- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-25
- Bylos Nr.
- P-261-112-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Valstybės įmonės Registrų centras Klaipėdos filialui
- Kategorijos
- 80.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 80.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Š. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Valstybės įmonės Registrų centras Klaipėdos filialui dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. Š. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas:
1) įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją nagrinėti pareiškėjo 2006 m. kovo 20 d. skundą, kuriuo jis prašė - suderinti jo sklypo kadastrinius matavimus; atlikti sklypo naujus kadastrinius matavimus; derinti su pareiškėju žemės sklypų ribų žymėjimą ir žymėjimo aktą; pateikti duomenis, kokiu pagrindu 6 m pločio su jo sklypu besiribojanti valstybinės žemės dalis atiteko S. G.;
2) įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją informuoti pareiškėją apie ribos tarp jo ir S. G. žemės sklypų pažymėjimo ir suderinimo procedūros laiką ir vietą;
3) įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją pašalinti padarytą pažeidimą -paženklinti iš naujo V. Š. priklausantį žemės sklypą Nr.430 kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir R. J. priklausantį žemės sklypą kad./Nr. (duomenys neskelbtini) skiriančią ribą, atkeliant ją nuo pareiškėjo gyvenamojo namo atgal į R. J. sklypo pusę tiek, kad bendras pareiškėjo žemės sklypo plotas atitiktų nuosavybės teisės atkūrimo dokumentuose nurodytą žemės sklypo 1,48 ha plotą ir būtų išlaikyti įstatymuose numatyti privalomi atstumai nuo gyvenamojo namo ir jo priklausinių iki R. J. žemės sklypo ribos;
4) pripažinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos veiksmus, žymint jo žemės sklypo ribas, sumažinant jo sklypo plotą, neteisėtais ir priteisti iš Lietuvos valstybės 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą;
5) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2006-06-05 įsakymą Nr.13.6-2701 “Dėl S. G. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini), padalinimo”;
6) panaikinti žemės sklypo kadastrinio Nr. (duomenys neskelbtini) registro įrašą Nr.44/644552.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 17 d. sprendimu nutraukė administracinę bylą dalyje pagal pareiškėjo V. Š. skundo reikalavimą dėl įpareigojimo Klaipėdos apskrities viršininko administraciją nagrinėti pareiškėjo 2006 m. vasario 20 d. skundą ir informuoti pareiškėją apie ribų tarp jo ir S. G. žemės sklypų pažymėjimo ir suderinimo, procedūros atlikimo laiką ir vietą, o pareiškėjo V. Š. skundą kitoje dalyje atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. birželio 6 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo V. Š. reikalavimas - „pripažinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos veiksmus, žymint jo žemės sklypo ribas, sumažinant jo sklypo plotą, neteisėtais“, panaikino ir bylą šioje dalyje nutraukė. Likusioje dalyje Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimą paliko nepakeistą, o pareiškėjo V. Š. apeliacinį skundą atmetė.
IV.
V. Š. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2008 m. rugsėjo 22 d. paštu išsiuntė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje.
Prašyme atnaujinti procesą grindžiamas šiais argumentais:
1. Pareiškėjas yra 83 metų amžiaus. Teismas turėjo būti aktyvus, nes pareiškėjas priklauso socialiai silpnesnei ir gintinai visuomenės grupei.
2. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo paaiškinimus ir iš naujo netyrė įrodymų bei jų nevertino, siekiant nustatyti ar yra tinkamai nustatyta faktinė aplinkybė dėl žemės sklypo riboženklių perkėlimo natūroje.
3. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė VĮ Registrų centras duomenų banko išrašą, kad jo nuosavybės teisė į žemės sklypą yra įregistruota viešame registre ir todėl yra akivaizdu, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas, tačiau teismas juos atsisakė prijungti prie bylos.
4. Nors teismas registro duomenų neprijungė, tačiau su jais susipažinęs ir juos objektyviai žinodamas turėjo panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą, nes tokia teismui pareiga yra nustatyta Konstitucijos 109 straipsniu.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas nesivadovavo LR Seimo kontrolierės išvadą, jog pareiškėjo teisės yra pažeistos.
6. Žemesnės instancijos teismo sprendimo teisėtumą nagrinėjo apeliacinio teismo teisėjų kolegija, kurios pirmininku buvo buvęs žemesnės instancijos teismo teisėjas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Prašymas netenkintinas. Procesas administracinėje byloje pagal V. Š. skundą neatnaujintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 158 straipsnio 2 dalį, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus ABTĮ 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.
ABTĮ 156 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduotas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.
Pareiškėjas savo prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodo, kad jis remiasi kuriuo nors iš ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų. Iš pareiškėjo prašymo turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su teismo faktinių aplinkybių vertinimu ir mano, kad teismas pažeidė procesines teisės normas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai jog, pareiškėjas nesutinka su teismo faktinių aplinkybių vertinimu nelaikytinas proceso atnaujinimo administracinėje byloje pagrindu. bet netinkamą procesinių teisės normų taikymą. Be to, vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies nuostatomis, netinkamas procesinių teisės normų taikymas taip pat nėra savarankiškas pagrindas atnaujinti procesą byloje, išskyrus tuos atvejus, kai tai imperatyviai nurodyta įstatyme (pvz. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7, 8, 9 punktai): kai bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas; teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų; teismo sprendimas ir nutartis yra be motyvų ir pan.
Taip pat pareiškėjas nurodo, kad jo manymu, bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.
ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 9 punktas numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P143 – 4/2009 pažymėjo, kad vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 1 dalimi, prašymas dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu paduotinas per tris mėnesius nuo teismo sprendimo, nutarimo ar nutarties įsiteisėjimo dienos (tada pareiškėjas turėjo sužinoti, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas). Byloje teismo nutartis įsiteisėjo 2008 m. birželio 6 d. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje paštu išsiuntė 2008 m. rugsėjo 22 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu paduoti ir neprašo šio termino atnaujinti, todėl teismas šio pagrindo pagrįstumo nevertina. Kitų ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų pareiškėjas nenurodė, todėl darytina išvada, jog pareiškėjo prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atsisakyti atnaujinti procesą pagal V. Š. prašymą.
Nutartis neskundžiama.