- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-05-03
- Bylos Nr.
- I-635-426/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Rūta Miliuvienė (pran.), Audrius Bakaveckas
- Pareiškėjas
- M. S., G. M., V. V., M.
- Trečiasis asmuo
- I. S., Z. M., Č. B., Trakų rajono
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko, Rūtos Miliuvienės (pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjams M. S., G. M., V. V., atsakovo atstovui V. G., tretiesiems suinteresuotiems asmenims I. S., Z. M., Č. B., vertėjai Ūlai Vyčaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. S., G. M., V. V. pareiškimą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims I. S., Z. M., Č. B., Trakų rajono žemėtvarkos skyriui, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai M. S., G. M., V. V. prašo įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyrių atkurti nuosavybės teises: M. S. į 1,37 ha, G. M. – į 0,09 ha, V. V. – į 0,11 ha žemės sklypus Liepynų kaime, Trakų rajone.
Pareiškime (b. l. 5-6) paaiškino, kad jų senelis J. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise Trakų rajone, Paluknio seniūnijoje, Liepynų kaime valdė 40 ha žemės sklypą. Šią žemę jis padalijo savo vaikams lygiomis dalimis. V. S. Liepynų kaime turėjo 20 ha miško ir ariamos žemės. 1995 m. nuosavybės teisės buvo atkurtos ir žemė padalinta aštuoniems pretendentams. Keturi iš jų gavo kompensaciją, o kitiems keturiems natūra buvo išskirta žemė. Jų tarpe žemė buvo išskirta ir pareiškėjams. Tai patvirtina pareiškėjams paskirtos žemės sklypo planas.
Tvirtina, kad pasikeitus žemėtvarkos skyriaus vadovams, žemės planai nebuvo parengti. Iki šiol M. S. negrąžinta 1,37 ha, G. M. - 0, 09 ha, V. V. - 0,11 ha žemės. Žemės gražinimo klausimas sprendžiamas nuo 1995 m. Tai - neprotingai ilgas laiko tarpas, kuris fiziškai ir morališkai išvargino. Pasiūlė suformuoti žemės sklypą aplinkiniuose Paluknio rajonuose, bet tose vietose žemės sklypo jiems nereikia. Prašė, kad suformuotų žemės sklypą pagal 1995 m. planą Liepynų kaime, bet buvo pareikšta, kad ten nėra laisvos žemės, nors kitiems pretendentams žemė buvo atkurta būtent Liepynų kaime. Akcentuoja, kad žemės grąžinimo klausimas buvo pradėtas vilkinti, kai Liepynų kaime buvo pradėtas formuoti sklypas aerouosto statybai. Jiems yra žinoma, kad jų turto dalis, t. y. buvusio savininko nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytas žemės sklypas, perėjo į aerouostą statančio piliečio nuosavybę.
Patikslintame pareiškime (b. l. 2) nurodė, kad G. M., nesant jos sutikimo, žemė buvo permatuota ir dalinai perkelta į blogesnę vietą. 2004 m. M. S. atgavo tik dalį žemės taip pat kitoje vietoje.
Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija ir tretysis suinteresuotas asmuo Trakų rajono žemėtvarkos skyrius su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 159-160).
Atsiliepimas
Atsiliepime paaiškino, kad su pirminiu prašymu dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo 1991 m. lapkričio 8 d. į tuometinę Paluknio agrarinės reformos tarnybą kreipėsi I. S., G. M., M. A., M. S., B. S., A. S., S. S., A. B.. Pagal skyriuje esančius archyvinius dokumentus Trakų rajono ekspertų komisija 1995 m. sausio 10 d. pasiūlymu - išvada pripažino, kad V. S. Liepynų kaime turėjo 14,72 ha žemės, o Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus komisijos 2000 m. vasario 8 d. pasiūlymu buvo pripažinta, kad savininkas V. B. Mamavio kaime turėjo 5,50 ha žemės. Taigi, dviejuose kaimuose - Liepynų ir Mamavio - pretendentams priklausė atkurti nuosavybės teises iš viso į 20,22 ha žemės, o ne į 20 ha Liepynų kaime, kaip nurodė pareiškime teismui M. S., G. M. ir V. V..
Paaiškino, kad M. S. 2000 m. balandžio 17 d. pateikė prašymą išduoti jam išvadą už 1,37 ha žemės, esančios Mamavio kaime, gauti žemės sklypą Pakrempės kaime, Paluknio seniūnijoje. Remiantis prašymu, jam buvo parengta 2000 m. liepos 4 d. išvada Nr. 3316 dėl žemės miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn. Paluknio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3241-79. Kadangi šioje kadastro vietovėje labai didelės gyvenvietės, o kaimai yra rėžiniai, pagal minėtą projektą buvo gražinama buvusių savininkų turėta žemė natūra ir suteikiama asmeninio ūkio naudotojams. Žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas buvo paskelbtas Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 2.3-2633-79. Pagal projekto papildymą, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 10 str. nustatytu eiliškumu, žemės sklypai bus suteikiami neatlygintinai nuosavybėn pagal pateiktas išvadas. Pažymi, kad paskelbus projekto papildymą M. S. buvo raštiškai kviečiamas į 2006 m. rugsėjo 22 d. susirinkimą dėl žemės plotų pasirinkimo, tačiau jis į susirinkimą neatvyko.
Akcentuoja, kad G. M. nuosavybės teisės yra atkurtos į visą jai priklausantį žemės plotą, todėl neaišku, apie kokį negrąžintą 0,09 ha žemės plotą pasisako pareiškėja. Tarp piliečių, pateikusių pirminį prašymą, V. V. pavardės nėra, o jeigu ji yra vieno iš pretendentų turto paveldėtoja, neaišku kieno, kadangi žemėtvarkos skyriui ji jokio dokumento neapteikė.
Tretysis suinteresuotas asmuo I. S. prašė M. S., G. M. ir V. V. pareiškimą patenkinti (b. l. 116).
Teismo posėdyje pareiškėjai pareiškimą palaikė jame nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teisminio nagrinėjimo metu su pareiškėjų pareiškimu nesutiko, prašė jo netenkinti.
Tretieji suinteresuoti asmenys teismo posėdyje prašė pareiškimą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Iš bylos medžiagos matyti, M. S. 2006 m. balandžio 19 d. prašymais kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją ir Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, siekdamas susigražinti jo tėvo V. S. turėtą žemę mišku Pakrempės kaime (b. l. 29-30). Atsakovas iš esmės neatsisakė tenkinti jo prašymo – tai matyti iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento 2006 m. gegužės 23 d. rašto (b. l. 18-19). Gi pareiškime teismui M. S. pateikė visai kitą prašymą – atkurti nuosavybės teises būtent į Liepynų kaime esantį 1,37 ha žemės sklypą. Atsakovui šis prašymas reikštas nebuvo, todėl, kolegijos nuomone, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas vilkina spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą Liepynų kaime. Rašytiniai įrodymai tvirtina, kad M. S. 2000 m. balandžio 17 d. pateikė prašymą už paveldimą žemę gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą Trakų rajone, Pakrempės kaime. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko V. B. nuosavybės teisėmis valdytą žemės plotą, esantį Mamavio kaime, Palūknio seniūnijoje, 2000 m. liepos 4 d. parengta išvada Nr. 3316 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn. Minėta išvada yra galiojanti, kelianti atitinkamas teisines pasekmes.
2000 m. gegužės 3 d. sutartis (b. l. 38) liudija, kad I. S. perleido G. M. teisę į išlikusio nekilnojamojo turto – 0,09 ha žemės, esančios Mamavio kaime, Palūknio seniūnijoje, Trakų rajone, nuosavybės teisės atstatymą. Iš pareiškimo teismui matyti, jog G. M. siekia, kad jai būtų atkurta nuosavybės teisė į 0,09 ha žemės sklypą Liepynų kaime, Trakų rajone, t. y. į visai kitoje vietovėje esantį žemės sklypą. Be to, kaip liudija Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. balandžio 22 d. sprendimas, G. M. jau yra atkurtos nuosavybės teisės į 1,47 ha žemės, kurią anksčiau nuosavybės teise valdė V. B. , t. y. į visą jai priklausantį žemės plotą.
Kaip tvirtina 1991 m. lapkričio 8 d. prašymas grąžinti žemę (b. l. 157), A. S. (2007 m. vasario 6 d. įvykusio teismo posėdžio metu V. V. pripažino, kad yra A. S. dukra) nepageidavo susigrąžinti žemę buvusioje vietoje, t. y. Liepynų kaime, bei nepageidavo gauti žemės tame pačiame ūkyje, bet nebūtinai toje pačioje vietoje. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas patvirtino, kad A. S. 2001 m. prašė žemės Liepynų kaime už žemę Mamavio kaime. V. V. nuomonės dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę Liepynų kaime nėra pareiškusi. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad projektavimo darbai Paluknio kadastro vietovėje dar nėra pilnai baigti. Taigi, atsakovas dar neturėjo pareigos priimti atitinkamo sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Darytina išvada, kad pareiškėjų pareiškimas yra nepagrįstas, todėl yra pagrindas jį atmesti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
pareiškėjų M. S., G. M. ir V. V. pareiškimą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.