalos yra pagrįstas. Žala atsirado kaip kaltinamojo kaltų veiksmų padarius nusikalstamą veiką pasekmė. Kaltinamojo pilnoje apimtyje šioje dalyje pripažįstamas. Ieškinys šioje dalyje tenkintinas pilnai ir priteistinas iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai(LR BPK 109, 115 str., LR CK 6.263 str. , 6.283 str.).
Ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai.
Kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, todėl nukentėjusiojo E. K. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas(LR CK 6.250 str.2d., BPK 109 str.). Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus(LR CK 6.250 str. 2d.). Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus sprendžia, kad nukentėjusiojo ieškinys šioje dalyje mažintinas. Aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, kurio pasekmė- nukentėjusiojo sužalojimas, dėl ko sunkiai sutrikdyta sveikata. Atlikus pirminį neįgalumo vertinimą, nustatytas vidutinis neįgalumo lygis(t.1, b.l.70). Neabejotinai aišku, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių nukentėjusysis partyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, skausmą t. y., dalį iš LR CK 6.250 str. 1d. nurodytų neturtinės žalos požymių. Sprendžiant priteistinos sumos dydį atsižvelgiama ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką. Neturtinės žalos atlyginimas už sunkų sveikatos sutrikdymą varijuoja intervale nuo 5 iki 50 tūkstančių litų. Vidutiniškai teismų priteisiama suma sudaro 40 tūkstančių litų. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, jis mažintinas atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį. Kaltinamasis yra jauno amžiaus ir neturi savarankiško uždarbio ir turto. Tačiau teismas tuo pačiu metu konstatuoja, kad tokia kaltinamojo turtinė būklė bylos nagrinėjimo momentui nesuponuoja pareigos teismui neturtinės žalos dydį sumažinti iki minimumo, nes turtinė padėtis yra laike kintantis dydis, kurios išieškojimas taip pat yra išdėstomas laike. Aukščiau išdėstytų duomenų pagrindu bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam E. K. priteistina 35 000,00Lt. nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusysis turi teisę reikalauti, kad iš kaltinamojo būtų išieškotos nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai(LR BPK 106 str. 2d.). Tokį reikalavimą suformulavo nukentėjusysis D. P., todėl nukentėjusiajam priteistinos išlaidos, patirtos ruošiant dokumentus bylai bei jį atstovaujant teisme. Iš byloje esančio pinigų priėmimo kvitų, seka, kad nukentėjusysis turėjo 500Lt. šių išlaidų, todėl jos priteistinos iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai.
Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis kaltinamas 2 nusikalstamų veikų įvykdymu. Viena iš jų priskiriama nesunkių, o antroji – sunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamajam atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltinamasis dėl įvykdytų nusikalstamų veikų prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi.
Kaltinamasis į psichiatro, narkologo įskaitas neįrašytas, charakterizuojamas išimtinai neigiami. Teismas atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamas nusikalstamas veikas jis padarė būdamas nepilnametis ir dar neteistas. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, jau po nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo bei bylos dėl jų perdavimo teismui, 2011-04-23 padaro naują tyčinę nusikalstamą veiką, susijusią su smurto vartojimu žmogaus atžvilgiu, už ką nuteistas 2011-09-15 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu laisvės apribojimo bausme. Tai rodo, jog jis savo elgesio kritiškai nevertina, nesistengė stoti į pasitaisymo kelią. Iš teismui pateiktų charakteristikų(t.1, b.l.144, 146)matosi, kad jis charakterizuojamas išimtinai neigiamai, jo elgesys yra sistemingai antivisuomeniškas. Motina jam nedaro jokios įtakos. Tikrovės neatitinka jos teiginiai, kad sūnaus elgesys, kuomet jis sužalojo du šios bylos nukentėjusiuosius, jai buvo visiškai netikėtas, nes iš charakteristikos(t.1,b.l.144) akivaizdžiai matosi, kad R. S. dar 2006-06-26 jau buvo peiliu sužalojęs žmogų, o pats R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas tik todėl, kad veikos padarymo metu dar neturėjo amžiaus, nuo kurio traukiama baudžiamojon atsakomybėn. Kaip jau buvo minėta aukščiau, kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnamečiu. Atsižvelgdamas į nepilnamečių psichologiją bei jų atsakomybės ypatybes, įstatymas jų atsakomybę sureguliavo specialiomis teisės normomis. Viena iš tokių yra BK 92 str. Ši norma suponuoja, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus(neatsižvelgiant į jų sunkumą) teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismas, šiuo konkrečiu atveju nemato jokios galimybės R. S. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Visa kaltinamojo elgesio seka ir poelgių sistema rodo nenorą stoti į pasitaisymo kelią. Viena iš padarytų nusikalstamų veikų yra įstatymo priskiriama prie sunkių ir už ją numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki 10 metų. Kaip nustato LR BK 91 str. 3d. nuostatos, teismui yra pakankamas pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių šio asmens nusikalstamiems polinkiams pakeisti jau nepakanka. Bausmės vykdymo atidėjimas kaltinamajam sudarytų sąlygas pajusti galimybę būti nebaudžiamam net už sunkaus nusikaltimo padarymą, akivaizdžiai iškreiptų bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir principus. Tokiu būdu, išdėstyto pagrindu, teismas sprendžia, jog R. S. pagal LR BK 140 str.1d. skirtina arešto bausmė, o pagal BK 135 str.1d. – terminuoto laisvės atėmimo bausmė, ženkliai žemesnė už sankcijos vidurkį.
Teismas vadovaudamasis LR BPK 304 str. 305 str. 307 str.
Rezoliucinė dalis
NUSPRENDĖ:
R. S. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str.1d. ir nuteisti 35(trisdešimt peniomis)paromis arešto.
Pripažinti kaltu pagal LR BK 135 str.1d. ir nuteisti laisvės atėmimu 2(dvejiems)metams.
Vadovaujantis LR BK 63 str.1d., 4d. ir 9 d., 65 str., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes ir laisvės apribojimo bausmę, paskirtą 2011-09-15 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios iš bausmių iš dalies pridedant švelnesnes ir galutinę subendrintą bausmę skirti 2(dvejus)metus ir 3(tris)mėnesius laisvės atėmimo.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2012-03-28d.
Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 65 str., įskaityti bausmę, atliktą pagal 2011-09-15 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį nuo jo pradėjimo vykdyti - 2011-10-11 dienos iki 2012-03-28d., ir, vadovaujantis BK 66 str. – laiką išbūtą suėmime nuo 2010-11-10 iki 2010-12-10d.
Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, periodinę registraciją policijos įstaigoje ir asmens dokumento paėmimą - R. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti į suėmimą, suimant jį teismo salėje.
Iš R. S. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisti 10 720,94 Lt.E. K. ir D. P. gydymo išlaidoms atlyginti.
Iš R. S. E. K. naudai priteisti 1130,00 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir 35 000,00 Lt. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Iš R. S. D. P. naudai priteisti 3000,00 Lt. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 500,00 Lt. jį atstovavusio advokato išlaidoms apmokėti.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos, o suimtajam – per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.