Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2012-06-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-242-884/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2012-06-25
Bylos Nr.
A2.6.-242-884/2012
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Skaistė Valinskytė
Pažeidėjas
S. G.
Nukentėjusysis
M. M.
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-242-884/2012Teisminio proceso Nr. 4-38-3-00204-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 39.2.; 45.4.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 45.4.7.; 52.3.
Skuodo rajono apylinkės teismasNUTARIMAS2012 m. birželio 25 d.Skuodas
Skuodo rajono apylinkės teismo teisėja Skaistė Valinskytė,sekretoriaujant Zentai Seduolytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. G.,nukentėjusiajai M. M.,

išnagrinėjo S. G., gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, a.k. (duomenys neskelbtini) dirbančio pas ūkininkę L. J. darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis padarė veikas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, t. y. už tai, kad jis 2012 m. birželio 2 d. 23.00 val. (duomenys neskelbtini), Kaukolikų k., Skuodo r. sav., M. M. sodybos kieme vairavo automobilį „BMW 318“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, apsisukdamas atsitrenkė į akmenį, išvažinėjo pievą. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis, nuverstas akmuo, išvažinėta pieva. Apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš įvykio vietos pasišalino. Pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 150 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija) 9, 14, 234 punktų reikalavimus.

S. G. savo kaltę dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų pripažino iš dalies ir paaiškino, kad iš Nausėdų k. su broliu važiavę pas draugą M. Automobilis „BMW“, kurį jis vairavo, priklauso D. S.. Ji savo vardu nespėjo persiregistruoti, automobilio pirkimo- pardavimo sutartį ji turi. Jis pripažinęs, kad vairavo automobilį neturėdamas vairuotojo pažymėjimo. Mašiną pasiėmęs savavališkai, nes D. S. buvo išvažiavusi, o raktelius paliko mašinoje. Su D. S. 4 metus gyvena kartu, oficialiai santuoka neįregistruota. Automobilį ji pirkusi prieš 2-3 mėnesius. S. buvo išvažiavusi į Klaipėdą ir nežinojo, kad jis paėmęs mašiną. Brolis, su kuriuo važiavo pas M., vairuotojo pažymėjimo taip pat neturi. Nuvažiavus į Kaukolikų k. pas M., jo namuose neradę. Išvažiuojant iš kiemo gal jis ir užkliuvęs akmenį, tačiau smūgio nepajutęs, gal dėl mašinoje grojusios muzikos.

Nukentėjusioji M. M. parodė, kad automobilis į kiemą įvažiavęs dideliu greičiu. Iš automobilio S. G. brolis paklausęs, ar galima apsisukti, jam ji atsakiusi, kad negalima ir jie prakasais išvažiavę. Mašinos langą atidarę dar paklausė, ar sūnus namuose, pasakiusi, kad nėra. Policijai pranešusi dėlto, kad labai greitai jie važiavę, kad neatsitiktų daugiau nelaimių ir dėlto, kad žalą jie padarė. Reikėjo kiemą remontuoti, žvyro vežti. Padaryta 100 Lt žala.

Liudytojas L. Z. parodė, kad pagal policijos budėtojo pranešimą nuvykęs į Kaukolikų k., kur dideliu greičiu važinėjąs automobilis, automobilis buvo surastas. Rastos sugadinto automobilio detalės buvo ant kelio, išversti akmenys. Apie automobiliu važiavusius asmenis pasakiusi M. Pagal duomenų bazės duomenis automobilis priklausė Vilniaus miesto gyventojui. Duomenis iš duomenų bazės gavę ten pat jų kieme. Tralas automobilį ištempė, nes vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos, jie nežinoję, kad jis ten gyvena, name nieko nebuvo. Nebuvo vieno automobilio posūkio, priekinis bamperis nutįsęs. Žalą įvertino pati pareiškėja. Gatvę buvo prakasęs, šlaitais, grioviais važiavęs. Ar kas kreipėsi į policiją dėl automobilio, jis nežinąs.

Liudytoja D. S. paaiškino, kad esanti S. G. draugė, su juo veda bendrą ūkį, turi vaiką, nuo 2008 m. gyvena kartu. Tą dieną ji buvusi Klaipėdoje, jis jos neprašęs leidimo vairuoti automobilį. Rakteliai buvo automobilyje. Automobilio pirkimo- pardavimo sutartį turiu. Už automobilį buvo mokėjusi 2900 litų, savo vardu nėra priregistravusi.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (LVAT nutartis byloje Nr. N16-2330/2007).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra padaręs išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta Kelių eismo taisyklėse (LVAT nutartis byloje Nr. N575-2179/2009). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad pareiga pranešti apie eismo įvykį ir atsakomybė už nepranešimą apie eismo įvykį policijai negali būti priklausoma nuo transporto priemonės kaip daikto valdymo formos (LVAT nutartis byloje Nr. N261-3550/2010).

Teismas nustatė, kad S. G. vairavo automobilį „BMW 316“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, įvažiavime į nukentėjusios M. M. sodybą keliuke atsitrenkė į pakelėje pastatytą akmenį, kurį nuvertė, bei išvažiuodamas iš kiemo keliuke padarė automobilio padangomis gilias provėžas. Nuo atsitrenkimo į akmenį buvo apgadintas D. S. priklausantis automobilis „BMW 316“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nukentėjusioji M. M. padarytą žalą įvertino 100 Lt dėl padarytų gilių provėžų jos keliuke. Iš bylos medžiagos matyti, kad transporto priemonė, su kuria S. G. atsitrenkė į akmenį ir jį nuvertė, priklauso jo sugyventinei D. S., jinai S. G. dėl automobilio sugadinimų jam priekaištų neturi, kadangi abu kartu veda bendrą ūkį. Nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo apgadintas tik S. G. vairuotas ir teisėtai valdytas automobilis, akmens nuvertimas nukentėjusiai M. M. žalos nepadarė, o gilios provėžos automobiliu buvo padarytos po eismo įvykio, t. y. nebuvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu. Byloje nesant duomenų, kad eismo įvykis nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), negali būti sprendžiamas klausimas ir dėl S. G. atsakomybės pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Pagal eismo įvykio metu galiojusios KET redakcijos 9 punktą eismo dalyvis privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, teismas sprendžia, jog administracinio teisės pažeidimo protokole išdėstytos faktinės aplinkybės bei kiti byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad S. G. pažeidė minėto KET punkto reikalavimą, todėl jam skirtina administracinė nuobauda už ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Vadovaujantis ATPK 284 straipsnio 2 dalies nuostata, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokole išdėstyta minėto pažeidimo esmė yra įrodyta, S. G. veika perkvalifikuotina iš ATPK 127 straipsnio 2 dalies į ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nukentėjusiuoju negali būti laikomas transporto priemonės, kuri dalyvavo eismo įvykyje, savininkas, todėl vairuotojas, kuris naudodamas kitam asmeniui priklausantį automobilį, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą tik vairuojamai transporto priemonei, neprivalo apie eismo įvykį pranešti policijai (LVAT nutartys bylose Nr. N444-2508/2010, Nr. N261-3550/2010). Teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas asmeniui, sukėlusiam eismo įvykį, besąlygiškai dar nesukuria pareigos apie įvykį pranešti policijai. Transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti užtraukia administracinę atsakomybę, tačiau vien šios aplinkybės buvimas, nesant Kelių eismo taisyklių 231.4., 232., 234. punktuose nustatytų sąlygų, besąlygiškai dar nesukuria pareigos, įvykus eismo įvykiui, apie jį pranešti policijai. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidimo padarymo metu galiojusios Kelių eismo taisyklės nenumatė pareigos pranešti policijai apie tokį eismo įvykį, kurio metu kitiems asmenims eismo įvykio metu priklausantis turtas nebuvo sugadintas, nežuvo ar nebuvo sužeistas žmogus konstatuotina, jog pagrindo patraukti S. G. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nėra. Šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo byla S. G. atžvilgiu nutrauktina.

Kadangi S. G. automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir ši aplinkybė administracinio teisės pažeidimo protokole išdėstyta ir įrodyta tiek rašytiniais, tiek žodiniais įrodymais, todėl ši jo padaryta veika kvalifikuotina pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalyje (ATPK 284 straipsnio 2 dalis).

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į tai, kad nuobaudos vykdymas turėtų užtikrinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ateityje laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų, taip pat į pažeidimo pobūdį bei aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 ir 32 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

S. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad asmuo nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimus (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių jo atžvilgiu nenustatyta.

Įvertinęs visas bylos aplinkybes ir byloje esančius, teismo posėdžio metu ištirtus rašytinius įrodymus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas mano, kad administracinės nuobaudos tikslai (ATPK 20 str.) bus pasiekti paskiriant ATPK 124¹ straipsnio 7 dalies ir 128 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas minimalaus dydžio administracines baudas. Pagal ATPK 224 straipsnį už asmens padarytus administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, administracinę nuobaudą skiria teismas, o pagal ATPK 225 straipsnį už asmens padarytus administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje - policija. Esant idealiajai administracinių teisės pažeidimų sutapčiai, kai iš jų už vieną padarytą nusižengimą administracinę nuobaudą skiria teismas, o už kitus teisės pažeidimus administracines nuobaudas skiria kitas organas, galutinę, pagal ATPK 33 straipsnio 2 dalį subendrintą administracinę nuobaudą, skiria teismas (LVAT nutartis byloje Nr. N575-2303-08).

ATPK 33 straipsnis numato, kad kai vienas asmuo padaro du ar daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Todėl šiuo atveju galutinė administracinė nuobauda parenkama ATPK 128 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

S. G. pripažinti kaltu:

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 20 Lt baudą;

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1000 Lt baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu S. G. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą.

Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje, nesant S. G. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Skuodo rajono apylinkės teismą, arba tiesiogiai Klaipėdos apygardos teismui.

INFORMACIJA: Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per ketu­riasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo pažeidėjui dienos, o apskundus tokį nuta­rimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenki­nimą dienos, į valstybinės mokesčių inspekcijos są­skaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000, įmokos kodas 6030) ir pateikti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Jeigu pažeidėjas negali sumokėti baudos, ne vėliau kaip per keturiasdešimt die­nų nuo nutarimo priėmimo dienos ji turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo, visos arba dalies baudos pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais.

Teisėja Skaistė Valinskytė